Alyvos

Jau kuris laikas vengiu į vieną įrašą plakti skirtingų mezgėjų darbus, bet šio ketvirtadienio premjeros taip pakvipo alyvomis, kad išėjome kartu su Gunta ir Jolanta bendrai fotosesijai 🙂 . Aišku, ieškojom tikrų alyvų į kompaniją, bet radom našlaites – Guntos koloritams jos turbūt dar labiau tiko 🙂 .

Abu mezginiai vasariški, Guntos trumpos rankovės kalba pačios už save, o ir Jolantos šviesi medvilnė, nors teoriškai ir galima žiemą (ypač šiltose patalpose), bet tokie švelnūs pasteliniai atspalviai taip ir prašosi žiedų, žydro dangaus ir čiulbančių paukščiukų fone 😉 .

Gunta eilinį kartą ėmėsi testuoti naują modelį, kuris dar neišleistas, todėl kam bus smalsu, kaip numegzta jos daili palaidinė, užsukite vėliau į Guntos Ravelry puslapį, kur po modelio išleidimo atsiras aktyvi nuoroda.

Gunta, aišku, nebūtų Gunta, jei nepabandytų reikalų pakomplikuoti, nes megzti lygiai ir tiesiai jai nelabai įdomu. Aišku, ji gali man dabar paprieštarauti, kad nebuvo nusižiūrėto siūlo vienos spalvos pakankamai, tik toks violetinis derinukas, bet toks tokį ir traukia 😉 . Jai net paprastais spalviniais blokais sudėlioti gražiai derančias spalvas pasirodė neįdomu, tai įvedė smagius dryžiukus, savaip apjungdama violetinę trijulę.

Pasvirusi peties linija, dailus rankovės įstatymas, smulkmeniškas modeliavimas – jau būsimo modelio savybės, kurias Gunta idealiai išpildo savo meistrišku darbu.

Negaliu nurodyti ir Jolantos modelio, nes jie gimsta jos galvoje vienetiniais egzemplioriais, derinant raštus ir turimus siūlus. Nusipirkusi paskutines sruogos nebegaminamo For Nature print siūlo, ji visai nesijaudino, kad jo per mažai visam megztiniui, pridėjo priderintą viskozę su medvilne (baltą ir šviesiai alyvinę) skirtingų žingsnių dryžiukais, neišskirdama nei apykaklės ar kraštelių, ir labai sėkmingai viename daikte apjungė ir ripsą, ir stulpelį, ir išvirkščių akių juostas šonuose bei per rankovės vidurį.

Violetinės palaidinės trumpomis rankovėmis autorė – Gunta Jarutė. Modelis (Arpeggio Top) testuojamas, siūlai – Drops Cotton Viscose 3, 21, 25. Šviesiai alyvinis megztukas megztas Jolantos Vainutienės Rosarios4 For Nature print 120, prie jo priderinta medvilnė su viskoze ir gryna viskozė.

Vasarai pasiruošus

Aš labai norėčiau, kad tas ankstyvas vasariškas blyksnis nepakenktų gamtai, nes man tai buvo tikra dovana iš dangaus. Visai nesvarbu, kiek man sveikas protas kartu su Kornelija nuolat primintų, kad Kalėdoms reikia ruoštis vasarą, vasarinius daiktus megzti žiemą ir žvelgti realybei į akis, kai planuoji megztinį antro numerio virbalais ir tikiesi pabaigti po (darbo, net ne atostogų) savaitės, man vis tiek apie Kalėdas geriau galvojasi, kai už lango sniegas, o prieš nosį – papuošta eglutė ir net arkliui aišku, kad nieko jau nebespėsiu… Lygiai ta pati istorija yra ir su vasariniais mezginiais, kurie geriausiai einasi įsitaisius saulėkaitoje po obelimi, net jei pabaigus nebėra jau jokios saulės (arba ji nešildo) ir belieka guostis, kad kitais metais vėl bus vasara ir tada aš jau būsiu pirma ;).

