Afrika moja Grenlandijai

Afrika moja Grenlandijai su laikina stotele Danijoje ir nuolatine – Lietuvoje 🙂 . Nėra geresnio ir greitesnio idėjų laidininko už kūrėjo minties vingius. Skirtingų Žemės rutulio kampelių tekstilė, gamta, spalvos ir ornamentai, įkvėpę danų dizainerę M. Isager perkurti pamatytas idėjas į nuostabaus grožio mezginius naujos knygos pavidalu dabar plinta po gausią mezgėjų bendruomenę ir daigindama naujus kūrinius 🙂 .

Ne visos idėjos taip greitai duoda vaisius, bet kai kurios, panašu, pateko į labai tinkamas rankas 😉 . Tik prieš Kalėdas išleista antroji M.Isager trilogijos “A Knitting Life” dalis, o sausiui dar tik įpusėjus Daiva jau turi du megztukus iš jos 🙂 .

Pirmasis, taip gražiai ir ryškiai sužibęs snieguoto Vilniaus peizažo fone, yra įkvėptas Afrikos SHOOWA tekstilės, kuriai skirta knyga yra visuomet po ranka Marianos darbinėje lentynoje. Šios šalies tekstilė jau seniai yra didelė ir sena dizainerės meilė, jos įkvėptiems modeliams skirta atskira knyga “Knitting out of Africa”, o 1999 metai Kopenhagos dizaino muziejuje suorganizuota jos darbų pagal Afrikos ornamentus paroda.

Naujoje knygoje išleistas ir Daivos jau numegztas modelis taip ir vadinasi – “Shoowa”. Originali Afrikos tekstilė pakliuvo patyrusios mezgimo dizainerės akiratin ir jai tuoj pat susidėliojo logiška technikų seka: entrelac, domino (arba modulinis mezgimas) ir zigzagai.

Originalus modelis laikosi ir originalios tekstilės spalvinės gamos, tik šiaurietiškai prislopintos – geltona su natūraliais rusvais ir pilkais atspalviais. Daiva, kurios įkvėpimo šaltinis buvo jau ne Afrika, o daniškas dizainas, nuėjo tolėliau, prisitaikydama jam savo spalvyną, nes spalvas ji myli, likučių nestokoja, o kadangi niekuomet dar joks siūlo storių skirtumas jai nebuvo stabdys, tai ir siūlus rinkosi iš visų gausių savo atsargų, ką imdama viengubą, ką sudėdama kartu prireikus. Pabaigoje jos laukė gana nemenkai darbo kaišiojant visus galiukus, bet kuri mezgėja kada dėl apdailos atsisakė savo idėjos?

Visą tariamą margumyną truputį apjungė vieno gamintojo spalvoti siūlai (Schoppel-wolle siūlus pagal jų spalvas turbūt ne aš viena atpažįstu 😉 ), bet pagrindiniai vienijantys žaidėjai buvo maži balti kvadratėliai, pabaigiantys kiekvieną skirtingų spalvų kvadratą ir tamsiai pilka vilnelė, iš kurios megztos rankovės ir krašteliai – ji kaip rėmas paveikslui suteikė struktūrą spalvotiems segmentams ir karkasą, o ir derinti tokį daiktą yra daug paprasčiau.

Daili detalė, susišaukianti su megztuko spalvomis – panašios tamsiai žalios spalvos pėdkelnės su vos vos matoma fuksine kojinių juostele. Taip pat įkomponuotos juodame – sijno ir batų – fone 🙂 .

Antras megztukas įkvėptas visai priešingo pirmajam planetos taško – Grenlandijos sniegynų. Sniegas šitoje fotosesijoje būtų tikęs labiau, bet Vilniaus orai turi savus planus 😉 .

Daiva ieškojo, ką šitam megztukui pridėjus prie turimo plono balsvo su juosvais taškeliais tvido ir iš visų vilnų išsirinko… plonytį vasarišką Trio siūlą. Pasiteisino idėja – patys matote! – idealiai. Abi spalvos (balsva vilnelė ir pudros rausvumo augalinis siūlas) kartu susijungė į labai gražų ir subtilų melanžą, super darniai žaidžiantį su pagrindiniu ledynų reljefą imituojančiu raštu.

Augalinis pluoštas suteikė megztiniui dailų kritimą ir švelnų blizgesį, kartu paversdamas rūbą tinkamą visiems sezonams – bus ir švelnus ir ne per šiltas (kas labai aktualu vasarą!). O kai tos šilumos pritrūks, į pagalbą ateis priderinta skara 🙂 .

