Kas kartu gulėjo

Aš jau kaip ir turėčiau būti pripratus prie labai originalių ir netikėtų Jolantos mezginių – ji nemezga pagal jokius gatavus receptus ir kiekvieną kartą mes išsižiojam, neatsistebėdamos tai nauja konstrukcija, tai kokiu labai nebanaliu spalvų deriniu. Juolab kad ir diapozonas jos platumo – nuo mėnulio ir atgal. Gali būti visai minimalistinis tamsus megztukas, o šalia jo kitas – tikras spalvų ir tekstūrų fejerverkas. Bet priprantama turbūt būtent prie to, kas banalu, o originalūs dalykai tam ir originalūs, kad visada matai naujieną.

Aišku, išsižiojau pamačiusi naują megztuką – toks netikėtas spalvinis derinys ir taip originaliai tos dvi spalvos sujungtos! Pasmalsavusi, kaip tokie deriniai užgimsta, gavau labai prozišką atsakymą: „Tos dvi sruogos spintoj viena šalia kitos gulėjo. Iš nei vienos visas pilnas daiktas neišėjo, o iš dviejų – jau megztukas”.

Skamba paprastai, bet faktas kaip blynas – maža kas kur su kuo guli, ne kiekvieno meistro spintoje „atsitiktiniai” deriniai išguli tokius įspūdingus mezginius 🙂 .

Reglano rankovės ir užsegimas – viskas megzta iš karto vienu gabalu, o pagrindinis jungiamasis elementas yra langelis, jo užuominos (toko pat žingsnio gerų ir išvirkščių akių juostelės) pasikartoja ir reglano takeliuose.

Vienodo dydžio gerų ir išvirkščių akių langelių ritmą suskaido tik smulkesnių langelių segmentai rankovėse, o tekstūrinį raštą spalvų susidūrimo vietoje pakeičia super efektingas žakardas: viename langelyje jis susidėlioja tvarkingais smulkiais šachmatėliais, o kitame – nemezgamas siūlas nepaliekamas išvirkščioje pusėje, o iškeliamas į gerąją. Atstumai tarp šachmatinių langelių yra pakankamai ilgi ir su slidžiu nelipsniu siūlu turbūt toks numeris būtų labai nepraktiškas, bet vilna yra tobulas pluoštas ir tos juostelės žalios panešiojus greitai švelniai prisivels prie rožinio pagrindo.

Sagas tokiam megztiniui išrinkti buvo nemenka dilema – Jolanta rinkosi tarp dviejų spalvų variantų ir sagų, kurios pačios kaip iš modelino susuktos būtent iš šitų dviejų atspalvių. Užduotis, kaip iš dviejų labai tinkančių variantų pasirinkti savą, yra visai kito lygio, nei tiesiog tinka ar ne. Laimėjo pirmas variantas, papildomai dar Jolantos apžaistas skirtingais siuvimo siūlais 🙂 .

Derinti tokį megztuką prie apatinės dalies yra ir lengva (teoriškai tiks bet kokia neutrali spalva), ir yra ką veikti. Jolantos parinktos fotosesijos dieną tamsiai samaninės kelnės sukuria tobulą ansamblį – tokią žalią gausi sumaišius abi megztuko spalvas.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 35 kartu su estiška Aade Long 8/2, sagos – Union Knopf.

Vaidos raudonas

Penktadienio proga tokia šventiškai atrodanti Vaida pratęsia nėrimo vąšeliu tema dar vienu specifiniu kampu, kai nėrimas taip meistriškai imituoja mezgimo virbalais raštus, kad čia net netiktų rubrika „Rask 10 skirtumų” – raskite nors kelis! (Sufleris tyliai – gal lengviau bus iš nugaros 😉 ).

Visas šitas įmantrus grožis reikalavo didelės atidos, net tokiai patyrusiai rankdarbistei, kaip Vaida, teko ne kartą ardyti, kad raštai idealiai sutaptų. Ji pasirinko ne tik labai efektingą spalvą savo naujai liemenei, bet ir labai gerą siūlą (merino vilna su šilku), kuris grėstų tįsti laisvai jį mezgant virbalais, bet nėrinyje jis yra ir suvaldytas, ir kartu duoda švelnią bei minkštą medžiagą (vąšelis šituo kampu yra priekabi priemonė).

Išsamus aprašymas leidžia pasirinkti norimą dydį ir ilgį. Turint galvoje, kad neriama vertikaliai ir daug ką reikia numatyti iš anksto, Vaidos akis – patyrusio meistro.

Vaidos B. M. nerta liemenė iš Rosarios4 Balada 31, modelis čia.