Neįprastai šiltas kovo galas man buvo tas klaidinantis gamtos manevras, leidęs trumpam pasiklysti sezonuose ir aš, patikėjusi, kad jau kaip ir vasara, ėmiausi seniai brandinto sumanymo – palaidinės entrelac technika. Ne šiaip tvarkingo entrelac, o tokio iš pačių įvairiausių spalvų (ir net tekstūrų) kvadratėlių.

Kai aš pasižiūriu į savo mezginių galeriją Ravelryje, į atmintį paslaugiai pasibeldžia L. Gutausko eilėraštis apie dualizmą:

Vienas rauda, o kitas juokias,
Ir abu manyje – neišrausi,
Ir nepadeda maldos jokios,
Nes dviveidis kužda į ausį:

Tavo kuprai dvi naštos duotos,
Viena – juokui pro ašaras,
Kita – saulei žaizdotai,
Nes ji – ašarų ežeras.

Vienas rauda, o kitas juokias,
Ir abu manyje – iki karsto,
Juodu paakius apveda juodas,
Baltas baltu žiedlapius barsto.

L. Gutauskas „DU – VIENAS”. Iš rinkinio „Portretas”

Poetas, aišku, ne apie buitį, o egzistencinius dalykus, bet kažkur giliai mumyse viskas susipynę, tik mano estetiniuose pasirinkimuose dominuoja ne juodai balti pasirinkimai, o minimalizmo ir maksimalizmo kraštutinumai. Naujasis mezginys, kaip suprantate, iš pastarųjų skyrelio 😉 .

Susirinkau į vieną krūvą viską, kas buvo tradiciškai vasariškai laikomų pluoštų (medvilnė, linas, viskozė) ir tiko (plius minus) trečio numerio virbalams. Spalvas dėliojausi eigoje, į trasą ėjo ir vienspalviai, ir blizgūs, ir netvarkingai plėmeliais marginti siūlai ir dryžiukai. Konstrukcija taip pat formavosi eigoje ir neturint užbaigto išankstinio plano logiškiausia man pasirodė pradėti nuo tos vietos, kuri aiški – nuo apačios.

Apačiai numezgiau net trikampėlių po 20 akių ir jau mezgant antros juostos kvadratus kelis trikampius teko išmesti – buvo ryškiai platu.

Nuo pažastų prasidėjo šokiai su kardais, kai reikėjo galvoti, kokias figūras megzti, kad gautųsi norima forma ir turbūt didžiausias mano pasiekimas (ir netikėtas atradimas šioje technikoje) buvo dabar taip madinga įstriža paties linija nugaroje – akivaizdu, idėjos ne tik sklando ore, bet ir labai koncentruotu pavidalu 😉 .

Su rankovėmis jau nebandžiau išradinėti amerikos – surinkau akis palei visą pažasties perimetrą ir įmezgiau paprastas statytas rankoves. Abi skirtingų spalvų, kad netyčia nei žingsniuko nežengčiau į kokią minimalizmo užuominą 😉 . Kaklą užbaigiau stulpeliu po kelių ripso eilučių, apačią – tik ripso eilutėmis, nes numatyti galutinį ilgį mezgant įvairiomis kryptimis nuo apačios man dar yra misija neįmanoma…

Aišku, kad ir greitai mezgėsi toks įtraukiantis konstruktorius, tų pirmų šiltų dienų tikrai nebūtų užtekę jam baigti, bet impulsas buvo gautas ir saulės vietą užėmė grynas smalsumas ir azartas, nes niekas nebuvo aišku iki pat paskutinės eilutės. Dar vienam šilumos pliūpsniui atėjus reikia tik greitai kokį minimalistinį projektą susikurpti ir naujai vasarai būsiu pilnai pasiruošus 😉 .

Palaidinė megzta entrelac technika iš pačių įvairiausių „vasarinių” siūlų – dominavo Rosarios4 For Nature, For Nature Print, Alfama, Praia da Baleia, Schoppel-wolle Cotton Crazy, El Linio ir dar visa eilė šiobeito.

Kalėdos virtuvėse

Manau, visiems mezgantiems yra smalsu iš arti apžiūrėti tą kalėdinę skalbinių virvę, todėl šiandien galėsite virtualiai pabūti mūsų rate ir įsivaizduoti, kad sėdite kartu už šventinio stalo ir pro jūsų rankas keliauja visos išpakuojamos dovanos…

Pradedam nuo drąsiausių 😉 , „kaip visada”. Ir tęsiam ta tvarka, kokia dovanėlės buvo teikiamos. Didžioji dalis nuotraukų yra atsiųstos autorių, kai ką fotografavom kartu MZ.

