Kalėdos virtuvėse

Manau, visiems mezgantiems yra smalsu iš arti apžiūrėti tą kalėdinę skalbinių virvę, todėl šiandien galėsite virtualiai pabūti mūsų rate ir įsivaizduoti, kad sėdite kartu už šventinio stalo ir pro jūsų rankas keliauja visos išpakuojamos dovanos…

Pradedam nuo drąsiausių 😉 , „kaip visada”. Ir tęsiam ta tvarka, kokia dovanėlės buvo teikiamos. Didžioji dalis nuotraukų yra atsiųstos autorių, kai ką fotografavom kartu MZ.

Mano pašluostukai megzti įvairiais tekstūriniais raštais iš Rosarios4 For Nature 11, 37, 82. Labai paprasti ir lakoniški, bet tikrai nebuvo lengvai padaromi, nes vis atrodė, kad reikia kažkaip įmantriau, meistriškiau, išradingiau. Pradėdama kiekvieną save suimdavau į nagą ir priversdavau galvoti apie tai, ką mielai naudočiau pati. Man švariam ir labai paprastam daiktui net pakabukas trukdė – numezgiau pirmai pašluostei, pagalvojau, kam pašluostei kabliukas, o ir atrodo kažkaip per daug, ir nuardžiau, kitoms net nebandžiau. Norėjau pridėti kiekvienų siūlų galiukų, jei Vaidai norėtųsi tuos pakabukus pasidaryti, bet kažkaip jie krepšelyje nelabai atrodė… 😉 . Tai, Vaida, jei norėsis ką pridėti, šauk, jei nebūsiu kur sudėjus į mylimiausius savo projektus iš galiukų, tai perduosiu 🙂 .

Pirmajam pašluostukui raštą parinkti buvo vienas juokas – kaip jau minėjau, vaflis yra vienas mano mėgiaumiausių raštų visose tekstilės rūšyse. Skrendančių žąsų trikampėliai taip pat greitai geltonam kamuoliukui prilipo, o rausviems medeliams raštą radau vienoje draugės dovanotoje prancūziškoje knygoje, tokioje unikalioje, kad jokiame internete tų raštų nerandu ir visi man labai patinka. Niuansas tik, kad visi raštai ten ne schematiškai pavaizduoti, o aprašyti. Prancūziškais sutrumpinimais. Aš jos vengiu, kaip tik galiu, ieškau ten raštų pačioje paskutinėje vietoje, kai niekur nieko tinkamo nerandu. O ten, deja, randu visada 😉 .

Vaidos B. M. megzti rankšluostukai iš Drops Safran 18 ir 50, modelis – „Slip Stitch Dishtowels In Blackbird Linen„.

Nukeltų akių raštai tokio tipo mezginiuose yra labai mylimi – jie ir tekstūrą bei apimtį duoda, ir abi pusės yra gražios, o Vaida dar tokį subtilų spalvų derinuką parinko, kad jis pats vienas sukuria tokios elegantiškos, tikros ir labai gražios virtuvės įvaizdį.

Guntos Jarutės austas rankšluostis su padėkliukais. Siūlai – Bairro Alto 01 ir 27. Nertų padėkliukų modelis – „Citrus Coaster„.

Gunta ne taip seniai realizavo savo svajonę ir įsitaisė audimo stakles – tai tuo pačiu apmetimu ir Joanai rankšluostuką nuaudė, ir sau (vidurinėje nuotraukoje matote abu, skirtingo ilgio kutukais). Joana dar tą patį vakarą pasakė žinanti, kur jis bus naudojamas kaip takelis 🙂 . Mezgimo žymekliai gražiame keramikiniame dubenėlyje – papildoma staigmena 🙂 .

Joanos Bartkevičienės megzti pašluostukai iš Rosarios4 For Nature 02, 13, 08, 11, For Nature print 116.

Kaip matote, mano gauta dovanėlė apačioje ir Joanos atsiųstos nuotraukos viršuje truputį skiriasi. Ten nėra to gražiojo maišiuko su karvutėmis, kurį aš savo snieguotam kieme nufotografavau. O krepšelyje su karvytėmis nėra rausvo pašluostuko ir tik vienas žaliai geltonas. Kitus Joana numezgė savo dukrai Ingai ir labai man saldu būti jos rankdarbių krepšyje kartu toje pačioje lentynoje 🙂 .

Kaip jau minėjau vakarėlio reportaže, modulinis mezgimas yra Joanos arkliukas ir labai gera namuose turėti tokią ryškią kitos mezgėjos stiliaus dalelę. Kaip ir baltai mėlyną, primenantį didžiulius ir nesuskaičiuojamus (bent man taip atrodo) pledukus, kuriuos Joana mezgė šeimos mažyliams.

