Visada aktuali

Nedaug modelių sugeba išlaikyti tokį populiarumą, kad karts nuo karto galima ruošti vien jų naujienų reportažus, bet „Sophie Scarf” yra būtent tas modelis 😉 . Jei spintoje to paties modelio megztinių gal ir nebūtų labai įdomu turėti, tai universalios skarelės kuo daugiau spalvų pasirinkimo, tuo geriau. Juolab, kad reikia jai tiek nedaug siūlų, jog tas begulintis nuo kokio didesnio projekto siūlų galiukas lengvai galėtų būti priskirtas nelabai įkvepiančių likučių kategorijai, o pavirtęs maža skarele, taps labai naudingu ir nešiojamu daiktu 🙂 .

Jolanta, išmezgusi beveik visų spalvų margus Edition 3.0 kamuoliukus, nepamiršo ir vienspalvių variantų. Jos naujienų skyrelyje nauja pora su moheriu – Spinni ir plonas pereinamų spalvų Schoppel-wolle Lace Ball100 siūlas, kuris kaip ir ne vienos spalvos, bet perėjimai jo labai ilgi, o skarelei reikia mažai, todėl rezultatas – labai subtiliai (ne)vienspalvis 😉 .

Bet gražuoliai Edition 3.0 kamuoliukai taip lengvai nepaleidžia – ypač šis, taip daug kam ir prie daug ko tinkantis spalvynas. Jolanta iš jo numezgė tikrai ne pirmą skarelę, bet ši yra pailginta, sukomponuota iš dviejų nepilnų kamuoliukų.

Jau ne kartą rašiau, o mezgantys patys turėjo progų įsitikinti, kokią galią transformuoti mezginį turi moheris. Apatinėje Hanos nuotraukoje – tas pats raudonas Edition 6.0 kamuoliukas, tik visiškai pakeistas pridėto prie jo šiltos rusvos spalvos moherio. Kamuoliuke Hanos laukė siurprizai – nelabai suderintas mazgelis ir netikėtas mėlynos spalvos gabaliukas, bet nuotraukoje matome labai vientisą daiktą: moherio magija? Ir ji nesibaigia spalviniais triukais! „Tas švelnučio katinėlio jausmas prie kaklo – suprantu savo vaiką, kuris net ir stipriai paaugęs niurko katiną vis prikišdamas jį prie veido…„. Beje, nei vieno kamuoliuko Hana nepabaigė – skarelė baigėsi anksčiau. Dar vienas svarus argumentas skarelės naudai – jai tikrai reikia tiek nedaug siūlų, kad dažnu atveju jie būtų nepanaudojamais likučiais.

Moherio pūkas ir Audronės skarelėje veikia kaip magas – prie margos nuo megztuko likusios vilnos pridėti patys įvairiausi moheriniai likučiai, kai kurie vos kelių metrų. Rezultatas – idealiai priderintas aksesuaras. Ir puošia, ir kaklą šildo 🙂 .

Eglė numezgė visą seriją šitų skarelių iš nuostabaus merino vilnos, kašmyro ir šilko derinio ir negailėjo pagiriamųjų žodžių tiek modeliui, tiek siūlui. „Ypatingo gerumo mezginys. Neatsispyriau pagundai numegzti keletą dovanoms. Taip pat turiu pripažinti, kad svarią rolę gerumo skalėje užima siūlai. Kašmyro jaukumas, šiltumas, išskalbus išsiskleidęs pūkelis – tobulos sudedamosios.

Prie trečios skarelės atsirado įrašas: „Modelis toks geras, kad norisi jį megzti begalybę kartų. O gal tik aštuonis.” Jos megztas šias skareles iš tokio pat storio pereinamų spalvų merino vilnos jau matėte, keturios gimė vien iš skirtingų spalvų Cashmere Queen.

Kiekviena skarelė su istorija, su jos mezgimą supusiais vaizdais ir spalviniais sutapimais.

