Vilnoniai burbulai

Kai kam atrodo, kad patyrusiam mezgėjui nereikalingos modelių instrukcijos – jis ir taip supranta, kaip konstruoti norimą formą. Iš dalies tiesa, bet tiesa yra ir tai, kad kiekvieno mūsų mezgimo arsenalas yra ribotas (net kieno jis labai platus) ir net iš mažiau patyrusio dizainerio mes galime išmokti naujų dalykų. Neverta apsitverti kinų siena nuo svetimų pamokų, jos visos mums į meistrystės taupyklę, užtai kai ji prisipildys, galėsime kaip Dalia užsiimti aukštuoju pilotažu – žongliruoti viename mezginyje gabaliukais iš skirtingų dizainerių, skirtingų modelių, skirtingų technikų savo idėjos įgyvendinimui.

Tokia ilga įžanga gimė pamačiusi prie Dalios megzto paltuko dukrai nurodytus net tris skirtingus modelius, kuriais ji naudojosi, o kiek dar nenurodytų šaltinių dailiai apdailai ir įvairiausiems niuansams!

Visi nurodyti modeliai yra pakankamai nauji, bet tiek šitos spalvos realizacijos laukianti islandiška vilna, tiek spalvotų burbulų idėja Dalios galvoje gyveno tikrai jau gerą laiko gabalą (čia toks mirktelėjimas liūdintiems dėl tą pačią minutę nepanaudotų siūlų, kai kurioms idėjoms tiesiog reikia daugiau laiko gimti ir reikia lukterti, kol visi dėlionės gabaliukai atsidurs savo vietoje 😉 ).

Ir kažkurią akimirką ilgai brandintas žiedas prasiskleidžia. Šilta ir lengva islandiška vilna, taip tinkama vėsiam laukui, susidėlioja į šiltą ilgą megztuką-paltuką su jaukiomis kišenėmis (o kišenėje širdele 🙂 ), gobtuvu, super dailia apdaila ir spalvotais efemeriškais burbulais iš spalvoto moherinio rūko ir tokiomis pat apvaliomis sagomis. Žiūrint į nuotraukas atrodo, nėra geresnio rūbo ir gražesnio jam laiko.

Dalios Liepuonienės megztas paltukas Urtei iš Istex Lettlopi 9418 ir skirtingų spalvų moherio siuvinėjimui. Panaudoti šių modelių fragmentai – „White Mountains„, „Bloom Vest” ir „messing about in boats„. Nuotraukos – Tilo Eckardt.

Game Over

Naujas mezginys baigtas – „Game over”. Tokius žodžius pasirinko išsiuvinėti ant savo testuojamos palaidinės Anastasija, dizainerei palikus žodžio laisvę su pridėtais vintažiniais šriftais ir siuvinėjimo ant mezginio (duplicate stitch) instrukcijomis.

Modelis įkvėptas praeito amžiaus 7 dešimtmečio trikotažinių dviratininkų marškinėlių, pilnai išmodeliuotas ties klubais ir krūtine ir net su įsiūtu užtrauktu, kas atrodo sudėtingai, bet dizainerė tikina priešingai 😉 .

Testuotojos rinkosi pačius įvairiausius užrašus (net iš to laiko kosmetikos reklamos) ir spalvas, Anastasijos spalvinė gama suderinta su užrašu – viskas kompiuterinių žaidimų stilistikos.

Plonas merino vilnos ir medvilnės derinys yra puikus vėsesnei vasaros dienai, į vidų ir ant viršaus, stilingam apatiniam sluoksniui, vietoj liemenės viršutiniam ir net lygiai tam pačiam originalo tikslui – važinėjimuisi dviračiu :).

Anastasya Zaychenko megzta palaidinė ir nuotraukos, siūlai – Rosarios4 Jardim 11, 21, 31, modelis – testuojamas „THE JEEPERS JERSEY„.

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: „Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Item added to cart.
0 items - 0,00