Jelenos Girjos megzti pašluostukai Jurgitai, kuriuos ji pati šventiškoje aplinkoje ir nufotografavo. Siūlų Jelena nedetalizavo, bet pagal pirmų močiutės mezgimo pamokų stilių, tai gali būti labai daug kas 🙂 .

Jurgitos Mieželytės nerti pašluostukai iš Isager Palet (Jazz), Rosarios4 Bairro Alto 09 ir Drops Muscat 01.

Neišsiklausinėjau šventės metu, ar Jurgita specialiai taip spalvas rinko, bet išėjo tai super dailus perėjimas nuo ryškesnio rožinio dryžuoto per tarpinėmis spalvomis taškuoto iki visai tamsiai pilko. Ir labai gražus skirtingų tekstūrų komplektas!

Labai pralinksmino Daumantė, instagrame pasidalinusi nuotrauka vienu šluostuku šalia geriamo kavos puodelio. Tai vyras ją paragino naudoti dovaną (sunkiausias dalykas 😉 ), nes kitaip jas numezgusi Jurgita pagalvos, kad jos nėra draugės 😉 .

Daumantės Strelčiūnienės anglišku stulpeliu megztas rankšluostukas, o iš ko jis megztas – antroje nuotraukoje 🙂 .

Jolantos Vainutienės nertas rankšluostėlis „šaltibarščiams šluostyti” iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393.

Patys tradiciškiausi močiutės kvadratėliai labai išradingai patobulinti prinertais kirminiukais, lyg nėriniukai prie senovinių rankšluosčių, tik jau labai šiuolaikinė versija 🙂 .

Jurgitos Sadauskienės megztas rankšluostukas iš Schachenmayr Egypto Cotton 131.

Gana plona medvilnė leido nemažą akių skaičių, iš kurio Jurgita sudėliojo savo atpažįstamo stiliaus geometrinę kompoziciją. Beje, ir ji, ir Anna, ir Jolanta pasakojo, kad labai buvo smagu tokius daiktus megzti. Gal tas smagumas pereis ir gavėjoms – lengvam naudojimui 🙂 .

Annos Dambrauskienės megzti pašluostukai. Siūlai – Rosarios4 For Nature 38 ir 85, modelis – „Kitchen Star„.

Taip pat minėjau, Anna vienintelė išsirinko kiauraraštį savo darbams ir aš jaučiu, kad po tekstūrinių reikalų jau planuoju ir kiauraraštinius įsikvėpus 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzti rankšluostukai iš Rosarios4 For Nature 32 ir 83.

Spėju, mes su Jolanta abi buvom šios temos didžiausios entiuziastės. Aš įsikvėpinėjau muziejuose, Jolanta tuo pat metu jau atkreipė dėmesį į įvairiausius megztus rankšluostukus internete. Aš dar tik galvojau metų temą, ji jau ją įvardijo. Ir Daliai megzti rankšluostukai – tikrai ne vieninteliai. Bandydama įvairius raštus ir modelius, ji nusimezgė savo namams, jaučiu, kad ne viena Dalia bus taip apdovanota. Ir aš ištikimai jai palaikau kompaniją – apetitas atsiranda bevalgant, o mezgimo džiaugmas bemezgant. Imi derinti siūlus, bandai raštus. Daiktas nedidelis, o malonumas ir nauda gerokai viršija sąnaudas. Kas su mumis kartu – pasirodykit 🙂 .

Dalios Liepuonienės megzti rankšluostukai iš Schachenmayr Cotton Bamboo 84, modelis -„Catty-Corner Washcloth + Hand Towel„.

Dar vienas modelis iš nuostabaus Purl Soho (Vaidos ir Rimutės modeliai taip pat) lobyno. Tai, kas originaliose dizainerių nuotraukose primena smulkų vafliuką, realybėje yra iš kampo mezgamas angliškas stulpelis šachmatine tvarka („paukščio akis”). Turint dar galvoje tokį gana slidų bambuko ir medvilnės derinį, tai reikalų Dalia, panašu, turėjo 😉 .

Tai iš Dalios žodžių, kad tikrai labai gerai gerai (išbandytas!) kilo juokeliai apie jau panaudotus mezginius. Ir ką žinai, dabar juokiamės, o gal kada ir susiorganizuosim kokius savų mezginių mainus, nes nieko nėra liūdniau mezginiui, kaip gulėti nenešiojamam…

Rankšluostukų foto – jau iš Rimutės virtuvės :).