Mano pašluostukai megzti įvairiais tekstūriniais raštais iš Rosarios4 For Nature 11, 37, 82. Labai paprasti ir lakoniški, bet tikrai nebuvo lengvai padaromi, nes vis atrodė, kad reikia kažkaip įmantriau, meistriškiau, išradingiau. Pradėdama kiekvieną save suimdavau į nagą ir priversdavau galvoti apie tai, ką mielai naudočiau pati. Man švariam ir labai paprastam daiktui net pakabukas trukdė – numezgiau pirmai pašluostei, pagalvojau, kam pašluostei kabliukas, o ir atrodo kažkaip per daug, ir nuardžiau, kitoms net nebandžiau. Norėjau pridėti kiekvienų siūlų galiukų, jei Vaidai norėtųsi tuos pakabukus pasidaryti, bet kažkaip jie krepšelyje nelabai atrodė… 😉 . Tai, Vaida, jei norėsis ką pridėti, šauk, jei nebūsiu kur sudėjus į mylimiausius savo projektus iš galiukų, tai perduosiu 🙂 .

Pirmajam pašluostukui raštą parinkti buvo vienas juokas – kaip jau minėjau, vaflis yra vienas mano mėgiaumiausių raštų visose tekstilės rūšyse. Skrendančių žąsų trikampėliai taip pat greitai geltonam kamuoliukui prilipo, o rausviems medeliams raštą radau vienoje draugės dovanotoje prancūziškoje knygoje, tokioje unikalioje, kad jokiame internete tų raštų nerandu ir visi man labai patinka. Niuansas tik, kad visi raštai ten ne schematiškai pavaizduoti, o aprašyti. Prancūziškais sutrumpinimais. Aš jos vengiu, kaip tik galiu, ieškau ten raštų pačioje paskutinėje vietoje, kai niekur nieko tinkamo nerandu. O ten, deja, randu visada 😉 .

Vaidos B. M. megzti rankšluostukai iš Drops Safran 18 ir 50, modelis – „Slip Stitch Dishtowels In Blackbird Linen„.

Nukeltų akių raštai tokio tipo mezginiuose yra labai mylimi – jie ir tekstūrą bei apimtį duoda, ir abi pusės yra gražios, o Vaida dar tokį subtilų spalvų derinuką parinko, kad jis pats vienas sukuria tokios elegantiškos, tikros ir labai gražios virtuvės įvaizdį.

Guntos Jarutės austas rankšluostis su padėkliukais. Siūlai – Bairro Alto 01 ir 27. Nertų padėkliukų modelis – „Citrus Coaster„.

Gunta ne taip seniai realizavo savo svajonę ir įsitaisė audimo stakles – tai tuo pačiu apmetimu ir Joanai rankšluostuką nuaudė, ir sau (vidurinėje nuotraukoje matote abu, skirtingo ilgio kutukais). Joana dar tą patį vakarą pasakė žinanti, kur jis bus naudojamas kaip takelis 🙂 . Mezgimo žymekliai gražiame keramikiniame dubenėlyje – papildoma staigmena 🙂 .

Joanos Bartkevičienės megzti pašluostukai iš Rosarios4 For Nature 02, 13, 08, 11, For Nature print 116.

Kaip matote, mano gauta dovanėlė apačioje ir Joanos atsiųstos nuotraukos viršuje truputį skiriasi. Ten nėra to gražiojo maišiuko su karvutėmis, kurį aš savo snieguotam kieme nufotografavau. O krepšelyje su karvytėmis nėra rausvo pašluostuko ir tik vienas žaliai geltonas. Kitus Joana numezgė savo dukrai Ingai ir labai man saldu būti jos rankdarbių krepšyje kartu toje pačioje lentynoje 🙂 .

