Blauzdinės

Ši žiema priminė mums jau truputį per porą metų primirštus dalykus – prireikė iš šiltų megztinių, ir kepurių, ir rimtų pirštinių, ir dar visokių šiltų dalykėlių, be kurių išgyvenome praeitą žiemą ir nelabai galvojom šiai. Aš pati, gavusi dovanų megztas kelnes, pradėjau galvoti ir apie panašius apatinius prie trumpos striukės… O vakar per paskutinį sniegą klampodamos su dukra miške ir nebeaukštose pusnyse sugebėjom prisemti gan aukštus batus šlapio ir šalto (ir dar labai lipnaus) tirpstančio sniego, tai spėkit, apie ką galvojau – taip, kad prie visų mano turimų šiltų daiktų iki pilnos laimės (ar greičiau pilnos šilumos) man trūksta tik blauzdinių. O namo parėjusios laukė Jolantos laiškas su nauju mezginiu vyrui – su kokiu pavydu pasigrožėjau nuotraukomis!

Blauzdinės yra toks geras daiktas, kad neminamos mūsų svorio, jos neturi būti kojininio siūlo, o gali būti ir grynos šiltutėlės, elastingos vilnos. Net sušlapusios tokios neleis mums sušalti – vilna turi tą ypatingą savybę sudrėkusi “užrakinti” šilumą savyje. Ne veltui šiaurės šalių žvejai prieš darbą sušlapindavo savo pirštines lediniame jūros vandenyje tam, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, kad nesušaltų dirbdami rankų. Estiška spalvotoji taip ir prašosi tam reikalui – prie visų gerų savybių bus blauzdinės Ir labai gražios, kaip matote :).

Jolantos Žilinskienės megztos blauzdinės vyrui ir nuotraukos, siūlai – Aade Long 8/2 artistic.

Maišo dugnas

Panašu, kad pasiekėme Kalėdų senelio maišo dugną ir ten dar radome gerų ir gražių dalykėlių. Prie gausaus šiltų ir spalvingų kojų būrio jungiasi ir šilti vaikų kaklai – Gitana numezgė dukrai po eglute kaklašildį, o Sigita sūnui – purų dvipusį šaliką dvispalvio angliško stulpelio technika, prie kurio dar planuojamos (tikiuosi, jau ir mezgamos ;)) pirštinės.

Ups, kol rašiau, jau nusimezgė :). Ir atėjo žinutė, kad “labai sūnus patenkintas švelniu ir šiltu šaliku, o ypač šiomis dienomis:-)”.

Pirštinėms ir kojinėms paprastai renkami tvirtesni, dažnai sintetikos turintys siūlai, kurie tikrai neprilygsta grynai merino vilnai savo švelnumu. Riešinės ir blauzdinės yra puikus kompromisas – gali būti mezgamos iš pačio švelniausio siūlo, nes nedengia greičiausiai sudėvėjamų vietų – tik labiausiai matomas ir strategiškai svarbias apsaugai nuo šalčio.

Tokio ar panašaus tipo skarelės, neabejoju, buvo rastos ne po viena eglute, Editos dovana – tik ledkalnio viršūnė. Užtai kokia graži ir viliojanti! Gal įkvėps pasiimti patį gražiausią siūlų kamuoliuką (ar du, kaip Editos skarelėje) ir praleisti laiką su įtampos nereikalaujančiu (tikrai tiks ir beveik nieko nereikės skaičiuoti, nereikės sekti schemos, toks mezginys tikrai pretenduoja į geriausią projektą kompanijoje – draugų, šeimos ar televizoriaus 😉 ) mezginiu, besimėgaujant spalvomis ir – tikrai ne paskutinės svarbos reikalas žiemai atėjus! – jaukia šiluma ant kaklo.

Panašu, kad Kalėdų senelio konkursui skirtas krepšys pasiekė dugną, jei kas turite paslėpę kokių gėrybių, pasirodykite iki vakaro, kai mes su burtų nykštuku trauksim prizo laimėtoją :).