Rimos Daugėlienės megztos puodkėlės ir nuotraukos, siūlai – Schachenmayr Cotton Bamboo 0002 kartu su Rosarios4 For Nature 11, modelis – „Twill Pot Holder„.

Rimutė, nusprendusi numegzti Gražvydei puodkėles, nes pirmos buvo norų sąraše, labai mane stebino, vis ateidama prisipirkti siūlų – niekaip nesupratau, ką ji tokio grandiozinio mezga! Supratau, pamačius numegztas – nepaisant liaunos medžiagos, jos idealiai laikė formą, taip tvirtai viską surišo perpintų akių raštas. Už gražumą ir formą paprašęs ir medžiagos, ir laiko, bet mes juk idėjos žmonės 😉 .

Tą patį vakarą gavau vaizdą iš Gražvydės virtuvės 🙂 .

Gražvydės Norkienės nukeltom akim megztas rankšluostukas iš Isager Bomulin 0 ir 60, taurių motyvas – čia.

„Paskirtis – rankom nusisausinti 🙂 , o mintis: „Pasimėgavus desertu su drugeliais į braškių lysvę” 🙂 .”

Mūsų kalėdinė skalbinių virvė baigėsi, bet nesibaigė mezginiai, naujos idėjos tikrai sulapos ir duos vaisių, pabandysime ir mes kartu su dalimi mezgimo pasaulio grąžinti kuo įvairesnę tekstilę į mūsų buitį, virtuvę taip pat, kad ilgalaikiai, tikri ir tvarūs daiktai palaipsniui išstumtų patogius, bet taršius vienkartinius. O ir ne tik apie ekologiją kalba – kaip savo mezginiais mes kuriam unikalius drabužius savo ir artimųjų spintoms, taip ir buitis tebūna tokia pat asmeniška ir skirtinga, atspindinti šeimininkų stilių ir grožio pajautimą, tegu mus supa tik įsimenantys ir išsiskiriantys daiktai. Gražių ateinančių Kalėdų!

Kalėdos virtuvėje. II dalis

Tęsiam reportažą iš MZ kalėdinio vakarėlio – mainų estafetę perima Jelena. Kadangi nebebuvo nieko „kaip visada”, Rūta užsilipusi ant savo kopėtėlių pamostagavo rankomis kaip laimės rato rodyklėmis ir bakstelėjo į arčiausiai jos sėdinčią 😉 .

O Jelena išsitraukė Jurgitą, su kuria kartu dirba ir vos ne kasdien matosi – tai turėjo reikalų ne tik su mezgimu, reikėjo gerą mėnesį kažkaip nuo bičiulės suktis ir išlaikyti paslaptį ką ir kam mezga, juolab kad Jurgita ramiai galėjo ir rodyti, ir pasakoti 🙂 .

Jelena suruošė Jurgitai dovaną kaip linkėjimą iš savo mezgimo pradžios (o ji yra ir labai rimta, ir išskirtinai greita mezgėja!). Megzti Jeleną išmokė močiutė ir pirmieji jos mezginiai buvo iš močiutės susuktų melanžinių kamuoliukų. Jaučiu, kažkas panašaus ir man ataidi iš vaikystės. Ir ne tik man – tais laikais gerų siūlų daug nebuvo ir sunaudojami buvo visi turimi galiukai, jau panaudoti siūlai sudedami kartu dėl tvirtumo. Greičiausiai vaikui pirmai pradžiai buvo duodama tai, ko negaila mokymuisi ir nebūtinai iškart pavyksiantiems bandymams. Kai kas iki šiol išsaugojo nemeilę melanžams, nes asocijuojasi su trūkumu ir nepritekliumi, nors dabartiniai jie yra pakankamai brangūs 😉 . Man jie, atvirkščiai, yra kaip pirma meilė – ryški, tyra ir niekada nesibaigianti, spėju, Jeleną lydi tie patys jausmai ir Jurgita gavo ne tik pašluostukus, bet ir šiltą, brangų ir stiprų močiutės apkabinimą kartu.

Jei Jurgita galėjo ramiai dalintis savo ruošiama dovana su kolege, tai vat su kita drauge, artimai bendraudama mezgimo reikalais (jos abi su Daumante organizavo lapkričio mėnesį tuos garsiuosius vėlyvus mezgėjų pusryčius „Miesto laboratorijoje”), ji turėjo suktis ir mėtyti pėdas, mat išsitraukė būtent ją :)) .

