Afrika moja Grenlandijai

Afrika moja Grenlandijai su laikina stotele Danijoje ir nuolatine – Lietuvoje 🙂 . Nėra geresnio ir greitesnio idėjų laidininko už kūrėjo minties vingius. Skirtingų Žemės rutulio kampelių tekstilė, gamta, spalvos ir ornamentai, įkvėpę danų dizainerę M. Isager perkurti pamatytas idėjas į nuostabaus grožio mezginius naujos knygos pavidalu dabar plinta po gausią mezgėjų bendruomenę ir daigindama naujus kūrinius 🙂 .

Ne visos idėjos taip greitai duoda vaisius, bet kai kurios, panašu, pateko į labai tinkamas rankas 😉 . Tik prieš Kalėdas išleista antroji M.Isager trilogijos „A Knitting Life” dalis, o sausiui dar tik įpusėjus Daiva jau turi du megztukus iš jos 🙂 .

Pirmasis, taip gražiai ir ryškiai sužibęs snieguoto Vilniaus peizažo fone, yra įkvėptas Afrikos SHOOWA tekstilės, kuriai skirta knyga yra visuomet po ranka Marianos darbinėje lentynoje. Šios šalies tekstilė jau seniai yra didelė ir sena dizainerės meilė, jos įkvėptiems modeliams skirta atskira knyga „Knitting out of Africa”, o 1999 metai Kopenhagos dizaino muziejuje suorganizuota jos darbų pagal Afrikos ornamentus paroda.

Naujoje knygoje išleistas ir Daivos jau numegztas modelis taip ir vadinasi – „Shoowa”. Originali Afrikos tekstilė pakliuvo patyrusios mezgimo dizainerės akiratin ir jai tuoj pat susidėliojo logiška technikų seka: entrelac, domino (arba modulinis mezgimas) ir zigzagai.

Originalus modelis laikosi ir originalios tekstilės spalvinės gamos, tik šiaurietiškai prislopintos – geltona su natūraliais rusvais ir pilkais atspalviais. Daiva, kurios įkvėpimo šaltinis buvo jau ne Afrika, o daniškas dizainas, nuėjo tolėliau, prisitaikydama jam savo spalvyną, nes spalvas ji myli, likučių nestokoja, o kadangi niekuomet dar joks siūlo storių skirtumas jai nebuvo stabdys, tai ir siūlus rinkosi iš visų gausių savo atsargų, ką imdama viengubą, ką sudėdama kartu prireikus. Pabaigoje jos laukė gana nemenkai darbo kaišiojant visus galiukus, bet kuri mezgėja kada dėl apdailos atsisakė savo idėjos?

Visą tariamą margumyną truputį apjungė vieno gamintojo spalvoti siūlai (Schoppel-wolle siūlus pagal jų spalvas turbūt ne aš viena atpažįstu 😉 ), bet pagrindiniai vienijantys žaidėjai buvo maži balti kvadratėliai, pabaigiantys kiekvieną skirtingų spalvų kvadratą ir tamsiai pilka vilnelė, iš kurios megztos rankovės ir krašteliai – ji kaip rėmas paveikslui suteikė struktūrą spalvotiems segmentams ir karkasą, o ir derinti tokį daiktą yra daug paprasčiau.

Daili detalė, susišaukianti su megztuko spalvomis – panašios tamsiai žalios spalvos pėdkelnės su vos vos matoma fuksine kojinių juostele. Taip pat įkomponuotos juodame – sijno ir batų – fone 🙂 .

Antras megztukas įkvėptas visai priešingo pirmajam planetos taško – Grenlandijos sniegynų. Sniegas šitoje fotosesijoje būtų tikęs labiau, bet Vilniaus orai turi savus planus 😉 .

Daiva ieškojo, ką šitam megztukui pridėjus prie turimo plono balsvo su juosvais taškeliais tvido ir iš visų vilnų išsirinko… plonytį vasarišką Trio siūlą. Pasiteisino idėja – patys matote! – idealiai. Abi spalvos (balsva vilnelė ir pudros rausvumo augalinis siūlas) kartu susijungė į labai gražų ir subtilų melanžą, super darniai žaidžiantį su pagrindiniu ledynų reljefą imituojančiu raštu.

Augalinis pluoštas suteikė megztiniui dailų kritimą ir švelnų blizgesį, kartu paversdamas rūbą tinkamą visiems sezonams – bus ir švelnus ir ne per šiltas (kas labai aktualu vasarą!). O kai tos šilumos pritrūks, į pagalbą ateis priderinta skara 🙂 .

Daivos Janavičienės megzti megztukai iš naujosios M.Isager knygos „A Knitting Life. Out into the World”. Pirmojo modelis – „SHOOWA„, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball100, Lace Ball 100, Edition 3.0 ir (arba) 6.0 (spalvas matote autorės nuotraukose). Antrasis megztas iš balsvo tvido kartu su Isager Trio 1 (Powder), modelis – „INUIT„.

Kalėdos virtuvėje

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja net kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas (turiu galvoje ne rankdarbių muziejus 😉 ).

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: „Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau jaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją „atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

  1. Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
  2. Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Kalėdos virtuvėje

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: „Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją „atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

  1. Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
  2. Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Trio 1 atgimimas

Isager Trio 1 (50 % linas, 30 % medvilnė, 20 % liocelis, 50 g ~ 350 m) mūsuose prigijo greitai ir užtikrintai – labai jau geras jis pridėjimui, kai reikia svorio, puošnumo, kritimo, o perteklinės šilumos – ne. Dar viena priežastis, dėl ko šis siūlas buvo mylimas – tai gausi (vasarą dar labiau išauganti) nėrėjų armija, kuri labai greitai įvertino, kad iš šio siūlo ir vąšelio bendradarbiavimo gimsta labai puošnūs ir minkšti (!) drabužiai bei išskirtinai prabangiai atrodantys namų aksesuarai. Todėl žinią, kad šį siūlą planuojama keisti dvigubai storesniu nedaug kas sutiko su džiaugsmu – tik tie turbūt, kas naudojo jį dvigubą reikiamam storiui išgauti 😉 . Tie dabar turi daug patogiau valdomą Trio 2. Plonasis pirmtakas buvo per geras ir per daug naudingas, kad taip imtų ir išnyktų, todėl jis truputuką pakeitė pavadinimą (Trio 1 vietoj Trio, kad nesipainiotų su dvigubai storesniu Trio 2) ir sudėtį (bambuką pakeitė liocelis, viskozė iš eukalipto).

Atsinaujinęs Trio 1 vėl MZ lentynose, pasiruošęs žiemai vasarai. Atkeliavo gana gausus papildymas ir dabar turite galimybę rasti visas gaminamas spalvas 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00