Šiltukų paradas

Neabejoju, visiems mezgantiems žmonėms smalsu iš arti pažiūrėti, kaip ir iš ko mes mezgėme savo šiltukus. Galime juos mėgti, galime nemėgti, nešioti ar ne, bet vieno dalyko nepaneigsi – mados bangos išmetė šį šiltą ir patogų daiktą į pačias viršūnes.

Pristatydama šių metų mainų idėją, užsiminiau, kad neturime normalaus ir aiškaus šito kaklo ir krūtinės aksesuaro vardo. Vadiname, kas kaip sugalvojame – ir šiltuku, ir kaklašildžiu, ir tiesiog kaklu. Lengva Jolantos ranka paleido į pasaulį dar vieną, kai ji eksperimentuodama, kaip padaryti tą “božemoj”, išbandė sugalvotą modelį pirmiausia ant savęs. Tik MZ aš sužinojau apie tokį rūbą, kaip joptvajukas, dabar jau turim ir božemoj ;).

Pradedam šiltų božemoj prisisatymą ta pačia tvarka, kokia jie buvo dovanojami.

Aš amerikų neatradinėjau ir išsitraukiau kaip seną patikrintą receptą mylimus Stephen West modelius. Šis, pirmasis, Askews me Dickey, yra mano labai mėgiamas ir ne kartą megztas. Vilmai išrinkau nedidelį kontrastą turinčius švelniausius siūlus (Schoppel-wolle Cashmere Queen 9220m ir 7873). Ir viskas kaip ir tiko – ir neryšku, ir į akis nekrenta, ir minkštas siūlas lengvai drapiruojasi nesudarydamas jokių nepatogių bei dramatiškų reljefų, tiks ir po uždara striuke ar paltu, ir vienas į lauką išbėgti. Bet kaži kas man į ausį visai kitą istoriją šnibždėjo…

Vilma yra labai kukli ir jos garderobas niekada akių nerėžiantis, bet ji yra nepaprastai graži ir ryški pati iš savęs. Todėl megzdama kuklų ir lyg prie jos spintos pritaikytą daiktą, aš tuo pačiu nusižiūrėjau visai kitą modelį, Building Blocks Dickey, su kuriuo įsivaizdavau Vilmą kaip Egipto karalienę. Spalvas parinkau apie Vilmos skonį galvodama iš labai nuosaikiai pilkai bei rudai dažytos portugališkos vilnos Amalia lentynos (1, 7, 11, 15, 17), pridėjusi pilką merininę naujieną Terra (08), dramatizmą ir puošnumą siekdama išgauti tik iš toninio kontrasto.

Ar naudojo Vilma kokį modelį megzdama kakliuką Sigitai, nežinau, jei taip, ji, tikiuosi, parašys komentaruose, bet konstrukcija matoma ir iš nuotraukos – megztas skersai trumpomis eilėmis suformuotas praplatinimas, kurį gražiai užbaigia pynių raštas. Siūlai – Noro Flower Bed 37.

Sigita mezgė man šiltuką iš Drops Merino Extra fine 8 ir 43, modeliui įkvėpimo šaltiniu tapo ši Brooklyn Tweed liemenė.

Sigitai norėjosi didesnio kaklo, bet man šis tinka idealiai, didesnio aš pati neturiu ;), tai džiaugiuosi, kad rezultatas toks :)).

Dalia Virginijai mezgė tą patį MANO modelį (Askews me Dickey) iš Schoppel-wolle Alb Lino 9093 ir Noro Flower Bed 1319, nors buvo bandymų ir su Isager Tweed Charcoal, bet vilna su linu juosvų dvikovą laimėjo, savo tvirtumu, spėju.

Virginija pasikalbėjusi su Dalia, kuris jos modelis šiai gražiausias, sužinojo, kad Dalia iki šiol negali užmiršti Virginijos Inspira Cowl interpretacijos. Tai šiais metais Dalia turi savo :).

Gerų ir išvirkščių akių originalo stulpelius Virginija laisvai keitė tarpais savo mylimais žakardo raštais iš pačių įvairiausių siūlų, tarp jų jos mylimo Rowan Felted Tweed 177, 173, 195 ir prašmatnaus Noro Silk Garden Sock gabalėliai.