Jurgita paruošė Daumantei tris pašluostukus iš skirtingų medvilnių (viena jų – labai Daumantės mylimos Isager firmos), kurie labai gražiai susidėliojo ir spalviškai: nuo pilko iki rausvo. Viską įsukusi į ryškiai rožinį popierių Jurgita įteikė Daumantei kartu su pridėtais nesaldžiais skanėstais tardama: „Bus ir ką pakramtyti, ir kuo trupinius pavalyti ” 🙂 .

Daumantė išsitraukė Jolantą, o kadangi nėra pastovi klubo lankytoja ir visų senbuvių nepažįsta, kas jai įstrigo Jolantos anketoje labiausiai, jog jos virtuvė yra riešuto spalvos. Tai tai riešutinei virtuvei ji anglišku stulpeliu (brioche) numezgė ir rankšluostuką iš lino ir medvilnės derinio. Labai klasikinių spalvų – klasikinei virtuvei 😉 .

Jolanta išsitraukė Jurgitą, kurią pažinojo tik iš mezginių, tai pritaikyti žmogui dovaną buvo reikalų. Pasirodė, kad ir aš nesuprasdama ir visai nieko negalvodama sudalyvavau istorijoje – kai nuolat esi parduotuvėje ir šneki apie šįbeitą nieko konkretaus galvoje neturėdamas, niekada nežinai, kur tie tavo žodžiai keliauja 😉 – tai Joana parodo du siūlų kamuoliukus ir paklausia ar tinka, aišku, nesako, kad man, tai dar kas pasitarti ateina… Jolanta svarstė apie neutralius šviesius tonus, aš taip iš lubų pakalbėjau, kad gal nepraktiška, ir papasakojau apie namuose turimą kasdieninę bordo atspalvių staltiesę, ant kurios jokie plėmai nesimato. Jolanta ir suderino savo nertame rankšluostuke neutralų pilkšvai rusvą siūlą su bordo atspalvių medvilne – tiks net „šaltibarščiams pavalyti” 😉 .

Jurgita, pademonstravusi savo dovaną, pati jau žiūri į Anną, kurią išsitraukė. Anna norėjo žieminei virtuvei ryškių spalvų, tai Jurgita išrinko raudoną medvilnę, bet kaip pati juokėsi, truputį – pagal save – prigesintą 😉 .

Anna išsitraukė Jeleną, kuri norėjo santūrių pilkų spalvų – tai ir gavo. Vieną! Antras pašluostukas prie subtilaus pilkšvai rusvo buvo tuo pačiu raštu megztas geltonas – nes kaip žiemą be saulės! Tiek daug prisižiūrėjusi kiauraraštinių rankšluostukų muziejų parduotuvėse, mūsų mainuose tik pas vienintelę Anną tokius pamatėm!

Įteikdama savo dovanėlę Jelenai, Anna uždarė antrą ratą, bet kadangi likusių nebebuvo daug, rinkimų neorganizavome – Jolanta greitai pradėjo trečią 🙂 .

Ji išsitraukė žmogų, kurio anketoje buvo vienintelis pageidavimas – kad mezgančiam būtų smagu ir ranka rodo, kas tuos išmintingus žodžius parašė 🙂 . Žinoma, svarbu spalvos ir raštai, bet su mezginiu atkeliaujančios į namus geros emocijos yra nemažiau reikšmingos.

Kad Jolanta mezgė įsikvėpusi, pati buvau liudininkė, nes ir savęs nepamiršo modelių ieškodama, o ir su spalvomis nepataikyti Jolanta neturėjo šansų – kieno virtuvėje kakava ir šokoladas yra nepageidaujami? 😉 . Ir dar dailiame maišiuke su augalėliu…

Dalia ruošė savo dovaną vienam žmogui, o dovanoti teko kitam. Ir nors tai buvo mums to vakaro siurprizas, iš Dalios pasakojimo panašu, kad mes to nežinojome, bet gyvenimas žinojo viską… Pageidavimas buvo neutralios santūrios spalvos ir Dalia visokius siūlus, modelius ir raštus bandė (aš girdėjau apie dvigubo Isager Bomulin versiją), kol galų gale visi tie bandymai ją visai į spalvotas pievas užnešė.

Rimutė, kuriai Dalios rankšluostukai teko, man prieš šventę jau buvo atsiuntusi savo mezginius, savo virtuvėje, aišku. Tai joje Dalios rankšluostukai bus tikrai geruose namuose. O jei aš klystu, Rimutė turi dar vieną virtuvę kaime 😉 .