Skarelės iškeliavo dovanų, bet Eglei jos liks vizualinio dienoraščio puslapiuose. „Šalikutis, kuris prisitaikė prie Tenerifės salos juodumų. Juodų alyvuogių, smėlio, žuvų, sepijų paeljos, serpantinų, akmenų, nakties, su kitaip kabančiu mėnuliu. Numegztas prie vandenyno ir net išskalbtas vandenyno balutėje. Sugėręs saulę ir visus ten patirtus nuotykius, išbandymus ir iššūkius.

Kaip matote, moheris yra vienas populiariausių priedų, kai skarelė mezgama ne iš vieno, o iš kelių siūlų derinio – Gitanos moherinė versija su Alpaca:

Joana moherį prie savo margojo kojininio Tropinių žuvelių atspalvio kamuoliuko pridėjo būtent tam, kad jis primaskuotų pagrindinio siūlo ryškumą. Ir nors man to pirminio varianto kaip ir gaila (ir Joanai jis super tiko!), negaliu nepripažinti, kad pridėtas auksinės šiaudų spalvos moheris taip gražiai sulipdė skarelę su jos striuke – nebeišskirsi. Turbūt pastebėjote, kad Joanos skarelė be savito spalvyno dar turi ir savitus galus. Joana – maištinga siela – jau tikrai nesitaikys prie jokių receptų, jei jie netinka jai: „Išėjo per ilga, tai galus nugnybiau. Paprastuoju gnybimo būdu„.

Šios skarelės virusas yra tarptautinis (jei tai būtų liga, būtų tikra pandemija 😉 ) – Agnė mezga savas versijas Vokietijoje 🙂 . Moheris dominuoja – žalsva versija megzta su Drops Baby merinu,

ruda – su plonesniu Merino Land.

Ir be jokio dirginti galinčio pūkelio dukrytei – iš vienos storesnės merino vilnos:

Plonas Merino Land siūlas ir mane suviliojo – aš numezgiau šitų skarelių devynes galybes ir visai neketinu sustoti 😉 . Dažniausiai naudotas riešinėms, šis siūlas man labai patinka ir savo storiu, ir savo merino vilnai ne taip dažnai būdingu stabilumu. Viena pastarųjų mano versijų (ir labai mėgstama 😉 ) – prie vienos spalvos vilnos priderinti perėjimais sudėlioti skirtingų spalvų moherių segmentai.

Paskutinė skarelė nustebino savo akiplėšišku ryškumu net mane pačią, raudoną spalvą mylinčią 😉 . Iki šiol visi mano raudoni atspalviai garderobe buvo tokie gana nuosaikūs, bet naujai atvykusiam aguonų atspalvio Isager moheriui aš tiesiog nepajėgiau atsispirti. Iki tol lentynoje gulėjusi ir visai manęs nedominusi tokia pat skaisti merino vilna iškart susimirksėjo su pasirinktu pūkuotuku ir aš nusimezgiau naują skarelę trumpoms atostogoms Romoje. Kodėl tas miestas manęs paprašė būtent raudonos spalvos, nežinau, bet radau su ja ir prie ko prisiderinti pati, ir eilę pozuotojų nuotraukoms 🙂 .

