šalikėlis

Be užsilikusių raudonų uogų ir žalių spyglių, vis kur ne kur, ypač saulei prašvitus, plyksteli intesyvi plytinė spalva. Varis ir švytinčios rūdys gyvena užsilikusiuose lapuose, šalčio užkonservuotose šakelėse, klevų nosyse ir ant mano kaklo – esu žiemos vidurio vaikas ir švenčiu savo gimtadienį su gamtos spalvomis, man draugės rankų sutvertomis.

Kaip ir savo mezginiuose, kur aš laimingai egzistuoju tarp dviejų, rodos, priešingų polių – minimalizmo ir ekstremalaus gausybės rago, ta pati istorija ir mano spintoje. Ant kaklo aš kartais noriu rištis visiškai švarų ir lygų daiktelį, bet kartu lydausi nuo visokių moteriškų raukinukų, kvarkliukų, kaspinukų.

Dalia šį kartą, panašu, susimokė su dizainere, nes skarytė lyg man specialiai sukurta – tinka ir patinka VISKAS: rūdžių spalva, kuri dviejų siūlų derinyje virpa ir persilieja visais atspalviais, moheriniai raukinukai, modelis, kuriame skarytę gali rištis kaip platų kaspiną, daug tekstūrinių vingių, kurie, būdami sudėtingi, susidėlioja į tvarkingą struktūrą – visa tai, kas taip žavi ir traukia gamtoje, susiėjo į šiltą ir nešiojamą aksesuarą.

Raukinukai dizainerės modelyje yra nebūtina dalis, gali megzti ir be jų. Bet aš be jų labai liūdėčiau, Dalia nujautė 😉 .

Dalios Liepuonienės megztas šalikėlis iš Isager Highland Wool (Paprica) ir Isager Silk Mohair 33; modelis – “Parnassia shawl“.