Pati Rimutė ištraukė Gražvydę, kuri anketoje buvo surašiusi įvairius virtuvėje pageidaujamus dalykus. Rimutė pasvarstė ir taip, ir taip, ir nusprendė megzti tai, kas buvo parašyta pirmuoju numeriu, visai logiškai sudėliojusi, kad tas daiktas yra Gražvydei svarbiausias – puodkėlės.

Kaip ji tas puodkėles mezgė, ir kiek jos pasirinktas raštas laiko ir siūlų valgė, aš buvau liudininkė, bet mezgantys rimtai žmonės jau yra tokie, kad pirmoje vietoje yra idėja, o jau kokių resursų jai reikės, tokius ir pasiruošę jai suteikti 😉 .

Gražvydė pačios dovanotojos pagalba išpakavusi dovaną grožisi, o ir aš negaliu atsistebėti, kaip megztas iš medvilnės ir bambuko daiktas gali taip laikyti formą!

Beje, tos trumpos akimirkos, kai Rimutė atrišinėjo savo pačios gerai užmegztą raištuką ir priiminėjo jai skirtą dovananą, buvo progos pajuokauti kitų metų mainų adresu. Jei jau mezgame pašluostes, nevalia net raištuko išmesti, viską reikia panaudoti. O Dalia įteikdama rankšluostukus užtikrino, kad jie gerai geria – pati išbandė. Tai gal ir mezginiai gali būti kitąmet jau panaudoti išbandyti? :))

Gražvydė išsitraukė Jolantą, tuo uždarydama paskutinį ratą ir visus prajuokino sakydama, kad nieko daugiau be nukeltų akių megzti nemoka. Ką ji moka, visi mes žinom, bet tame juoke yra krislas racijos – nukeltų akių raštai taip prilipo Gražvydei, kad ji drąsiai juos gali laikyti savo firminiais ir, aišku, kad tokios dovanos iš jos ir tikėtasi. Juolab, kad šie raštai tokiam dvipusiam daiktui tinka kaip jokie kiti.

Jolanta norėjo virtuvinio rankšluostuko, kuris būtų ne kokiems ten puodams ar stalams valyti, o specialiai tik rankoms nusišluostyti, ir net virtuvėje vietą jam atskirą turinti – tai tikrai tokį ir gavo 🙂 .

Tokiu įspūdingu rankdarbiu užbaigę keitimąsi tradiciškai dar turėjome suorganizuoti bendrą fotosesiją. Rankšluostėliai ir pašluostukai labai tiko ant improvizuotos skalbinių virvės. Visus rankdarbius iš arti apžiūrėsime rytoj,

o tą vakarą pratęsėme beplepėdamos, besivaišindamos ir net truputuką megzdamos. Ir jau prie siūlų lentynų naujus projektus planuodamos… 🙂 .

2023 MZ eglutė kraustosi į virtuvę

Preitą ketvirtadienį MZ atšventėme kalėdinio laikotarpio pradžią keisdamosis savo rankų darbo (megztomis ar nertomis, aišku 😉 ) dovanomis. Tradicija jau tapusi šventė vyksta pas mus beveik tiek pat metų, kiek gyvuoja MZ ir dar prieš kelerius metus tai tikrai buvo viena anksčiausių kalėdinių eglučių mieste. Dabar visi nori švęsti anksčiau ir greičiau, todėl jau įsiliejame į bendrą šventinį sūkurį. Bet tokia ankstyva data ne dėl bandymo paskubinti Kalėdas, mes neskubame 😉 , mezgėjai gerai žino laiko vertę. Pirmas gruodžio ketvirtadienis pasirinktas ne atsitiktinai – visi žinom, koks užimtas yra gruodis, o mezgantiems žmonėms jis intensyvus keliagubai, nes jokia čia paslaptis – ne vieno lauks po eglute megztos dovanos ir dar vienas įpareigojantis rankdarbis prieš pat Kalėdas vargu ar ką pradžiugintų.

Todėl MZ eglutė yra ne kulminacija, o įžanga į šventinį laikotarpį. Dovanas ruošiame iš anksto ir apsidovanojusios viena kitą gruodžio pradžioje tarsi pakreipiame paskutinio mėnesio tėkmę truputį kita vaga. Labiau šventės nei įtemptos ruošos, nes po eglute (ar virtuvėje, kaip šiemet 😉 ) jau mūsų gauta galbūt pirmoji labai speciali dovana, primenanti, kad ne tik tu galvoji apie kitus ilgai ir kruopščiai megzdamas akutę po akutės, kad kažkas jau pagalvojo apie tave ir paruošė tai, ką labai dažnai mezgantys žmonės dovanoja, bet išskirtinai retai gauna – megztas dovanas.

