Lygindama savo ką tik baigtą palaidinę su vasara, turiu galvoje trukmę – abi išskirtinai ilgai truko 😉 . Suplanavusi dar rudenį, pradėjau ją pirmiems vasaros požymiams pasijutus (jei gerai pamenu, šiais metais vasara atėjo per Velykas), o baigiau tik dabar, į tą tarpą primezgusi visko visiems sezonams, vasaros neišskiriant. Nes padariau didelę klaidą – atsinešiau ją į darbą, tikėdamasi, kad lygūs plotai bus draugiški pokalbiams apie mezginius. Tai ne, nebuvo, todėl pasimokykite iš svetimų klaidų ir nesinešiokite mezginių į darbą – jie greičiau atsiranda jiems specialiai skirtu laiku 😉 .
Supratusi, kur reikalai krypsta, parsinešiau palaidinę namo ir vežiojausi į kaimą, kad rugpjūčio gale galėčiau pagaliau įrašyti dar vieną vasarinį mezginį į savo viso gyvenimo rekordą, nutikusį šiemet.
Labai stipriai dėl to nesijaudinu, nes vasara sumušė ir mano rekordus, pastūmusi savo ribas į abi puses. Kartu galvoju, kad paskutinis (iš tiesų tai ne, bet paskutinis protingai suplanuotas) vasarinis mezginys atsitiko pačiu laiku ir yra skirtas būtent tam pereinamam laikui, kai dar šilta, bet jau rudeniškai (arba jau šilta, bet pavasariškai 😉 ). Nes portugališka For Nature medvilnė yra neplona, o ir modelis labiau primena megztuką nei palaidinę.
Dėl medvilnės storio kiek pakeičiau originalo apdailą, užlenkdama rankogalius ir palaidinės apačią į vidų, o kaklą palikusi viengubą, lengvai užsirietusį nuo lygaus mezgimo. Ir netraukiau siūlų, kaip liepė aprašymas, nes pusė eilutės šen ar ten, nemanau, kad turėtų kokią įtaką galutiniam rezultatui, o vat gausūs medvilniniai siūlų sujungimai – tikrai taip. Ir dar apačios krašteliui pamažinau akių (ryškiai), užlenkimui dar papildomai. Dabar atrodo kaip sutraukta juosta, bet čia nuotraukoms yra mano pirmas jos prisimatavimas, manau, prasitemps (toks jau medvilnės būdas). Ir gali būti kišama į vidų.
Palaidinė megzta iš Rosarios4 For Nature 23, modelis – „Tee No. 1„.