Pirmos trys skarelės megztos ir fotografuotos Jolantos Žilinskienės, siūlai – Isager Spinni 26S kartu su Isager Silk Mohair 44 ir Schoppel-wolle Lace Ball 100 2261 kartu su Isager Silk Mohair 28, Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema). Skarelė ant sniego megzta ir fotografuota Hanos Namavičiūtės, siūlai – Edition 6.0 2361 (Teta Ema) kartu su Isager Silk Mohair 69. Geltonai juoda skarelė megzta Audronės Steponaitienės Zauberball 100 2403 VItaminas C kartu su neatsekamų numerių tamsiai pilkos ir geltonos spalvų Rowan KidSilk Haze, Drops Kid Silk 02, Isager Silk Mohair 30. Kitos keturios skarelės megztos ir fotografuotos Eglės LašinskienėsSchoppel-wolle Cashmere Queen 7130, 6165, 2965, 9220m. Rausvas šalikėlis megztas ir fotografuotas Gitanos Gricienės, siūlai – Drops Alpaca 3112 kartu su Rowan KidSilk Haze 653. Šalikėlį , kurį demonstruoja besišypsanti šeimininkė, mezgė Joana BartkevičienėSchoppel-wolle Zauberball 1564 kartu su Isager Silk Mohair 63. Kitos trys skarytės megztos ir fotografuotos Agnės NaraveckėsDrops Baby Merino kartu su Drops KidSilk 18, Drops Merino Extra fine 09, Rosarios4 Merino Land 09 kartu su Drops Kid Silk 35. Dvi paskutinės mano megztos skarelės iš Rosarios4 Merino Land 10 kartu su Isager Silk Mohair 62, 69 ir Rosarios4 Aurora 36, antra – iš Rosarios4 Merino Land 08 kartu su Isager Silk Mohair 65.

Žvilganti subtilybė

Pats vienas spalvotas merino vilnos kamuoliukas, kurį Jolita panaudojo savo megztukui, yra pakankamai ryškus ir spalvingas, bet Jolita pasistengė pridėti prie jo tokius kompanjonus, kurie neužmurzino ir nepakeitė gamintojo spalvų, tik labai subtiliai jas prigesino ir dar pažėrė žvaigždžių dulkių ant viršaus – kad sukurtų sniego ant vakarėjančio miesto pasaką. Pridėdama prie plonos merino vilnos ploną moherinį siūlą Jolita parinko garstyčių spalvą, kuri pasitarnavo kaip perėjimas tarp dviejų kontrastingų spalvinio spektro viršūnių, iš kurių susuktas margasis Lace Ball 100 – geltonos ir violetinės, iš čia toks gražus naujo megztuko spalvinis sprendimas :). Na, o plonas blizgus siūlas dar nekam nepakenkė 😉 . Ir taip, tai yra vienas iš atsakymų, ką žmonės daro su tooookiu PLONU siūlu, neretai iškylančiu prie Schoppel-wolle Lace Ball 100 dėžės – kuria savus unikalius derinius!

Spalvų sutapimai megztuke – ne atsitiktinumas, Jolitos likučių turbūt užtektų dar vienam megztiniui, bet užtai rezultatas – tobulai sudėlioti perėjimai – pasiektas!

Jolita nesirėmė jokiu konkrečiu modeliu – pritaikė savajam megztiniui įvaldytą peties linijos nugaroje metodą. O per gilų kaklą išsprendė kakavos spalvos nėriniu – sunku tai pavadinti klaida, bet jai trukdė ir man suteikė puikią progą priminti auksinius E. Zimmermann žodžius tiems, kas bijo klaidų. Ji manė, kad didieji dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo. Jolita didelę puošnumo dalį savo megztukui pridėjo naudodamasi pirmu punktu.

Jolitos Riliškienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2331 (Komforto zona) su priedais.

Žalia žalia

Vienas Zauberball 100 kamuoliukas nuriedėjo nuo vakarykščio įrašo herojų į šios dienos įrašą, kad palaikytų kompaniją tokios pat spalvos plonesnei Lace Ball 100 (100% pavelta merino vilna, 100 g ~ 800 m) versijai – jau ko ko, bet žalios spalvos šiuo metų laiku mes esame išsiilgę kaip niekada.

Paprastai tokia plona merino vilna retai mezgama viena, dažniau prie jos derinamas ar vąšelis, ar moheris (variantas ir sudėti abu šios dienos kamuoliukus į mirgantį pievos megztinį), bet yra išimčių ir šios dienos dienoraščio įraše galite pamatyti, ką iš plonojo siūlo virbalais (ir ripsu, ne kiauraraščiu, kaip tikėtuimeisi iš tokios medžiagos) numezgė Gražvydė. Vienintelis liūdesys, kad per ekraną negalite pačiupinėti to šaliko – mes turėjom vieną ketvirtadienį tokią galimybę ir aš pati sau pavydžiu 😉 .