Jolanta savo kaklą Gitanai mezgė iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 1065, priderindama jį prie margo Gradient 2402 (Aldebaranas).

Gitana šventės metu dirbo, tai parnešiau jai dovaną beveik iki pat jos darbo ;), tai yra, savo namų, ir ji atėjo šviesiu metu su savo nuostabiais palydovais dovanos pasiimti. Mes greitai nusifotografavom kieme, tik paskui Gitana išsiaiškino, atidžiau mezginį apžiūrėjusi, kad ne taip papozavo ekspromtu (o tai buvo tikrai greitas ekspromtas, nes pati pirma rimto šaltuko diena!), bet net dar ir neapsivilktas kaklas jau pretendavo į vieningą komplektą su Gitanos pirštinėmis ir megztiniu po paltu :).

Gitana numezgė Vilmai šiltuką iš Isager Highland Wool (Chili) kartu su Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla), modelis – “Terrazzo Neck“.

Vilma savo kurtam brioche technika šiltukui Joanai parinko margą WYS Croft (757) siūlą kartu su Rosarios4 Amalia 23.

Joana kaklašildį Rimutei mezgė savo mėgstama modulinio mezgimo technika, keisdama kvadratėlių dydį ji formavo platėjimą. Ir mezgančių smalsumui – “juodraštinė” versija. Tas pats mezgimo būdas, tik nebe kvadratėliai, o bangelės :). Siūlai – Special Merino Lace 4.

Rimutė Jolantos kaklašildžiui įvaldė sudėtingą dvispalvio angliško stulpelio techniką, modelį, tikiuosi, pati išduos komentaruose :), siūlai – pats švelnumas, aka Schoppel-wolle Cashmere Queen 7130, 7181.

Gražvydė mezgė Jolantai šiltuką savo firminiais nukeltų akių raštais, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 5171M ir Jardim 33.

Lygiai tą pačią švelnutę merino vilną Life Style (tik kitos, 5171M spalvos 😉 ) Jolanta išsirinko ir Gražvydei megztam šiltukui (nenuostabu, juk abi prie tos pačios lentynos stovėjo 🙂 ), o prie melsvo siūlo pridėjo priderintų spalvų Lace Ball 100 2436 (kvapnusis lipikas). Modelis pačios kurtas ir ant savęs išbandytas prieš mezgant tą božemoj dovanai :).

Šiltukai valdo šį šaltąjį sezoną, tikiuosi, sulauksim daugiau versijų, pasirodykit! Ir gal dar naujų vardų ;).

Pats švelnumas

Vienas ketvirtadienis – dvi Jolantos, dvi premjeros, dviejų istorijų pradžia.

Jolanta kairėje su kaklašildžiu ir kauke, jai šilčiau lauke laukti rytojaus pasakojimo, todėl pradedame nuo dešinėje jos bendravardės – pliku kaklu ;). Bet moheriniu!

Pirminis impulsas šitam labai švelniam tiek rankoms, tiek akims, efemeriškai bangelėmis virpančiam megztukui buvo gimtadieninė Jolantos mezgimo gerbėjų dovana.

Įvertinusi Isager moherio švelnumą (ir nesvarbu, kad kitų gamintojų etiketėse nurodyti ta pati sudėtis – ji kandžiojasi :() Jolanta, šiaip visai nesibaidanti ir storesnio siūlo, šį kartą pridėjo prie jo patį ploniausią lace kategorijos pereinamų spalvų merino vilnos kamuoliuką. Šilumos tiek vienas, tiek kitas siūlas turi pakankamai, bet tas delikatus plonumas stipriai prisidėjo prie labai puošnaus ir trapaus naujo rūbo įvaizdžio.

Moheris pasirinktas kiek prislopinto mėtinio tarpinio atspalvio – tarp gelsvos ir melsvos vilnoniame kamuoliuke ir todėl perėjimai tokie švelnūs, be ryškių kontrastų, dar labiau priešingus atspalvius pritraukiantys vieną prie kito.