Šilkas nuo galvos iki pirštų galiukų

Regia Premium Silk (55% vilna, 20% šilkas, 25% poliamidas) siūlai turi labai gražų matišką blizgesį, todėl yra mano vienas mylimiausių pasirinkimų prabangioms raštuotoms vienspalvėms kojinėms – tiek kiauraraščiai, tiek tekstūriniai raštai iš šio siūlo primena senovinius nėrinius. Kaip ir su visais (o ypač prabangiais) kojininiais siūlais, jie yra nuostabus pasirinkimas toli gražu ne tik kojinėms, bet viskam tikra ta žodžio prasme – iki pat viršugalvyje saugančios mus nuo atšiauraus oro (ir puošiančios!) kepurės su visomis tarpinėmis stotelėmis nuo pačių pirštų galiukų 🙂 .

Pritrūkom mylimiausių spalvų – pudrinės rausvos ir poros mėlynų atspalvių.

Iškritęs burtas

Žaviuosi danės Laerke Bagger kūryba, kuri nepaisant chaotiško įvaizdžio labai atsakingai žiūri į mezgimą ir vartojimą apskritai. Jai mezgimas yra veikla be jokių taisyklių, bet su begalinėmis galimybėmis ir jos pagrindiniai principai – daryk iš to, ką turi, daryk tik tai, ko reikia ir mylėk, ką padarei – tiktų bet kuriam kūrybiškam šių dienų meistrui ir kaip niekam kitam šiandieninio įrašo herojei.

Taisykles seniai palikusi modelių receptų puslapiams, Daiva mezga visiškai intuityviai, neieškodama pramintų takelių, o tik savo vizijos vedama, kuri nebūtinai ir matosi visa galutiniu pavidalu. Ji neretai tik sumirga priešakyje lengvu miražu ir tenka pačiam ieškoti būdų ją pavyti, todėl nei ardymas, nei bet kokie eksperimentai Daivai nei baisūs, nei svetimi. Ir dar man labai patinka, kad ji nesilaiko įsikibus tos pirminės vizijos, o jautriai žiūri į tai, kas gimsta jos rankose ir visai nebijo paleisti vienos idėjos, jei rankose gimstantis daiktas prašo kito kelio.

Pastaruoju metu ji tikra ta žodžio prasme užsiiminėja tuo, ko reikia ir iš to, ką turi (šitas punktas turi niuansų 😉 ) būsimiems mylimiems drabužiams, tai yra, permezginėja nebetinkančius megztinius į tokius, kurių reikia dabar. Noro siūlai Daivą žavėjo nuo pirmų pažinties akimirkų, todėl nenuostabu, kad šiandieninis jos megztukas prasidėjo nuo to, kad buvo MZ lentynose jos atsidarymo dienomis – dar sruogomis supakuoti pirmieji Noro siūlai.

Gražiųjų Yuzen spalvų šįbeitą panašaus pridėjus užteko tik… liemenei, o namų podėliukas nieko tinkamo nepasiūlė rankovėms, tai teko pratęsti tinkamiausios pabaigos paiešką didesniuose – MZ – aruoduose. Parduotuvėje tuo metu buvo ir Dalia, ir Saulė, tai visos kolektyviai prisidėjo prie smagaus detektyvo. Bijau, kad tuo metu nestebėjau taip atidžiai visko, kad būčiau objektyvus liudininkas, bet dabar tą situaciją prisimenu taip: visos trys vaikšto su megztuku nuo lentynos prie lentynos ieškodamos tobuliausio varianto, kol Saulė staiga pastebi iš krepšio iškritusį idealiai tinkančių spalvų Zauberball Crazy kamuoliuką. Aš savo papratimu paburbu, kad spalvos spalvom, bet storis tai ryškiai skiriasi, į ką Daiva tik linksmai ranka numoja – menka bėda.

Jau megztuką pabaigus pripažino, kad pradėjus megzti rankoves tas storis tikrai labai juntamai skyrėsi (o ir raštas parinktas rankovei dar labiau sutraukė medžiagą), bet buvo taip gražu, kad nesvarbu. Ir iš tiesų, megztukas toks gražus ir mylimas (!), kad taisyklės liko nesvarbiais niuansais.

Skara – nemegzta prie megztuko, bet oi kaip tinka. Taip pat viena labiausiai nešiojamų ir atsiradusi ne visai tiesiu būdu 😉 . Apatinis trikampiukas buvo pradėtas megzti pagal receptą kaip kažkokios skaros pradinė dalis. Daivai jis pasirodė lyg per mažas ir buvo sėkmingai numestas į šoną. Paskui atrastas ir nuspręstas pabaigti. Tai yra, Daiva nusprendė vienu šūviu nušauti tris zuikius – pabaigti pradėtą mezginį, o kadangi jis buvo megztas iš Drops Alpacos, tai nusprendė pabaigti ir visas šio siūlo atsargas namie, sumegzdama jas juostomis pagal turimą kiekį, ir įsitaisyti naują reikalingą daiktą.

Ant visų punktų varnelės + ketvirtas – skara tapo viena mylimiausių 🙂 .

Daivos megztas megztukas iš Noro Yuzen 5 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2395 (Kamufliažas). Skara megzta iš Drops Alpaca 517, 4400, 6309, 7139, 2918, 5575, 8120, 7323.

Item added to cart.
0 items - 0,00