Kaip jau minėjau vakarėlio reportaže, modulinis mezgimas yra Joanos arkliukas ir labai gera namuose turėti tokią ryškią kitos mezgėjos stiliaus dalelę. Kaip ir baltai mėlyną, primenantį didžiulius ir nesuskaičiuojamus (bent man taip atrodo) pledukus, kuriuos Joana mezgė šeimos mažyliams.

Jelenos Girjos megzti pašluostukai Jurgitai, kuriuos ji pati šventiškoje aplinkoje ir nufotografavo. Siūlų Jelena nedetalizavo, bet pagal pirmų močiutės mezgimo pamokų stilių, tai gali būti labai daug kas 🙂 .

Jurgitos Mieželytės nerti pašluostukai iš Isager Palet (Jazz), Rosarios4 Bairro Alto 09 ir Drops Muscat 01.

Neišsiklausinėjau šventės metu, ar Jurgita specialiai taip spalvas rinko, bet išėjo tai super dailus perėjimas nuo ryškesnio rožinio dryžuoto per tarpinėmis spalvomis taškuoto iki visai tamsiai pilko. Ir labai gražus skirtingų tekstūrų komplektas!

Labai pralinksmino Daumantė, instagrame pasidalinusi nuotrauka vienu šluostuku šalia geriamo kavos puodelio. Tai vyras ją paragino naudoti dovaną (sunkiausias dalykas 😉 ), nes kitaip jas numezgusi Jurgita pagalvos, kad jos nėra draugės 😉 .

Daumantės Strelčiūnienės anglišku stulpeliu megztas rankšluostukas, o iš ko jis megztas – antroje nuotraukoje 🙂 .

Jolantos Vainutienės nertas rankšluostėlis „šaltibarščiams šluostyti” iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393.

Patys tradiciškiausi močiutės kvadratėliai labai išradingai patobulinti prinertais kirminiukais, lyg nėriniukai prie senovinių rankšluosčių, tik jau labai šiuolaikinė versija 🙂 .

Jurgitos Sadauskienės megztas rankšluostukas iš Schachenmayr Egypto Cotton 131.

Gana plona medvilnė leido nemažą akių skaičių, iš kurio Jurgita sudėliojo savo atpažįstamo stiliaus geometrinę kompoziciją. Beje, ir ji, ir Anna, ir Jolanta pasakojo, kad labai buvo smagu tokius daiktus megzti. Gal tas smagumas pereis ir gavėjoms – lengvam naudojimui 🙂 .

Annos Dambrauskienės megzti pašluostukai. Siūlai – Rosarios4 For Nature 38 ir 85, modelis – „Kitchen Star„.

Taip pat minėjau, Anna vienintelė išsirinko kiauraraštį savo darbams ir aš jaučiu, kad po tekstūrinių reikalų jau planuoju ir kiauraraštinius įsikvėpus 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzti rankšluostukai iš Rosarios4 For Nature 32 ir 83.

Spėju, mes su Jolanta abi buvom šios temos didžiausios entiuziastės. Aš įsikvėpinėjau muziejuose, Jolanta tuo pat metu jau atkreipė dėmesį į įvairiausius megztus rankšluostukus internete. Aš dar tik galvojau metų temą, ji jau ją įvardijo. Ir Daliai megzti rankšluostukai – tikrai ne vieninteliai. Bandydama įvairius raštus ir modelius, ji nusimezgė savo namams, jaučiu, kad ne viena Dalia bus taip apdovanota. Ir aš ištikimai jai palaikau kompaniją – apetitas atsiranda bevalgant, o mezgimo džiaugmas bemezgant. Imi derinti siūlus, bandai raštus. Daiktas nedidelis, o malonumas ir nauda gerokai viršija sąnaudas. Kas su mumis kartu – pasirodykit 🙂 .

Dalios Liepuonienės megzti rankšluostukai iš Schachenmayr Cotton Bamboo 84, modelis -„Catty-Corner Washcloth + Hand Towel„.

Dar vienas modelis iš nuostabaus Purl Soho (Vaidos ir Rimutės modeliai taip pat) lobyno. Tai, kas originaliose dizainerių nuotraukose primena smulkų vafliuką, realybėje yra iš kampo mezgamas angliškas stulpelis šachmatine tvarka („paukščio akis”). Turint dar galvoje tokį gana slidų bambuko ir medvilnės derinį, tai reikalų Dalia, panašu, turėjo 😉 .

