Pirštinės šventam Kazimierui

Taip poetiškai pavadino savo trijų pirštinių komplektą Kotryna. Ūkiškas žmogus galbūt įžvelgtų tame ir kokią praktinę naudą. Trys pirštinės – tai ne dvi, kokiai netikėtai nelaimei su viena ištikus, lieki ne ant ledo, o sieki trečios. Nuotaikų gaudytojai ir mėgėjai puoštis, derinti bei mėgautis drabužiais, įžvelgs šioje trijulėje didelę derinimo ir nešiojimo įvairovę – visos trys pirštinės dera tarpusavyje ir gali jas nuolat vis kitaip grupuoti.

Iš savo varpinės aš įtariu didelį džiaugsmą pažaisti spalvomis ir jų deriniais. Visi žinom, kaip būna pradėjus derinti: rūpi ir kaip tas su tuo, o tas su anuo, o vienas tinka prie kitų penkių ir kaip išsirinkti patį pačiausią derinį…

Nesirinkti. Išbandyti visus rūpimus, drąsiai žaisti tiek spalvomis, tiek formomis, pridėti pirštuotai pirštinei kitos spalvos pirštuką, o gal tik galiuką ar žiedą. Vienai pirštinei sudrauginti ploną siūlą su vienu priedu, o kitoje išbandyti jį su kitu. Patikrinti, kaip šalia vienspalvio plonyčio siūlo keičiasi pereinamų spalvų gija. Ir numegzti komplektą – meno kūrinį. Šildyti akims ir rankoms.

Kotrynos Navickaitės megztos pirštinės, siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 (Šviesa tunelio gale), Isager Alpaca 1 (Thyme, Sky) ir Istex Einband 1098.

Moirų dovanos

Dar vienas juvelyriškai dailus Liepos austas šalikas (labas, mezgėja Joana! 🙂 ), kuris naujai atskleidžia plonyčio pereinamo Lace Ball 100 siūlo galimybes (jis apmestas ir spalvų perėjimai eina vertikaliai) – „jei kas teirausis, Laceball yra pakankamai tvirti audimui, bet nemažai veliasi tarpusavyje, tai reikia šiek tiek kantrybės” (didžioji dalis tikrai nesiteiraus, tik padūsaus dėl gražumo, bet tai nedidelei susidomėjusių audėjų daliai cituoju Liepos įspūdžius, nors ir taip visi žinom, kad rezultatas atperka visus „menkus” nepatogumus 😉 ).

Ataustas plona tamsesne Spinni vilna, kur derinyje su intensyvia šviesesne žalia sukuria tokį vykusį foną, kad žalia spalva įgyja lengvą švytėjimo efektą. Vyšnaitė (o tiksliau, avinžirniai) ant torto yra trys šiltai rausvos juostelės kiekviename šaliko gale.

Bet šis šalikas turtingas ne tik savo meistryste ir gražumu, o už jo slypi labai smagi istorija, o istorijas aš myliu ne mažiau už mezginius 😉 . Liepa, Kotryna ir dar trečia jų draugė – visos yra rimtos ir aistringos rankdarbiautojos. Ir turi ši trijulė bendrą draugą, kuris įvertindamas merginų sugebėjimus, juokais vadina jas trimis likimo deivėmis Moiromis – pamenate, tos, kurios užsiima žmogaus gyvenimo siūlais – verpia gyvenimo giją iki pat mirties, ją nukirpdamos pabaigoje. Net trijulės vardų pirmos raidės atitinka graikų mitologinių būtybių!

Nusprendė darbščioji kompanija tą savo draugą rankų darbų dovanomis per gimtadienį pradžiuginti. Ką dovanojo trečia draugė, neišsiaiškinau, Kotryna numezgė jam kojines, o Liepa, kaip jau turbūt supratote, nuaudė šį šaliką. Ir parašė, kad solenizantas buvo tiek pat laimingas, kiek ir gražus, ir kad per tikrus šalčius gal pavyks joms padaryti tų labai ypatingų dovanų nuotraukas 🙂 .

Liepos Žukauskaitės austas šalikas iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2168 (Visžalis) ir 2359 (Avinžirniai) kartu su Isager Spinni 37s.

Spalvinga kolekcija

Jei kalbėtume tik apie mezginius, tai šios dienos herojai – trys, bet iš esmės jie turbūt yra tik trys (idealiai derinami tarpusavyje) galingo kūrybinio medžio, vardu Anastasija, žiedeliai, pagrindinė veikėja yra išskirtinai mąstanti, konstruojanti ir derinanti viską tarpusavyje autorė. Dera tarpusavyje ne tik mezginiai (fotografavom juos tiek atskirai, tiek įvairiai suderintus), bet ir visi aksesuarai, drabužiai šalia, net plaukų spalva!

