Audronės mezginių nuotraukos ne kartą yra matytos MZ dienoraščio puslapiuose, bet šiuo metu jos plaukioja gilesniuose vandenyse – ikiš.m. kovo 1 dienos LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia Audronės Steponaitienės mezginių nuotraukų paroda „Mezginių dienoraščiai„.
Labai norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad paroda yra ne pačių mezginių, kas pasitaiko ne taip ir retai, o jų nuotraukų. Ir tai nėra tik fotoaparatu užfiksuotas pats mezginio faktas vietoj realaus daikto. Mezginių nuotraukos, žino visi užsiimantys, yra labai rimtas ir daug indėlio reikalaujantis užsiėmimas – kartais numegzti meztinį paprasčiau atrodo nei gražiai ir ypatingai jį pateikti nuotraukose. Mezginių fotografija yra negali sakyti, kad su mezgimu nesusijusi ( ;)) ), bet tikrai labai savarankiška, labai atskira ir savita meno rūšis. Todėl nepraleiskite progos apžiūrėti, kaip gražiai mūsų visų mezgimo draugė ne tik mezga, bet ir pateikia savo sukurtus daiktus, suteikdama vaizdams savarankišką vertę.
Aplankyti parodą galima ir be skaitytojo bilieto, tiesiog atėję pasakykite, kad jūsų tikslas šiandien – ne knygos, o nuotraukos :). O įsikvėpę gal patys imsitės fotoaparato šalia virbalų 😉 .
Tuo pačiu žodžiu mes mezgame ir šiltus daiktus, ir mazgus, ir pažintis – viskas sukasi apie sujungimą… Šilta spalvota gija jungia mūsų gyvenimus, mūsų širdis, mūsų dienas ir mūsų darbus. Skirtingas kartas, laikus ir vietas. Tvirta gija, nes visi siūliukai ten yra sumegzti – sujungti. Tvirtai tvirtai, jų gali nepastebėti kasdieniuose darbuose užsisukęs, bet kai ateina išbandymų laikas ir atrodo, kad skęsti, atsiremi staiga į tą tvirtai iš daugybės akyčių sumegztą žemę po kojomis.
Mezgimo siūlų parduotuvės ta prasme truputį primena stambius metro stočių mazgus, iš kurių veda daugybė krypčių, atšakų ir kelių. Ir į kuriuos ta daugybė sueina, suteikdama vietai stiprybę ir atramą. Po keistų, daug ką aukštyn kojomis apvertusių metų vėl sugrįžtame į tą kiek aptilusią ir ištuštėjusią stotį, kad atrastume, jog tai kas buvo sumegzta, visos kūrybinės idėjos, visos širdingos draugystės, visas bendrystės saldumas niekur nedingo, kaip šaltiniai gamtoje kurį laiką sruveno po žeme, kad pirmai progai pasitaikius iškiltų į dienos šviesą ir susitiktų vėl toje pačioje galios vietoje.
Didelė laimė ir privilegija yra dirbti tokioje vietoje. Šiandien sueina dvylika metų. Dvylika metų – nei dienos be šiltos šypsenos, be kibirkščiuojančių idėjų, gražių vaizdų, įkvepiančių istorijų, palaikančių rankų ir nuolatinės jūsų paramos. Ar lengva kasdieną būti nuolat atakuojamam pačių netikėčiausių ir gražiausių sumanymų? Sunku be galo, nes ir saviems realizuoti gyvenimas per trumpas. Ar norėčiau su kuo keistis vietomis? Tikrai ne, nes nuolatinis šiltų, gerų, jautrių ir labai kūrybingų žmonių ratas yra ta tobula aplinka, kurioje mezgasi svajonių gyvenimas.
Gimtadienis yra ta puiki proga stabtelti, eilinį kartą pasakyti gyvenimui ačiū ir dvyliktą kartą ištarti neeilinį milžinišką AČIŪ Jums visiems, pačio spalvingiausio, netikėčiausio ir stebuklus kuriančio tinklo mezgėjams. Ačiū dvylika (10+2) kartų – 10% visiems šios dienos pirkiniams ir dviem naujais modeliais.
Mezgimo zona gimė labai keistu metu – pirmos darbo dienos išvakarėse, kai netikėtai šviesą parduotuvėje pamatę suomių turistai įsiprašė į vidų, išsirinko siūlus ir… teko išmušti pirmą kvitą. Kitą rytą atidarymas dar lyg ir nebuvo suplanuotas (buvo šeštadienis), bet korta jau buvo mesta ir neliko kelio atgal.
Šis žaismingas neapibrėžtumas leidžia mums kiekvieną gimtadienį pritaikyti prie klubo susitikimo, o tos pačios pirmosios gimimo dienos proga abu nauji modeliai pasirodys ne iš karto, o dviejų dienų bėgyje – tiek užsitęsė MZ gimimas ;).
Šiandien pasitinkam Jus su Grenenu, o ryt laukite naujo siurprizo :).
Priverstinis štilis įnešė į mūsų gyvenimus nemažai naujovių. Paradoksalu, bet MZ tai buvo vieni geriausių metų, stebuklų, meilės ir paramos/atramos prasme, nes sunkumuose stipriausiai įvertini bendruomenės galią, tą dažnai pamiršti kasdienybėje sukdamasis, o tuo laiku kaip niekada aštriai ir stipriai buvo juntama jos palaikančioji jėga ir begalinė meilė. Priverstinė izoliacija pirštu pabadė į tai, ko bevelijai paprastame gyvenime nepastebėti 😉 – kad ir kokie būtų smagūs gyvi susitikimai, jiems nutrūkus ryšius reikia megzti visais kitais prieinamais būdais. Čia aš apie internetinę parduotuvę, tiek laiko žadamą, bet jau labai stipriai artėjančią atidarymo link ;). Kad visi, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių negali apsilankyti realioje MZ, galėtų džiaugtis ne tik atnaujinto dienoraščio istorijomis (ačiū, Jurga!), bet ir siūlinėmis naujienomis. Ir lauksime jų tuo pačiu spalvotu takeliu į MZ sugrįžtančių – istorijomis ir vaizdais :).