Tamsiai mėlynas kaklašildis megztas Gitanos GricienėsDrops Lima 9016, modelis – “Honey Cowl“. Dvispalviu anglišku stulpeliu šaliką sūnui mezgė Sigita Janušonienė Zauberwolle 1699 (Alvyvų kvapas) ir Drops Cotton Merino 08, pirštines – iš Zauberwolle 1699. Juodos riešinės megztos Giedrės PolitienėsDrops Baby merino 21, sagutės su katinukais – Union Knopf. Blauzdinės megztos Aldonos Puteikienės Drops Baby Merino 21, 02 ir 19, raštas paimtas iš modelio “Irish Dream“. Įstrižai dryžuota skarelė megzta Editos Jankevičienės pakaitom juostuojant Zauberball100 2305 ir 2398. Nuotraukos autorių,

Atėjo vakaras ir mudu su burtų nykštuku sudėliojome visas dovanėles – mezginių autorius – eglutės forma. Įsivaizduokite tokį maišą po savo eglute ;). Nykštukas toks karantinine apranga, bet… sunku jau susiorientuoti, kaip rengtis, kai per dienas tik ir vaikštai iš vieno kambario į kitą ;). Užtai burtus traukti netrunka ir… TA-DAM! – Aušra Svarauskienė, kuriai, panašu, šiais metais dera maišeliai. Prizas – pirkinių maišas – keliauja tam laimingam ir darbščiam Kalėdų seneliui, kad turėtų kur savo dovanas (ar bent pirkinukus pakeliui) krauti :).

Letenėlės ir kanopėlės

Baiba dar šią vasarą klausė, ar tiktų ploniausias islandiškos vilnos siūlas Einband tradicinėms latviškoms pirštinėms. Aš tada patraukiau pečiais, kaip ir turėtų, bet ką žinai neišbandęs. Dabar jau atsakyčiau užtikrintai ir dar Daivos atsiųstomis nuotraukomis pasiremčiau. Ji kaip tik ir išsirinko Einband, ieškodama plono siūlo labai smulkiems latviškų pirštinių raštams iš atsivežtos iš Rygos knygos.

Einband tiko daug akių reikalaujantiems raštams, bet tai dar ne viskas – kad pirštinės būtų tikrai labai šiltos (o ir švelnumas dar niekam nepakenkė ;)), jos dar turi minkštučiuką moherinį vidinį sluoksnį. Šis bandymas taip pat buvo naujovė, dabar jau užskaitom kaip pasiteisinusį :).

Atvėsus orams šiltos pirštinės vis gausesniu būriu iš spintų keliauja į dienos šviesą, bet šiosios buvo išbandytos (kartu su dvispalviu anglišku stulpeliu megztomis blauzdinėmis) dar vasaros gale prie jūros ir kelionėje atvirame ore :).

“Atsisveikinimas su vasara Nidoje, kai jau vakarais reikėjo ir “letenėlių” ir  “kanopėlių”, nes nebebuvo šilta… Gerai, kai visko, ko pritrūksta, gali nusimegzti, nes pvz., tokių pašildukų kojoms, nežinočiau, kur gauti :), o važiuojant motoroleriu jų labai prireikia. (Aš dar nuo savęs pridėčiau ir skaras su kepurėmis, ir megztukus…) O ir šiaip, turint šiltas pirštines, galima ramiai laukti žiemos…”

Šį paskutinį punktą, kai jau pasigrožėsite Daivos mezginiais, siūlau greitai greitai pasitikrinti spintoje, nes ruduo jau į antrą pusę ritasi… ;).

Daivos Janavičienės megztos pirštinės ir blauzdinės. Pirštinių raštas iš knygos “Knit like a Latvian”, siūlai – Einband 0942 ir 0851 kartu su Rowan KidSilk 611. Blauzdinės megztos iš Schoppel-wolle Zauberwolle 2357. Nuotraukos – RamoonPhoto.

Item added to cart.
0 items - 0,00