Mezginys Nr.1 – ilgos plonyčio pereinamų spalvų siūlo rankovės. Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukai daug kam atrodo tokio nesvietiško plonumo, kad būtinai turi būti su kuo sudėti, bet, pasirodo, visai nebūtinai ;). Anastasija paprastai mezga tampriai, bet šį kartą paėmė išskirtinai storą virbalą, kad medžiaga primintų lengvą spalvotą voratinklį, su kur ne kur pabarstytais nuleistų akių „kirminiukais” (gera žinia tiems, kas tokiame mezginyje netyčia paleis akis ar įvels klaidų – viską galėsite nurašyti dizainui 😉 ).

Spėju, daugeliui margieji Schoppel-wolle kamuoliukai yra puikiai pažįstami, todėl lengvai atpažinsite ne tik, iš kurio megztas šis dailus aksesuaras, bet ir atspėsite, kokia spalvinė dalis liko kito projekto laukti – turkio spalvos melsvas segmentas 😉 . Užtai panaudota rožinė ir geltona dalis su lengvu mėtiniu gabaliuku tinka prie visų sudedamųjų šiandieninės istorijos dalių 🙂 .

Tokios rankovės yra labai universalus aksesuaras – galima jas vilkėti su juostele per nugarą, su jungiamąja juostele priekyje , o galima apsisukti apie kaklą kaip plevenantį spalvingą šalikėlį. Anastasija jas mezgė pasinaudojusi E. Zimmermann megztinio nuo viršaus konstrukcija „shirt-yoke shoulder” iš knygos „Knitting without Tears”.

Mezginys (tiksliau, nėrinys) Nr. 2 – liemenė iš trijų spalvų tarpusavyje sujungto tinkliuko. Skiriasi ne tik spalvos – skiriasi ir siūlų struktūra bei storis. Viena iš sudedamųjų dalių jau pažįstama. Tai – žalsvai rausvai gelsvas plonojo pirmojo mezginio kamuoliuko fragmentas. Šalia tokių, amžinatilsį Jurgitos močiutės žodžiais tariant, „musės žarnų” visai sėkmingai pridera pakankamai storas Drops Lima siūlas (4 kartus storesnis, kam norėtųsi tikslumo), o per viduriuką – neoninis kojininis siūlas, atlikęs nuo komplektą papildančių kojinių.

Visi trys skirtingi siūlai originalaus rašto dėka susipina į vieningą ir labai originalią struktūrą, kuriai net kabantys nesukišti pabaigos siūlai – ne minusas, o papildoma detalė.

Nusinėrusi tokį neeilinį daiktą, Anastasija dar nebuvo apsisprendusi, myli jį ar nemėgsta, tai galvoju, fotosesija, o tiksliau ją lydintys susidomėję bei susižavėję žvilgniai (fotografavomės visus derinius klubo metu ir paprastai triukšmingas stalas darėsi vis tylesnis su kiekvienu nauju komplektėliu) turėjo stipriai pakreipti nuomonės svarstykles į palankią pusę 😉 .

Smagioji dalis – ne tik „varlės letenos” iš permatomų ilgų rankovių, bet mezginio Nr.1 derinukas su mezginiu Nr. 2 🙂 .

Mezginys Nr. 3 – liemenė šiltukas su gobtuvu. Turėtų būti tikra šilumos bomba – pagrindui suderinta bukliuota alpaka su šiltutėle neverpta islandiška vilna. Vien tik taip apsirengusi balandžio gale Anastasija atkeliavo ketvirtadienį į MZ (tuo metu aš lauke vilkėjau pūkinę striukytę su džinsiniu švarku ant vilnonio megztinio 😉 ).

Du vienos eilės neoniniai dryžiukai šiltuko apačioje virto užsegimo juostelėmis (kiekvienam šonui skirtingomis). Tos pačios spalvos akcentai pasikartojo ir dvigubame gobtuvo kraštelyje – žakardiniuose rombuose išorėje ir juostelėse viduje. Galima nešioti tiek vienu, tiek kitu raštu atlenkus.

Ir, aišku, gražiosios spalvotos rankovės ir prie šito mezginio – kaip jam megztos. Nes visi tie gražūs ir stilingi daiktai – vieno (ryškaus ir labai išskirtinio) lizdo paukščiai. Daiktai neeiliniai, pakankamai originalūs ir būtų ekstravagantiški, jei taip netiktų šeimininkei, kurios natūrali ir labai graži išraiška yra.

Anastasya Zaychenko megzti mezginiai. Rankovės megztos iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai), konstrukcija pritaikyta iš E. Zimmermann knygoje „Knitting without Tears” paskelbtos  „shirt-yoke shoulder”. Liemenė nerta iš Drops Lima 8112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai) ir kojininio neoninio siūlo (lauktuvės iš Berlyno 🙂 ), modelis – „Wefan„. Juosvas šiltukas megztas iš Drops Alpaca Boucle 8903 kartu su Istex Plotulopi 0005, detalės megztos iš neoninių kojininio siūlo likučių.

Pūkuota burtų lazdelė

Mezgantys žmonės iškart supras, kas slypi po antrašte, aišku, moheris 🙂 . Prie bet ko pridėtas jis sugeba pamainyti ne tik mezginio tekstūrą, suteikdamas jam lengvumo, švelnumo ir dailų pūką, bet stebuklingu būdu pagilinti ir perkeisti daikto spalvą.

