Trečias kartas

Trečias kartas nemeluoja – tas pats modelis, dėl kurio ugnimi spjaudėsi Kristina pirmą kartą (kas visai neatsispindėjo rezultate 😉 ), antrą kartą ėjosi sklandžiai, o trečioje versijoje jau ir labai drąsiai. Takas pramintas, raštas išmoktas, galima žaisti spalvomis. Ir ne bet kokiomis, o japonų mago sukurtomis ir susuktomis į rites, pačiomis išskirtiniausiomis, ryškiomis ir labai atpažįstamomis. Žaisti tikra ta žodžio prasme, pilkame estiškos vilnos fone derinant į vieningą paveikslą skirtingus spalvynus.

Dvispalvis angliškas stulpelis yra tokia technika, kuri vienodai gerai atrodo abejose pusėse ir nors pagal pirminį sumanymą „geroji“ pusė turėjo būti ta, iš ryškesnių bangelių, didžiumoje nuotraukoje bangelės pilkos. Ir labai labai gražios :).

Pasirinkusi savo skarai Lace kategorijos siūlus, Kristina pridėjo prie jų labai ploną moherį, tokį ploną, kad jis tik vos pastebimu rūku apgaubia skarą, neuždengdamas nei ryškių spalvų, nei rašto ornamento.

Tas pats modelis, o visos skaros tokios skirtingos, rodos, nereikia sukti galvos dėl jokios įvairovės, keisk tik siūlus ir eik pramintu keliu, bet Kristina griežtai pareiškė, kad ketvirto karto nebus. Technika įvaldyta, nauji modeliai telaukia!

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Aade Long 8/1 (natūrali pilka) ir kelių atspalvių Noro Stained Glass. Modelis – „Miss B„.

Patogi mada

Ko pageidauja šiuo metu absoliuti dauguma moteriškos giminės atstovų iš mezgančių megztinius artimųjų? Kad tik šis nebūtų per mažas ; ). Jokių prigludusių detalių, jokių aptemptų formų!

Ši oversize‘inė tendencija turi savo privalumų – bent jau nereikia tikslių išmatavimų ir nuolatinių primatavimų. Esi beveik užtikrintas dėl galutinio rezultato: per didelis – tai ne per mažas. Prie tokio gerumo tik pora niuansėlių – siūlo didelis megztinis valgo daugiau nei mažas, čia jau paprasta matematika. Ir reikia realiai įsivertinti visas grėsmes – kai megztinis vienodai puikiai atrodo ir ant anūkės, ir ant močiutės, jam gali būti kiek sunkiau pasiekti planuotą nešiotoją ;).

Norėdama megztukui suteikti dar daugiau tekstūros ir apimties iliuzijos, ponia Jūratė pritaikė plonam Isager Tweed netikrą anglišką stulpelį (tai toks raštas, kai vienoje pusėje mezgamas angliškas stulpelis, o kitoje – paprastas; tuo atveju, kai mezgama ratu, abi eilutės mezgamos paeiliui). Dalia įsidėjo šią kitos mezgėjos patirtį į gerų idėjų skrynelę – Isager gaminami siūlai yra jos seni ir nekintantys favoritai ir smagu pamatyti, kokia graži ir netikėta yra šių konkrečių siūlų ir rašto sąjunga.

Abi pusės lengvai skiriasi ir puiku, kai mezginys taip preciziškai atliktas, jog sėkingai gali vilkėti kurią nori išorėje. Ypač puiku, kai pabaigus pasirodo, kad ta, kuri buvo planuota kaip išvirkščia, patinka dar labiau už „tikrą“ gerąją… 😉

Jūratės Tamošauskienės megztas megztukas anūkei iš Isager Tweed (Turqouise).

Dar vienas šiltukas

Vėsūs orai leidžia man prieš vasarą suspėti parodyti dar vieną savo šios žiemos darbą, kuris iš tiesų ir nėra vien žiemai numatytas, greičiau visoms vėsioms metų dienoms.

Šiais metais man kažkoks šiltukų apsėdimas – modelių skyrelyje paskelbtas megztas kokį melejoną variantų. Jis tai jau toks žanro grynuolis, skirtas žiemą nešioti po viršutiniu rūbu kaklui ir kvėpavimo takams apsaugoti, o mezginys, kurį demonstruoja Kristina, yra labiau naudotinas tiesiog jaukiai susišildyti sužvarbus, pirmiausia lovoje, skaitant ar mezgant. Antklodė užkloja tave iki pažastų, o kad nebūtų šalta viršutinei kūno daliai – prašom tokį skraistės ir kaklo šildytuvo hibridą. Taip jį pavadinau neatsitiktinai – pradėjau pagal aprašymą kaip kaklą, o sustojau įpusėjus pončą. Tam, kad dengtų pečius, bet dar ne taip dramatiškai, kad nelįstų po paltu prireikus. O šią žiemą prireikė ne kartą! Puikiai formą laikanti Jacob‘ų veislės vilna iš Didžiosios Britanijos nepasileido net angliškame stulpelyje, o iki pat akių užtrauktas ilgas kaklas saugodavo nuo žvarbos uždengdamas net kaukę (neretą dieną ir apledijusią ;().

Tai jau antroji mano megzta šio modelio versija – pirmoji iškeliavo į kaimą (tam pačiam tikslui) ir namie vėsiais rytais ir vakarais labai jos pasigesdavau.

Dvispalvis angliškas stulpelis yra dvipusis mezginys, todėl pasirinktinai galima demonstruoti tai baltesnę, tai žalsvesnę puses.

Kartu tai ir dar vienas atsisveikinimas su besibaigiančiais MZ siūlais. Rowan Silky Tweed nebėra jau senokai, bet Jacob‘ų skyrelis dar netuščias, kam smalsu, suskubkit! Tai nuostabiai šilta, labai tikra, ilgai tarnaujanti vilna, nebijanti jokių klimatinių siurprizų, kuriais gamta nuolat mums nustebina.

Šiltukas megztas iš Rowan Silky Tweed 758 kartu WYS Jacob DK (balta nedažyta), modelis – „Askews me Dickey„, pereinantis į „Askews me Poncho“.

Ilgai ieškota išeitis

Iš pradžių buvo raudoni ir blizgūs vilnoniai Wenslaydale brangakmeniai – raudonasis jaspis, jei kam norisi tikslumo. VIlmos spalva ir ji nuoširdžiai bandė rasti tobuliausią juos atskleidžiantį modelį. Rado –

Isager moherį, kurį pridėjus šalia viskas stojo į savo vietas. Persiskaičiuoti sau nusižiūrėtą modelį Vilmai – vieni juokai. O kai su naujiena gali pozuoti lauke žiemą ir nedrebėti – tai gražumui prideda nemenkai karmos taškų ;).

Vilmos Butkutės megztas megztinis iš WYS Wensleydale Gems (Raudonasis jaspis) kartu su Isager Silk Mohair 36. Modelis – pačios paskaičiuotas sau variantas tarp „Tundra Twilight“ ir „Moon Circles„.

Item added to cart.
0 items - 0,00