Neįtikėtinas Gražvydės šalikas

Ketvirtadieniais mezgimo klubas renkasi kartu pamegzti, todėl nenuostabu, kad ta diena dažnai būna premjerų – visiems smagu ir pamatyti naujus kolegų darbus, ir savus parodyti. Tą ketvirtadienį, kai Gražvydė atnešė mums parodyti savo baigtą šaliką, kaip tyčia, buvo nedaug mezgėjų – kas sirgo, kas šalo, kas buvo išvykęs, bet net tame mažame rate jos mezginys sukėlė sprogstančios bombos efektą (atsiprašau už tokį palyginimą, niekaip nerandu tinkamesnio). Atrodo, ir mezgė kažkurią dalį prie mūsų, ir pasakojo apie daugiau nei 500 akių ripsu, kas skambėjo kaip naujienos iš kalėjimo, nes kur kitur žmogus turi laiko tokiems pojektams 😉 , ir siūlą – tokį amžinatilsį Jurgitos močiutė vadindavo musės žarnom – pažįstam, aš pati iš jo net mezgiau skarą ir su dideliu malonumu, nors ilgai bijojau pradėti dėl jo begalinio plonumo, bet visi tie dalykai staiga pasirodė mums prieš akis visiškai nauju ir netikėtu pavidalu.

Kaip Gražvydė sugalvojo imti tokį ploną siūlą ir ne tradiciniams kiauraraščiams, o rimtam solidžiam ripsiniam raštui, akivaizdu, buvo jai vienai žinoma paslaptis. Toks plonas siūlas per visą šaliko ilgį paprašė, kaip jau minėjau, daugiau nei 500 akių ir kai Gražvydė sužinojo spalvyno pavadinimą (Ilgas suolas), juokėsi, kad turbūt jos mezginiui specialiai sukurtas – nes viena eilė buvo kaip laaaabai ilgas suolas 😉 . Nesumezgė nusipirktų dviejų kamuoliukų – sakė, nusibodo, bet tiesa turbūt yra ta, kad pločio užteko tiek, kiek sumegzta – dabar šalikas yra tobulų proporcijų.

Tai, kaip efektingai išilginiame mezginyje susidėliojo spalvos, galite pamatyti iš nuotraukų – toks man gražus ir subtilus tas nesimetriškas pasikartojimas. Ir ne per margas, ir ne nuobodžiai vienspalvis. Juostelės ripse taip gražiai susimargavo – kaip persiliejimai akvarelėje. Bet ko niekaip neperduoda nuotraukos, tai to pojūčio, kaip mezginys jaučiasi rankose. Jis plonas, bet ne skystas ir tiesiog fantastiškai krenta!

Vyšnaitė ant torto buvo tą vakarą dar viena intriga – Gražvydė niekada neslepia, kam mezga, ir mes visos pirmos sužinom, ką gaus ir patys artimiausi, ir tolimesni draugai bei šeiminykščiai, o šį kartą ji atkakliai laikė būsimą šaliko nešiotoją paslaptyje, teišdavė lytį, sukeldama dar didesnę spėlionių audrą – koks vyras galės įvertinti šitokį stebuklą!

Kiek sėklų šis lengvutis, vos virš 100 g, mezginys tą vakarą pasėjo, dar vėliau pamatysim, bet dar vienas jau tikrai pakeliui. Židronė suplanavo tokį savo vyrui, kuris labai myli šalikus ir jos juvelyrinis mezginys tikrai paklius į geras rankas 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztas šalikas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2398 (Ilgas suolas).

Item added to cart.
0 items - 0,00