Kiekvienų metų mainai turi savo temą ir šiemet tema yra virtuvinė – pašluostukai, indų plovimo skepetaitės, virtuviniai rankšluostukai ar puodkėlės. Tema labai populiari pasaulyje ir gana neįprasta mums – rodos, ir taip laiko maža, tai kam megzti tai, ką lengvai ir pigiai gali nusipirkti. Galvojant apie tai, man labiausiai norėjosi pabrėžti tvarumą ir turėti kuo mažiau vienkartinių daiktų buityje, bet prisipažinsiu, plauti indus ar net juos šluostyti su rankų darbo šluoste man pačiai yra oho-ho koks iššūkis, kurį tikiuosi įveikti :)) . Mezgant ir renkant raštus, atėjo į galvą ir kita mintis. Visi naudojam popierines servetėles – tai greita, pigu, švaru ir paprasta. Bet atėjęs į prabangų restoraną randi linines servetėles, kurios yra brangios, nepatogios ir jas prižiūrėti yra vargo bei veiklos, bet kokia tai yra prašmatna! Bandau taip žiūrėti ir į rankomis megztas šluostes – galiu ir savo virtuvėje turėti tokius mielus ir džiuginančius daiktus net pačioms paprasčiausioms buitinėms reikmėms, ne tik patogiai ir taršiai vienkartinius.

Ketvirtadienis yra klubo diena, todėl renkamės į šventę su mezginiais. Gal tik vaišių stalas ne dažnai būna toks gausus 😉 . Bet dėl šventės jokie mezgimo reikalai nesustoja: pasidžiaugiame nauja Joanas skarute iš taip jai tinkančių Schoppel-wolle Edition 3.0 raudonų atspalvių (2361) – sveika atvykusi į „Sophie scarf” klubą 🙂 , nufotografuojame baigtą Guntos kojinių porą iš gražiosios Opal Schafpate serijos (9415) ir net pirmą kojinę iš naujai atvykusios Grundl Semila serijos, Rimutė demonstruoja savo pirmą porą kojinių nukeltų akių raštais (man tai į akis krito ir labai gražus intarpas trumpų eilių kulnui praplatinti).

Šiais metais mums pasisekė turėti net du fotografus, fiksuojančius visas šventines akimirkas – Rūtą ir Karolį, už ką jiems pats širdingiausias AČIŪ! Nuotraukų autorius lengvai atskirsite ne tik iš kolorito, bet ir iš rakurso – Rūta greitai surado tinkamą „pjedestalą” ant kopėtėlių ir gąsdindama mus savo meistrišku balansavimu fiksavo viską plačiai ir iš aukštai. Mes su Dalia, kai nesikeitėm dovanėlėm, laikėm frontą prie kasos 🙂 .

MZ eglutė visada prasideda nuo… tikros eglutės, tai yra, nuo jos puošimo. Kiekvienais metais Kristina nuneria mums tokią pat ir vis kitokią girliandą su pačiais spalvingiausiais saldainiukais ir jau nebeįsivaizduoju mūsų eglutės be jos. Kiekvienais metais jūsų auksinių rankų dėka mūsų kalėdinių puošmenų skyrelis pasipildo vis naujais ir labai išskirtiniais žaisliukais, kasmet jie keičiasi priklausomai nuo eglutės dydžio, stiliaus ar spalvinės temos, bet saldainiukų girlianda yra tokia pat neatsiejama MZ šventės dalis kaip Kūčių stalas, kalėdiniai patiekalai ar kalėdų senelio lauknešėliai kiekvienuose namuose. Kristina šiemet negalėjo pati dalyvauti šventėje, bet pasirūpino, kad šventė būtų MZ – ir perdavė nunertą girliandą per Audronę 🙂 – AČIŪ!!!

Mes su Audrone sukome apie eglutę ratus, kol ji įgavo savo tradicinę išvaizdą, traukiančią visų užėjusių žvilgisnius. Po šventės eglutė, tikėkimės, nukeliaus į MZ alėją (taip Neringa juokais vadina grupelę prigijusių jos kaime šventėms pasibaigus mūsų medelių), o saldainiukų girlianda bus sukarpyta ir išdalinta mažiesiems smaližiams – mamos ar tėčiai išeis iš MZ sausį su siūlų kamuoliukais, o vaikai – su žvilgančiomis praėjusių švenčių akimirkomis…

Eglutė papuošta, tai galima ramiai vaišintis ir laukti iš darbų atkeliaujančių visų šventės dalyvių,

ir besikeičiančių dovanomis, ir tiesiog atėjusių kompanijoje pamegzti ar pasidžiaugti šventine nuotaika.

