Arbatinė murmelė

Kai ruošėmės kalėdiniams mainams, su Dalia apkalbinėjom įvairius modelius. Su skyle snapeliui ji nurašė dėl purvinimosi (ką apie tai išmano žmogus, turintis tik gaubtą košės puodui??), o kai kuriuos man labai patikusius modelius ji iškart išbraukė iš sąrašo kaip per paprastus ir čia tai jau tikrai buvo teisi. Nesvarbu, kad kai kas yra labai gražu, bet kalėdiniai mainai dažniausiai yra puiki proga pademonstruoti išmanumą ir meistrystę, kas ne visuomet suderinama su minimalizmo filosofija ;). Jei avilį ji dar užskaitė kaip prielaidą, tai golfukui arbatinukui praktiškai nepaliko jokių šansų. Kai aš liūdnai atsidusau, ji pažadėjo man tokį numegzti. Ir numezgė! Nors buvau tikra, kad tai buvo tokia momentinė pusiau juokais ištarta paguoda. Mano Kalėdos šiemet buvo arbatinės dvigubai ir dabar galiu gerdama dviejų rūšių arbatą vienu metu kartu su Mike Pūkuotuku traukti arbatinę murmelę: „Kas daug arbatos turi, žiema tam nebaisi, tra-lia-lia ir tra-lia-lia…“

Arbatinio gaubtas su šakelėmis megztas Vilmos Butkutės ir išsamiai aprašytas čia, o didysis arbatinukas apšildytas Dalios Liepuonienės. Gaubtas megztas iš Noro Kureyon 260, modelis – „teapot turtleneck„.

Tindafell

Truputį nusukę į šoną su nauju modeliu žiemai pasveikinti, vėl grįžtam prie nesibaigiančio Kalėdų senelio maišo :).
Dar vienas islandiškas mezgtinis, Rasos numegztas dovanų. Visi šilti aksesuarai, aišku, kaip druska ir pipirai virtuvėje, bet toks šiltas islandiškos vilnos megztinis yra, atsiprašau už kulinarinius palyginimus, šventinis kepsnys, žiemos šventės programos vinis!
Šis taip pat buvo vyriška kalėdinė dovana. Nors ir islandiškas, bet tas raštas man atrodo toks labai ir baltiškas. Gal dėl spalvų. Ta tamsi žalia yra nuostabi spalva. Norėjau, kad mezgimas ja nesibaigtų – tokia maloni akiai.
Patį modelį numezgus teko taisyti, nes pagal aprašymą jis truputį platėjantis apačioje, nes visai nesižiūri ant liekno vyro:)“

Kai Rasa rinkosi siūlus megztiniui, radom tos šviesesnės žalios dviejų skirtingų dažymo partijų, kad raštas nebūtų per margas, bet subtiliai niuansuotas. Nesu tikra, ar man nesivaidena, bet apatinė rašto juosta atrodo vos tamsesnė ir intensyvesnė, o jei ir vaidenasi, abi spalvos ir taip pakankamai turtingos ir labai gražiai dera :).

Rasos Balčiūnaitės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Lettlopi 1415 ir 9421, modelis – „Tindafell„.

Trys Karaliai

Trys Karaliai ateina ir nurenka visas kalėdines puošmenas nuo šventinių eglučių, nukabina žibančias girliandas ir nertas snaiges, paberdami tikrų už lango, todėl šiandieninis Kalėdų senelio maišo skyrelis yra būtent tiems unikaliems megztiems ir nertiems papuošimams skirtas. Net jei ir pasislėps jie šiandieną į archyvines dėžes kitų metų laukti, bus su meile ištraukiami kasmet, o geri prisiminimai ir šilti linkėjimai lydės mus visus metus.

Arne & Carlos kalėdiniai bumbulai daugelio mezgami jau ne vienerius metus. Pirmiesiems sukurtiems dizaineriai gavo didžiulį Comme des Garcons užsakymą ir bumbulams pelnius milžinišką pasisekimą, nusprendė išleisti knygą, kad kiekvienas, virbalus laikantis, galėtų nusimegzti pats sau. Kolekcija kasmet augo, daugelis mezgėjų su džiaugsmu prisidėjo savo kūrybos piešinukais, pritaikytais bendrai schemai, o šiemet dizaineriai patys papildė pirminę savo kolekciją, ją rasite jų puslapyje čia ir čia.

Šios kojinės neatsitiktinai prie šventinių puošmenų atsidūrė, nes pačios yra tradicinio žieminio spalvų derinio ir tokios gražios, kad kojas jomis apautas gali drąsiai ir ant stalo pademonstruoti. Priešingai eglutės žaisliukams, jos visai nesiruošia iškeliauti kartu su Trim Karaliais, o džiugins laimingas kojas dar ilgus tamsius žiemos mėnesiu s :).

Balta snaigė ir angelėlis nerti iš merserizuotos medvilnės Jurgitos Biliūnaitės Juškienės. Pilko lino snaigė – Vilmos Butkutės. Visas kalnas kalėdinių bumbulų megzti ir fotografuoti Jūratės Tamošauskienės, siūlai – Regia Red Heart DK 2004, 2009, 2003, modelis – „Julekuler„. Šventinės kojinės megztos ir fotografuotos Aldonos Čestauskaitės, siūlai – Drops Fabel 106 ir Regia Active 5960, modelis – modifikuotas „Fjellkos„.

Kojinės, šildančios kojas bei širdis

Įkūrusi savo mezginių parduotuvę Ramunė nusprendė, kad ji visai nesiruošia būti patarlės „Batsiuvys be batų“ herojė ir kasmet per Kalėdas jos šeima gaus mamos rankomis megztas kojines. Šeimynai gausėjant auganti darbų apimtis netapo pretekstu sulaužyti savo pažadą ir šiais metais, kaip ir pernai, užpernai ir už-už-pernai, visi po eglute rado naujas poras. Šiemet naujų kojinių laukė jau penkios poros kojų:). Tiek pat buvo suskaičiuota ir per praeitas Kalėdas, bet vienas jų nešiotojas dar saugiai sėdėjo mamos pilvelyje ir jokių drabužių nė nesapnavo. Užtai šiemet šventes pasitiko jau ant savo kojų:).

Žinojimas, kad kažkas bus kiekvienais metais taip pat, šildo širdį ir suteikia gyvenimui stabilumo, todėl ši graži tradicija, svarbi visą laiką, po praėjusių metų amerikietiškų kalnelių ir matant tirštą rūką priešakyje tikra ta žodžio prasme tvirtai pastatys visą Ramunės šeimyną ant kojų.
Paprastai kiekviena kalėdinė kojinių porcija sudaro vieningą kolekciją su bendru jungiančiu elementu. Šiemet – Wunderklecks tapybiniai efektai. Nenuspėjami, pilni siurprizų, spalvingi ir labai gražūs. Kaip praėję metai ?;)

Ramunės Juzikienės megztos kojinės šeimynai ir nuotraukos. Siūlai – Wunderklecks 2177 (Žiogas), 2185 (Burokėliai ir piktžolės), 2151 (Pieniškas šokoladas su razinomis ir riešutais) bei neskęstantis Titanikas (.2150).

Item added to cart.
0 items - 0,00