Blauzdinės prie šortų

Paprašiau Irenos istorijos prie tokio labai nekasdieniško, sutikite, vaizdo, o istorija pasirodė „gyvenimiška ir paparasta. Gediminas svečiavosi pas lietuvius gyvenančius Bavarijoje ir ten nusipirko tradicinius, odinius bavarų šortus. Lietuvoje rudenį su šortais ir plikom kojom nevaikščiosi, tad teko megzti blauzdines, kad vyras kojų nenušaltų :).

Prie trumpų vyriškų kelnių seniau tradiciškai greičiausiai būdavo mezgamos puošnios kojinės, ypač išėjimui, bet blauzdinės iš tiesų yra daug universalesnis reikalas, net jei kalbame ne apie greitai susidėvinčią gryną vilną, o apie specialius kojininius siūlus. Jie, aišku, tveria nepalyginamai ilgiau, bet net Eglė metalines kurpes sunešiojo, tuo tarpu jei būtų gavus užduotį sunešioti blauzdines iš kojininių siūlų, greičiausiai būtų turėjusi reikalų ;). Jų nei pratrinsi, nei suskalbsi (Eglė mezginius gadinančios skalbimo mašinos neturėjo, bet ir ją, ir net programų supainiojimą šitie siūlai atlaiko nė nemirktelėję 😉 ). Gediminas turės rimtai susimąstyti dėl palikimo :).

Irenos Žilienės megztos blauzdinės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Das Paar 2209 (Šiltas frontas).

Rudens vėjas

Blauzdinės yra dar universalesnis dalykas nei ilgos kojinės – pėdą gali apsišiltinti bet kokia plona, į batą lendančia kojininio siūlo pėdute, kurią skalbsi dažniau ir galbūt sunešiosi greičiau, bet taip pat greitai ir nesudėtingai pakeisi. Užtai blauzdinės, nemindomos ir dėl to nereikalaujančios poliamido draugijos, gali būti mezgamos iš ko tik nori – ir gryna vilna turbūt pats geriausias joms pasirinkimas, šiltas ir elastingas.

Kai nebereikia rūpintis, kaip ką įkiši į batą, gali drąsiai imti ir storesnį siūlą, kuris ir šildys labiau, ir išraiškingiau atrodys. Jei pasiseks susiderinti pereinamų spalvų merino vilnos kamuoliukus, kaip Rasai, galėsite džiaugtis dviem beveik vienodomis. Ir labai meniškai truputį skirtingomis 😉 . Spalvyno pavadinimas – Rudens vėjas – ir gražus pažiūrėti, ir labai tinkantis, ir kartu subtiliai rodantis nosį pačiam vardo šeimininkui: pūsk sau kiek nori, manęs tu nepagąsdinsi ;).

Vilna pati iš savęs yra pakankamai elastingas siūlas, bet pažiūrėkite, kaip gražiai apžaistas šis momentas šios dienos mezginyje – pusė blauzdinės megzta kiauraraščiu, kita – elastingu stambiu stulpeliu, kuris užtikrina gražų gulėjimą (ir gražų pasibangavimą 😉 ) be jokio papildomo modeliavimo.

Rasos Chandani megztos blauzdinės iš Zauberwolle 1507 (Rudens vėjas) ir nuotraukos.

Prie mini

Trumpas sijonas ir pašiurpusios nuo šalčio blauzdos bei pamėlusios lūpos yra labai prastas derinys – nei pačiam taip smagu jaustis, nei kitam į tokį varganą grožį žiūrėti. O ryškios, akį traukiančios ilgos kojinės, tegu ir be korseto, bet pilnos vintažinio šarmo, yra ir praktiška, ir labai ryški bei žavinga detalė.

Jolanta jau pasiruošė ateinančiams šalčiams – ir dar išmoningiau nei nužiūrėtas prototipas. Ji ilgas, virš kelių užeinančias kojines pakeitė blauzdinėmis. Pėdutes, kurios tūno nematomos batuose, galima keistis nuolat dėvint, o gražios blauzdinės ilgiau tarnaus savo šeimininkei.

Elastingo stulpelio bei įvairių tekstūrinių raštelių derinys leidžia pačius įvairiausius dėvėjimo būdus – ir užtraukti kaip senovines moteriškas kojines ar dailiai sugarankščiuoti kaip tradicines blauzdines iki kelių.

Spalvas savo naujam ateinančio sezono aksesuarui Jolanta išsirinko labai aktualias – ir pakankamai gyvas, ir labai prie daug ko tinkančias. Raštelius, spėju, pati taikė, kur, ką ir kaip, pradėdama nuo platesnio (80 akių) 2*2viršutinio stulpelio ir baigdama siauresniu, įterpė tarp jų daug mezgimo istorijos, priderintos prie besikeičiančių spalvų kamuoliuke.

Abi blauzdinės megztos iš dviejų skirtingų kamuolių, kurie, išlaikydami tą pačią paletę, šelmiškai varijavo ir Jolanta visai su tuo nekovojo, ieškodama identiškų vietų. Atvirkščiai – drąsiai ir su polėkiu džiaugėsi naujais spalviniais viražais labai ryškiam ir žaismingam šaltojo sezono startui.

Jolantos Žilinskienės megztos blauzdinės ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 2397 (Kamufliažas), modelio įkvėpimo šaltiniai – čia ir čia.

Peržiūrėti įrašą

Blauzdinės

Ši žiema priminė mums jau truputį per porą metų primirštus dalykus – prireikė iš šiltų megztinių, ir kepurių, ir rimtų pirštinių, ir dar visokių šiltų dalykėlių, be kurių išgyvenome praeitą žiemą ir nelabai galvojom šiai. Aš pati, gavusi dovanų megztas kelnes, pradėjau galvoti ir apie panašius apatinius prie trumpos striukės… O vakar per paskutinį sniegą klampodamos su dukra miške ir nebeaukštose pusnyse sugebėjom prisemti gan aukštus batus šlapio ir šalto (ir dar labai lipnaus) tirpstančio sniego, tai spėkit, apie ką galvojau – taip, kad prie visų mano turimų šiltų daiktų iki pilnos laimės (ar greičiau pilnos šilumos) man trūksta tik blauzdinių. O namo parėjusios laukė Jolantos laiškas su nauju mezginiu vyrui – su kokiu pavydu pasigrožėjau nuotraukomis!

Blauzdinės yra toks geras daiktas, kad neminamos mūsų svorio, jos neturi būti kojininio siūlo, o gali būti ir grynos šiltutėlės, elastingos vilnos. Net sušlapusios tokios neleis mums sušalti – vilna turi tą ypatingą savybę sudrėkusi „užrakinti” šilumą savyje. Ne veltui šiaurės šalių žvejai prieš darbą sušlapindavo savo pirštines lediniame jūros vandenyje tam, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, kad nesušaltų dirbdami rankų. Estiška spalvotoji taip ir prašosi tam reikalui – prie visų gerų savybių bus blauzdinės Ir labai gražios, kaip matote :).

Jolantos Žilinskienės megztos blauzdinės vyrui ir nuotraukos, siūlai – Aade Long 8/2 artistic.

Item added to cart.
0 items - 0,00