O kai ateina laikas pradėti, kas pradeda? Anksčiau tai buvo drąsiausias žmogus (pirštais nerodysim), dabar jau sako „kaip visada”, tai reiškia, aš 😉 .

Aš išsitraukiau Vaidą, o ji savo anketoje parašė, jog neseniai įsigijo treilerį ir labai džiaugtųsi bet kokiais daiktais jo virtuvei, pageidautina linksmų spalvų – geltonų, žalių… Juokas yra tai, jog būtent tų spalvų dovaną tuoj gausiu, o Vaidai megzti aš pradėjau nuo įsivaizdavimo, ko mini erdvėje galėtų prireikti. Aišku, pagunda buvo ir puodkėles įtaisyti, juolab kad su mama turim firminį jų modelį, bet aš nusprendžiau nerti į dar neištirtą man teritoriją – megztų pašluostukų. Su tokiais ir indus išplausi, ir stalą pavalysi, ant jų ir kelis šlapius puodelius padėsi. Pradėjau nuo pageidaujamos geltonos, o paskui jau mane užnešė į ledų kioskelio fantazijas (labai jos gerai su vasara ir kelionėmis treileriu susisiejo 😉 ) ir prie geltonos atsidūrė panašios vaisinės spalvos – oranžinė, persikinė (tada dar nežinojau, kad pastaroji taps kitų metų spalva pagal Pantone 😉 ). Šalia pridėjau universalaus ekologiško muilo gabaliuką (tiks ir rankoms, ir indams su kriaukle, ir drabužiams paskalbti su tomis pašluostėmis kartu), kad būtų saugu gamtoje vartoti, bet svarbiausias dalykas, kuris man labai rūpėjo, juokinga, bet tai buvo pakuotė. Labai norėjau tokio kiauro krepšelio, su kuriuo tiesiai į kelionę gali pasiimti visus virtuvinius rakandus ir sudėti juos prie mini kriauklytės namelyje ant ratų 🙂 .

Mezgiau iš ekologiškos medvilnės labai paprastais, bet mano mylimais tekstūriniais raštais (vaflis buvo pirmas, myliu jį absoliučiai visais pavidalais 😉 ).

Pademonstravusi krepšelio turinį (čia yra viena iš sudedamųjų šventės dalių, nes kito dovanos džiugina ne mažiau nei savos 😉 ), Vaida išsitraukė savo dėžutę, kuri buvo skirta Guntai.

Savo anketoje Gunta parašė, jog nenori jokių geltonų, žalių ir raudonų spalvų, tai Vaida labai juokėsi, kad nusprendė visas tas spalvas surinkti į dovanai skirtą dėžutę 😉 . O jau jos turinys buvo labai subtilus baltų ir melsvų rankšluostėlių rinkinys – Guntos spalvų 🙂 .

Pati Gunta išsitraukė Joaną ir tik dabar rašydama supratau, kokius linksmus pokštus mums gyvenimas krečia. Čia Joana ne taip seniai pastebėjo, kad mezgimo zonoje mezgimas tuoj bus n-toje eilėje po visų kitų siūlus naudojančių technikų – audimo, pynimo, įvairiausių nėrimo būdų. Gunta pasistengė jos nuomonės jokiu būdu nekeisti ir rankšluostuką Joanai… nuaudė 🙂 . O prie jo nunėrė dar priderintus padėkliukus.

Joanos išraiškos atidarius dovaną neįkainojamos!

O pati Joana jau antrus metus iš eilės ištraukia… mane ir tai jau trečias mūsų kelių susikirtimas MZ eglutėje. Joana galvoja, kad tai ženklas ir man jis labai patinka 🙂 .

Gavau labai išskirtinius pašluostukus – abu jie yra grynai firminio Joanos stiliaus. Vienas yra jos gražiųjų modulinių kvadratėlių, iš kurių ne vienas nuostabus jos megztinis sukonstruotas, o antrasis primena man pledukus jos mažyliams, juos Joana lygiai taip pat tekstūriniais raštais iš vidaus į išorę mezga. Buvau pasiryžusi užsimerkti ir pradėti naudoti bet kokio gražumo dovaną, kokią tik gausiu, nes turbūt liūdnesnio likimo mezginiui nei gulėti nenaudojamam nėra, bet kartu labai džiaugiuosi, kad turiu įprotį visad dovanas, gautas iki švenčių, dėti po eglute (kadangi jos dar neturiu, tai dedu ten, kur ji bus) ir galiu atidėti tą baisią man pradžią bent kelioms savaitėms 😉 . Dovanėlė buvo supakuota į Joanos pasiūtą maišelį iš taip pat labai išskirtinės medžiagos, kurią Joana laikė sava, mat joje ganosi jos mylimiausi gyvuliukai – karvytės 🙂 . Prie tokių ypatingų dovanų dar buvo pridėtas stiklainiukas medaus ir aš jaučiu, kad mano šventės jau visai čia pat, už durų 🙂 . AČIŪ!