Tai iš Dalios žodžių, kad tikrai labai gerai gerai (išbandytas!) kilo juokeliai apie jau panaudotus mezginius. Ir ką žinai, dabar juokiamės, o gal kada ir susiorganizuosim kokius savų mezginių mainus, nes nieko nėra liūdniau mezginiui, kaip gulėti nenešiojamam…

Rankšluostukų foto – jau iš Rimutės virtuvės :).

Rimos Daugėlienės megztos puodkėlės ir nuotraukos, siūlai – Schachenmayr Cotton Bamboo 0002 kartu su Rosarios4 For Nature 11, modelis – „Twill Pot Holder„.

Rimutė, nusprendusi numegzti Gražvydei puodkėles, nes pirmos buvo norų sąraše, labai mane stebino, vis ateidama prisipirkti siūlų – niekaip nesupratau, ką ji tokio grandiozinio mezga! Supratau, pamačius numegztas – nepaisant liaunos medžiagos, jos idealiai laikė formą, taip tvirtai viską surišo perpintų akių raštas. Už gražumą ir formą paprašęs ir medžiagos, ir laiko, bet mes juk idėjos žmonės 😉 .

Tą patį vakarą gavau vaizdą iš Gražvydės virtuvės 🙂 .

Gražvydės Norkienės nukeltom akim megztas rankšluostukas iš Isager Bomulin 0 ir 60, taurių motyvas – čia.

„Paskirtis – rankom nusisausinti 🙂 , o mintis: „Pasimėgavus desertu su drugeliais į braškių lysvę” 🙂 .”

Mūsų kalėdinė skalbinių virvė baigėsi, bet nesibaigė mezginiai, naujos idėjos tikrai sulapos ir duos vaisių, pabandysime ir mes kartu su dalimi mezgimo pasaulio grąžinti kuo įvairesnę tekstilę į mūsų buitį, virtuvę taip pat, kad ilgalaikiai, tikri ir tvarūs daiktai palaipsniui išstumtų patogius, bet taršius vienkartinius. O ir ne tik apie ekologiją kalba – kaip savo mezginiais mes kuriam unikalius drabužius savo ir artimųjų spintoms, taip ir buitis tebūna tokia pat asmeniška ir skirtinga, atspindinti šeimininkų stilių ir grožio pajautimą, tegu mus supa tik įsimenantys ir išsiskiriantys daiktai. Gražių ateinančių Kalėdų!

Ilmava 23

Jaučiu, simboliška, kad atnaujinto ketvirtadieninio „Ilmavos” serialo autorė yra istorikė, nes įrašas turi visas šios specialybės žmones dominančias sudedamas dalis: ir priešistoriją, ir tęsinį…

Dvidešimt trečiosios „Ilmavos” serijos priešistorė yra čia: „Ilmava 11„, taip saulėtai ir šmaikščiai Vilmos sudryžuota palaidinė, kuri panorėjus sėkmingai ir liemenės rolei tiko, po poros metų („Po dvidešimties metų” – man galvoje nevalingai iškyla A. Diumas romanų viršeliai… norėčiai pamatyti ir tokį tęsinį 😉 ) atgimė… suknelės pavidalu.

Kaip Vilma įsigudrino išsaugoti tų pačių siūlų atsargas ar meistriškai priderinti prie buvusio kolorito naujus sijono dryželius, ši istorijos dalis neištirta ir apgaubta paslapties, mūsų akims – puikus rezultatas. Labai gražus, ryškus ir išskirtinis rūbas, idealus šios lietuviškos vasaros orams ir įsipaišantis į vasarišką Vilniaus paveikslą kaip jo dalis 🙂 . O kad jau suknelė paveldėjo chameleonišką palaidinės prigimtį, tai garantuotai ir kelionėse jausis kaip namie, ir prie orų kaitos paslaugiai prisitaikys.

Vilmos Bukaitės megzta palaidinė iš įvairių vasariškos sudėties siūlų – Rosarios4 For Nature, For Nature print, Rowan Revive & Co, modelis – „Ilmava„.

Item added to cart.
0 items - 0,00