Daivos Janavičienės megzti megztukai iš naujosios M.Isager knygos “A Knitting Life. Out into the World”. Pirmojo modelis – “SHOOWA“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball100, Lace Ball 100, Edition 3.0 ir (arba) 6.0 (spalvas matote autorės nuotraukose). Antrasis megztas iš balsvo tvido kartu su Isager Trio 1 (Powder), modelis – “INUIT“.

Iškritęs burtas

Žaviuosi danės Laerke Bagger kūryba, kuri nepaisant chaotiško įvaizdžio labai atsakingai žiūri į mezgimą ir vartojimą apskritai. Jai mezgimas yra veikla be jokių taisyklių, bet su begalinėmis galimybėmis ir jos pagrindiniai principai – daryk iš to, ką turi, daryk tik tai, ko reikia ir mylėk, ką padarei – tiktų bet kuriam kūrybiškam šių dienų meistrui ir kaip niekam kitam šiandieninio įrašo herojei.

Taisykles seniai palikusi modelių receptų puslapiams, Daiva mezga visiškai intuityviai, neieškodama pramintų takelių, o tik savo vizijos vedama, kuri nebūtinai ir matosi visa galutiniu pavidalu. Ji neretai tik sumirga priešakyje lengvu miražu ir tenka pačiam ieškoti būdų ją pavyti, todėl nei ardymas, nei bet kokie eksperimentai Daivai nei baisūs, nei svetimi. Ir dar man labai patinka, kad ji nesilaiko įsikibus tos pirminės vizijos, o jautriai žiūri į tai, kas gimsta jos rankose ir visai nebijo paleisti vienos idėjos, jei rankose gimstantis daiktas prašo kito kelio.

Pastaruoju metu ji tikra ta žodžio prasme užsiiminėja tuo, ko reikia ir iš to, ką turi (šitas punktas turi niuansų 😉 ) būsimiems mylimiems drabužiams, tai yra, permezginėja nebetinkančius megztinius į tokius, kurių reikia dabar. Noro siūlai Daivą žavėjo nuo pirmų pažinties akimirkų, todėl nenuostabu, kad šiandieninis jos megztukas prasidėjo nuo to, kad buvo MZ lentynose jos atsidarymo dienomis – dar sruogomis supakuoti pirmieji Noro siūlai.

Gražiųjų Yuzen spalvų šįbeitą panašaus pridėjus užteko tik… liemenei, o namų podėliukas nieko tinkamo nepasiūlė rankovėms, tai teko pratęsti tinkamiausios pabaigos paiešką didesniuose – MZ – aruoduose. Parduotuvėje tuo metu buvo ir Dalia, ir Saulė, tai visos kolektyviai prisidėjo prie smagaus detektyvo. Bijau, kad tuo metu nestebėjau taip atidžiai visko, kad būčiau objektyvus liudininkas, bet dabar tą situaciją prisimenu taip: visos trys vaikšto su megztuku nuo lentynos prie lentynos ieškodamos tobuliausio varianto, kol Saulė staiga pastebi iš krepšio iškritusį idealiai tinkančių spalvų Zauberball Crazy kamuoliuką. Aš savo papratimu paburbu, kad spalvos spalvom, bet storis tai ryškiai skiriasi, į ką Daiva tik linksmai ranka numoja – menka bėda.

Jau megztuką pabaigus pripažino, kad pradėjus megzti rankoves tas storis tikrai labai juntamai skyrėsi (o ir raštas parinktas rankovei dar labiau sutraukė medžiagą), bet buvo taip gražu, kad nesvarbu. Ir iš tiesų, megztukas toks gražus ir mylimas (!), kad taisyklės liko nesvarbiais niuansais.

Skara – nemegzta prie megztuko, bet oi kaip tinka. Taip pat viena labiausiai nešiojamų ir atsiradusi ne visai tiesiu būdu 😉 . Apatinis trikampiukas buvo pradėtas megzti pagal receptą kaip kažkokios skaros pradinė dalis. Daivai jis pasirodė lyg per mažas ir buvo sėkmingai numestas į šoną. Paskui atrastas ir nuspręstas pabaigti. Tai yra, Daiva nusprendė vienu šūviu nušauti tris zuikius – pabaigti pradėtą mezginį, o kadangi jis buvo megztas iš Drops Alpacos, tai nusprendė pabaigti ir visas šio siūlo atsargas namie, sumegzdama jas juostomis pagal turimą kiekį, ir įsitaisyti naują reikalingą daiktą.

Ant visų punktų varnelės + ketvirtas – skara tapo viena mylimiausių 🙂 .

Daivos megztas megztukas iš Noro Yuzen 5 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2395 (Kamufliažas). Skara megzta iš Drops Alpaca 517, 4400, 6309, 7139, 2918, 5575, 8120, 7323.

Item added to cart.
0 items - 0,00