Sudėjus kartu giminingas spalvas, iš kurių viena bus moherinė, rezultatas bus jokiu būdu ne melanžas, kaip bet kuriuo kitu atveju – jūs turėsite gana vieningą spalvą, lyg iš sumaišytų dažų paletėje, tik ji bus neplokščia, o turės 3D efektą, kas suteiks turtingumo ir sudėtingumo, bet kokiu būdu ne margumo santūriam elegantiškam stiliui.

Tokį myli Jurgita ir demonstruoja savo pirmą skarelę (o šiandien jau turbūt ir antra panaši nušokus nuo virbalų 🙂 ) iš plonytės alpakųvilnos su moheriu. Nėra jie vienodos spalvos, bet rezultatas – labai vientisas, nors ir sunkiai įvardijamas (abi sudedamosios dalys gerokai pasikeitė bendrame projekte).

Kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų, tęsiam šiandien populiariosios skarelės „Sophie Scarf” temą tik iš moherinio požiūrio kampo. „Handcraft” autorių koncepcija – skirtingos technikos ir idėjos mažuose projektuose – puikiai tinka ir mūsų temai 🙂 .

Jolanta, numezgusi tokį pat vienspalvį moherio ir vilnėlės derinį (vakar matėte margų skarelių apsupty), nuėjo toliau – vienos spalvos moherį ji priderino prie plonyčio pereinamo Lace Ball 100 kamuoliuko ar greičiau jo galiuko. Nepamirškite šitos puikios idėjos, kai galvosite, ką padaryti su nedideliu kiekiu (nedaug gramų, bet labai nemenkai metrų) lace kategorijos siūliuku, kai atliks, rodos, sunkiai pritaikomas lašas.

Pirma nuotrauka puikiai iliustruoja pradinį sumanymą – kreminis moheris ir gelsvai rusva merino vilnelė. Kitos – rezultatą, kaip švelniai moheris lengvu filtru suteikia nauja atspalvį ir apjungia pereinamas spalvas.

Gavus Jolantos nuotraukas tegalėjau mintyse pakartoti banaliausią frazę apie ore sklandančias idėjas, nes banalu visai nereiškia netiesos. Tos pačios idėjos nusileido ir į mano mezgimo projektus, tik aš, priešingai Jolantai, lace siūlų turėjau visus kamuoliukus, o moherių – krūvą įvairiausių likučių. Tai savo skarelėms aš paėmiau nedidelį pereinamų spalvų segmentą (skarelėje telpa tik vienas žingsniukas ilgų perėjimų) ir kuo nuoseklesniais spalviniais perėjimais padėliojau moherį.

Bendrose nuotraukose – gatavos skarelės ir sudedamųjų dalių – lengvai atseksite, who is who.

Tą pačią idėją – švelniais perėjimais sudėliotas moheris – panaudojau ir su kitu pagrindu. Labai senai, nuo pirmųjų mugių Kiolne laikų, gulėjo pas mane atsivežtas plonytis merino vilnos siūlas, taip pat lace kategorijos, tik dažytas labai trumpais perėjimais. Jei reikėtų vienu žodžiu nusakyti jo spalvą, tai būtų gelsva, bet man norėjosi akcentuoti ne ją, o kitus įterptus atspalvius – įvairius rusvus, balsvus, žalsvus. Rezultatas – trys truputį skirtingos skarytės, nes viena iš perlinio balsvo nukeliavo prie šiaudų aukso, kita prasidėjo šviesiai žalsvu ir baigėsi švelnia angliška raudona, trečios rausvai rusvas galas šviesesnis, o žalias, atvirkščiai, paryškintas. Tiesą sakant, ir ta pagrindo geltona miegoti neduoda, bet kol kas numegztos yra šios trys.

Iš nuotraukų pabėgo tik intensyvesnis turkio spalvos kamuoliukas, visų kitų sudedamąsias dalis matote. Taip dažytos merino vilnos turime ir pas save, tik kiek storesnės (Special merino lace), bet jei rasite save podėliukuose kokį keistą margutį, prisiminkite, jog jo spalvas galima apžaisti įvairiaspalviu moheriu. O nauja skarytė visada bus prie ūkio 😉 .

Pirma skarelė megzta Jurgitos KasakaitėsAlpaca 1 (Peach) kartu su Isager Silk Mohair 69. Gelsva – megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 (Šviesa tunelio gale) kartu su Isager Silk Mohair 62. Mano tamsi skarelė megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2229 (Sfinksas) kartu Isager Silk Mohair 33, 68, 37; žalsvai melsva megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2437 (Oki-doki) kartu Isager Silk Mohair 66, 44, 41 ir Rosarios4 Aurora 30. Margoms skarelėms naudotas pridėtas Isager Silk 0, 62, 69, 63 ir Rosarios4 Aurora.

Item added to cart.
0 items - 0,00