Annos šiltukas su skara

Anna mezgė šį dailų šiltuką-liemenę dovanų. Toks buvo pirminis planas. Bet siūlų liko ir dar išėjo skara daili skara prie jos 🙂 . Iš Annos pastabos galima suprasti, kad ne tik ji paruošė dvi dovanas, bet abi nukeliavo pas tą patį laimingą žmogų 🙂 : “Abu numegzti iš Rosarios Balada siūlų, kurių turėjo užtekti tik liemenei – kartais mezgėjos apsiskaičavimas išeina į naudą dovanos gavėjai 🙂“.

Geras, madingas modelis (ir dar su tokiu priedu!), idealiai pataikytos sagos, švelnus ir dailus siūlas, labai graži spalva – viskas kalba už labai išskirtinę dovaną. Ją tikrai įvertins ir nemezgantis žmogus, bet aš, mezgantis, negaliu nepastebėti dar vieno, ne visai savaime suprantamo dalyko – pasiektas tokį tobulas meistriškumas, kad daiktas būtų ir unikalus, tau padarytas ir pataikytas, vienas toks, ir kartu padarytas taip dailiai, taip nepriekaištingai, kad namudiniškumo nėra ne tik nė lašo, nė įtarimo!

Lygus, apvalus siūlas – čia jums ne moherinis rūkelis, kuriame viskas taip išplaukę ir meniškai neaišku. Čia viskas aišku, viskas matoma, (o ir šilkas su merinu nėra pati patogiausia medžiaga dėl savo slidumo) ir tai, kas matoma, yra padaryta tobulai!

Annos Dambrauskienės megzta skarelė ir šiltukas bei nuotraukos. Šiltuko modelis – “Lulu Slipover“, skaros – “Poet scarf“; siūlai – Rosarios4 Balada 21, sagos – Union Knopf.

Megztos Kalėdos

Kalėdiniai megztiniai yra labai svarbi šventės dalis – kuri dar šventė turi specialius mezginius? Tik megztinis – ne sausainis, per vakarą neiškepsi, todėl puošiasi jais tie, kas (arba kieno mamos 😉 ) stipriai iš anksto juos suplanavo, įtraukė į mezginių planą ir – svarbiausia! – jį įgyvendino! (Aš sugebėjau tik raudonus siūlus atsidėti ir laukiu šventinių dienų, kad pabaigus apsirengčiau… per kitas Kalėdas 😉 .)

Jurgita šiemet turėjo stipriai padirbėti, kad papuoštų šventiniais mezginiais abi dukras. Ir dar gerokai iki paties mezgimo, ieškant tinkamų variantų – ne veltui yra organizuojami bjauriausio kalėdinio megztinio konkursai, nes kaip ir grožio, taip ir kičo šioje srityje yra tiek ir tiek. Jurgitos parinkti modeliai tiks visam žiemos periodui, sukurdami žiemos pasakos nuotaiką dar gerokai iki švenčių ir bus sėkmingai nešiojami po, dovanodami tą šventinę nuotaiką kiekvieną dieną – stilingi, labai subtilūs, aiškiai žiemiški, bet ne tiesmukai prie datos pririšti.

Vyresnėlė Meda šiais metais šventes švenčia su eglučių ratu sniegynuose – šviesus ir gaivus megztukas sukurs tą stebuklingą žiemos atmosferą, kurios mums šiemet šykšti dangus… 😉 .

O mažoji Nora šią žiemą bus pasakų nykštuku 🙂 . Raudona kepuraitė su ilgu galu, papuoštu baltu bumbulu (sniego gniūžtė?) suderinta su arkliukais puoštu kaklašildžiu. Tautinis skandinavų motyvas šiemet susišaukia ir su kiniečių metų simboliu.

Kepuraitę Jurgita mezgė iš storesnio siūlo, kad patikimai saugotų ausis, o kaklašildis plonesnis, kad tilptų sudėtingas žakardo raštas, iš kurio ir taip išimtas vienas motyvas, nes originalas dar plonesnis.

Abi mergaitės pradėjo nešioti savo kalėdinius mezginius net nesulaukusios privalomo skalbimo – ar gali būti geresnis įvertinimas? Nebent dar tokios plačios šypsenos 🙂 .

Kalėdos yra turbūt labiausiai vaikų šventė, todėl labai smagu pabaigti šių metų dienoraštį tokiais gražiais ir nuotaikingais mezginiais. Šilto ir jaukaus visiems šventinio laikotarpio ir iki pasimatymo kitais metais 🙂 .

Jurgitos Mieželytės megzti kalėdiniai mezginiai ir nuotraukos. Megztukas megztas iš Rosarios4 Balada 01 ir Istex Kambgarn 945, modelis – “Jingle Bells“. Kepuraitė megzta iš Rosarios4 Amalia 01 ir 37, modelis (modifikuotas) – “Rustic Red One Hat“. Kaklašildis megztas iš Rosarios4 Romaria 01 ir 30, modelis – “Carousel Cowl“.

Šiltas švelnumas

Švelnuma visada yra malonu ir miela prie kūno, bet vasarą, kai esam ypatingai jautrūs, jo norisi ypač. Ši portugališka merino vilna su šilku – Balada (80% merino vilna, 20% šilkas, 50 g ~ 140 m) – yra tobulas siūlas, ieškantiems ir šilto, ir švelnaus. Siūlas turi dailų matinį blizgesį ir labai gražų kritimą bei patogų storį viskam – nuo skarelių iki rimtesnių garderobo elementų 😉 .

Pasipildėm šilta pilka (iš jos aš mezgiau savo “Jolantos skarelę“) ir pora mėlynų atspalvių – panašu, kad Vaida juos ir išnaudojo 😉 .

Merino vilna su šilku

Visada yra smagu švelnus siūlas, bet vasarą tokie traukia ypatingai – oda jautri, šaltis neaktualus, norisi prie kūno tik minkšto ir mielo rūbo. Toks vienareikšmiškai yra Rosarios4 Balada (80% vilna, 20% šilkas, 50 g ~ 140 m). Vilnos ir šilko derinys yra malonus ir nešioti, ir megzti – vilna užtikrina reikalingą elastingumą ir šilumą, o šilkas – išskirtinį švelnumą. Abu pluoštai turi termoregaliucinių savybių, todėl užtikrins nešiojimo komfortą pačiais įvairiausiais orais.

Siūlas yra universalaus storio, puikiai tinka tiek rimtesniems drabužiams, tiek aksesuarams, ypač tiems, ant kaklo, kur norisi išskirtinio švelnumo. Kad pritrūkom baltos ir pilkos spalvų, ne siurprizas, bet kita, beveik tautinė dalis, pralinksmino 😉 . Ir nors spalvos iš pirmo žvilgsniio primena lietuvišką vėliavą, joms toli nuo tiesioginių, plokščių heraldinių atspalvių, visos yra labai gražios ir labai nešiojamos, o švelnus matinis šilko blizgesys suteikia joms papildomos prašmatnos.

Item added to cart.
0 items - 0,00