Šiandien dar vienos stebukladarės močiutės mezginiais pasipuošę anūkai. Taip kukliai apie savo mezginius visad pasakojanti močiutė tikra ta žodžio prasme atvėpino mano žandikaulį, kai atėjo kartu su savo saugusiais „mažaisiais” rinktis siūlų moteriškam megztukui ir šie parodė savo megztinių nuotraukas. Tiesa, tada dar buvo tik vyriški, bet žodis „tik” visai netinka šiems fantastiško gražumo, sudėtingumo ir išraiškingumo megztiniams. Pačios sudėliotos sudėtingos ir vingrios kompozicijos ir įvairiausių pereinamų spalvų Fair-Isle raštų – akių negali atitraukti. Mačiau vyruko nuotrauką su megztiniu po švarku – tikras dendis!
Moteriškas megztukas kuklesnio modelio toli gražu ne todėl, kad baigėsi įkvėpimas, tokio pageidavo nešiotoja, atėjusi kartu su močiute rinktis jam siūlų – o tam ir močiutės, kad lyg burtų lazdelę (o gal ir turi – dvi? 😉 ) turėdamos išpildytų visus tavo norus. Originalo nuotraukoje megztukas buvo ir storesnio ir pūkuotesnio siūlo, bet laimėjo plonesnė islandiška vilna, jau išbandyta, patikusi, o ir spalvas tinkamas nebuvo sunku susirinkti (ir nuo vyriško megztuko taip pat 😉 ).
Pirmas megztukas megztas iš Drops Merino Extra fine 28, 05, 41, 09, 03, 06, kiti du – iš Istex Kambgarn 968, 0051, 1204, 1203, 1205, 9652, 0059, 1214, 1212, 9653, 5652, 1218. Nuotraukos – laimingų megztinių šeimininkų 🙂 .