Joana uždarė pirmąjį mainų ratą ir mes ieškosime antro drąsaus žmogaus kitam pradėti – tęsinys rytoj 🙂 .

Maišo dugnas

Panašu, kad pasiekėme Kalėdų senelio maišo dugną ir ten dar radome gerų ir gražių dalykėlių. Prie gausaus šiltų ir spalvingų kojų būrio jungiasi ir šilti vaikų kaklai – Gitana numezgė dukrai po eglute kaklašildį, o Sigita sūnui – purų dvipusį šaliką dvispalvio angliško stulpelio technika, prie kurio dar planuojamos (tikiuosi, jau ir mezgamos ;)) pirštinės.

Ups, kol rašiau, jau nusimezgė :). Ir atėjo žinutė, kad „labai sūnus patenkintas švelniu ir šiltu šaliku, o ypač šiomis dienomis:-)”.

Pirštinėms ir kojinėms paprastai renkami tvirtesni, dažnai sintetikos turintys siūlai, kurie tikrai neprilygsta grynai merino vilnai savo švelnumu. Riešinės ir blauzdinės yra puikus kompromisas – gali būti mezgamos iš pačio švelniausio siūlo, nes nedengia greičiausiai sudėvėjamų vietų – tik labiausiai matomas ir strategiškai svarbias apsaugai nuo šalčio.

Tokio ar panašaus tipo skarelės, neabejoju, buvo rastos ne po viena eglute, Editos dovana – tik ledkalnio viršūnė. Užtai kokia graži ir viliojanti! Gal įkvėps pasiimti patį gražiausią siūlų kamuoliuką (ar du, kaip Editos skarelėje) ir praleisti laiką su įtampos nereikalaujančiu (tikrai tiks ir beveik nieko nereikės skaičiuoti, nereikės sekti schemos, toks mezginys tikrai pretenduoja į geriausią projektą kompanijoje – draugų, šeimos ar televizoriaus 😉 ) mezginiu, besimėgaujant spalvomis ir – tikrai ne paskutinės svarbos reikalas žiemai atėjus! – jaukia šiluma ant kaklo.

Panašu, kad Kalėdų senelio konkursui skirtas krepšys pasiekė dugną, jei kas turite paslėpę kokių gėrybių, pasirodykite iki vakaro, kai mes su burtų nykštuku trauksim prizo laimėtoją :).

Tamsiai mėlynas kaklašildis megztas Gitanos GricienėsDrops Lima 9016, modelis – „Honey Cowl„. Dvispalviu anglišku stulpeliu šaliką sūnui mezgė Sigita Janušonienė Zauberwolle 1699 (Alvyvų kvapas) ir Drops Cotton Merino 08, pirštines – iš Zauberwolle 1699. Juodos riešinės megztos Giedrės PolitienėsDrops Baby merino 21, sagutės su katinukais – Union Knopf. Blauzdinės megztos Aldonos Puteikienės Drops Baby Merino 21, 02 ir 19, raštas paimtas iš modelio „Irish Dream„. Įstrižai dryžuota skarelė megzta Editos Jankevičienės pakaitom juostuojant Zauberball100 2305 ir 2398. Nuotraukos autorių,

Atėjo vakaras ir mudu su burtų nykštuku sudėliojome visas dovanėles – mezginių autorius – eglutės forma. Įsivaizduokite tokį maišą po savo eglute ;). Nykštukas toks karantinine apranga, bet… sunku jau susiorientuoti, kaip rengtis, kai per dienas tik ir vaikštai iš vieno kambario į kitą ;). Užtai burtus traukti netrunka ir… TA-DAM! – Aušra Svarauskienė, kuriai, panašu, šiais metais dera maišeliai. Prizas – pirkinių maišas – keliauja tam laimingam ir darbščiam Kalėdų seneliui, kad turėtų kur savo dovanas (ar bent pirkinukus pakeliui) krauti :).

Item added to cart.
0 items - 0,00