Vienas ketvirtadienis – dvi Jolantos, dvi premjeros, dviejų istorijų pradžia.
Jolanta kairėje su kaklašildžiu ir kauke, jai šilčiau lauke laukti rytojaus pasakojimo, todėl pradedame nuo dešinėje jos bendravardės – pliku kaklu ;). Bet moheriniu!
Pirminis impulsas šitam labai švelniam tiek rankoms, tiek akims, efemeriškai bangelėmis virpančiam megztukui buvo gimtadieninė Jolantos mezgimo gerbėjų dovana.
Įvertinusi Isager moherio švelnumą (ir nesvarbu, kad kitų gamintojų etiketėse nurodyti ta pati sudėtis – ji kandžiojasi :() Jolanta, šiaip visai nesibaidanti ir storesnio siūlo, šį kartą pridėjo prie jo patį ploniausią lace kategorijos pereinamų spalvų merino vilnos kamuoliuką. Šilumos tiek vienas, tiek kitas siūlas turi pakankamai, bet tas delikatus plonumas stipriai prisidėjo prie labai puošnaus ir trapaus naujo rūbo įvaizdžio.
Moheris pasirinktas kiek prislopinto mėtinio tarpinio atspalvio – tarp gelsvos ir melsvos vilnoniame kamuoliuke ir todėl perėjimai tokie švelnūs, be ryškių kontrastų, dar labiau priešingus atspalvius pritraukiantys vieną prie kito.
Bangelių raštas šiam koloritui – kaip iš dangaus nuleistas. Nuo raibuliuojančių ripso linijų su skylutėmis akių negali atitraukti – lyg nuo saulėje mirgančios jūros. Į tą patį raštą rankogaliuose nubanguoja ir rankovės, suteikdamos kompozicijai vientisumo ir dailų akcentą. Ir nuo rietimosi prabanguodamos kraštus apsaugo :).
Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Lace Ball 100 2436 (Kvapnusis lipikas) kartu su Isager Silk Mohair 67; modelis – “169-18 Dune Top”.