Bangelių raštas šiam koloritui – kaip iš dangaus nuleistas. Nuo raibuliuojančių ripso linijų su skylutėmis akių negali atitraukti – lyg nuo saulėje mirgančios jūros. Į tą patį raštą rankogaliuose nubanguoja ir rankovės, suteikdamos kompozicijai vientisumo ir dailų akcentą. Ir nuo rietimosi prabanguodamos kraštus apsaugo :).

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Lace Ball 100 2436 (Kvapnusis lipikas) kartu su Isager Silk Mohair 67; modelis – “169-18 Dune Top”.

Karantino likučiai

Klubui ir mezgėjams išsiskirsčius po namus MZ judėjimas vis labiau krypsta į vieną pusę – siūlai iškeliauja, o mezginių iš jų vis rečiau pasirodo, todėl atėjusią su naujiena Jolanta pirma nurengiau (striukę, dengiančią naujieną) pasigrožėti, o tik paskui ėmėmės naujų planų aptarimo…

Savo naują mezginį Jolanta įvardijo kaip karantino likučius. Turbūt ne vienam per tą laiką rankos iki podėlių priėjo ir kai ten randi erzinančių keistų likučių (neleiskite šiam žodžiui jūsų suklaidinti, nes likučiai tik skamba kaip kažkas tokio menkesnio ar prastesnio, atliekamo, kurį gali suprasti kaip nereikalingo, kalba eina tik apie kiekius), jie pas Jolantą pasitaikė labai prašmatnūs, bet nė iš vieno jokio rimto daikto nepadarysi. Užtai kartu sudėjęs padarysi nepaprastai gražų!

Visai nesvarbu, kad vieni siūlai net du kartus storesni už kitus – viskas susibanguoja į nepaprastai gražią spalviškai jūrą. Ir pereinami, ir vienspalviai, ir su blizgesiu, ir matiniai. Priekis skiriasi nuo nugaros – tokie spalviniai niuansai mano patys mylimiausi :). Ir tamsūs krašteliai – kaip tobulas rėmas tobulam paveikslui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš likučių – Zauberball 100 2365 nuo šito megztuko, Lace Ball 100 1699, Rowan Lace 922, 945, 940 nuo šaliko ir tunikos, dar, kaip visada, šiobeito…

Polychromatic

Dalia skubėjo pabaigti šį šalį, kad galėtų įpakuoti į planuojamą velykinį siuntinį – šiuo metu vaikutis Suomijoje liko be šaliko ir mama šalo! Kad balandžio mėnesį ši humanitarinė pagalba išgelbėtų ką nuo rimto peršalimo, sunkiai tikisi, bet kad kai kam stipriai pagražės ir pasmagės pavasaris, tai tikrai!

Žiema baigėsi ir dabar ateina tikrasis gražių kaklo aksesuarų laikas – jau nebereikia mūturiuotis, kūtotis, o mezginiam draugiška vėsa niekur nedingo, todėl traukiam lengvus, dailius ir įspūdingus šalius ir demonstruojamės!

Kai šaltis nespaudžia, ir megzti tokius sudėtingus bei vingrius aksesuarus yra ramus kūrybinis džiaugsmas. Yra kur įsibėgėti (ir pabėgėti), išbandyti spalvas, siūlus ir raštus, nesukant galvos dėl tikimo, nes čia jums ne megztinis ir net ne kepurė – šalis ar skara visada ras sau tinkamą kaklą:).

Kieran Foley specializuojasi skarų bei šalių kūrime ir žiūri į šiuos daiktus kaip didelį lauką savo eksperimentams. Šis dizainerio sukurtas modelis – ne pirmas Dalios megztas, bet toks iš sudėtingesnių, nes pereinamas fonas suskaidomas prailgintų akių segmentais, o kiekvienas rombelis megztas iš atskiro kamuoliuko (!). Pastariesiems Dalia panaudojo Zauberball100 gelsvų pereinamų spalvų kamuoliuką, tai yra, atskiras jos dalis, kad sukurtų vakarinio miesto efektą. Temsta, vakaras leidžiasi į miestą ir langai vienas po kito sužimba pačiais įvairiausiais gelsvais atspalviais…

Dalios Liepuonienės megztas šalis iš Zauberball Crazy 2266 (Kelrodis) ir Zauberball100 2264 (Šviesa tunelio gale), modelis – “Polychromatic“.

Item added to cart.
0 items - 0,00