Patogi mada

Ko pageidauja šiuo metu absoliuti dauguma moteriškos giminės atstovų iš mezgančių megztinius artimųjų? Kad tik šis nebūtų per mažas ; ). Jokių prigludusių detalių, jokių aptemptų formų!

Ši oversize‘inė tendencija turi savo privalumų – bent jau nereikia tikslių išmatavimų ir nuolatinių primatavimų. Esi beveik užtikrintas dėl galutinio rezultato: per didelis – tai ne per mažas. Prie tokio gerumo tik pora niuansėlių – siūlo didelis megztinis valgo daugiau nei mažas, čia jau paprasta matematika. Ir reikia realiai įsivertinti visas grėsmes – kai megztinis vienodai puikiai atrodo ir ant anūkės, ir ant močiutės, jam gali būti kiek sunkiau pasiekti planuotą nešiotoją ;).

Norėdama megztukui suteikti dar daugiau tekstūros ir apimties iliuzijos, ponia Jūratė pritaikė plonam Isager Tweed netikrą anglišką stulpelį (tai toks raštas, kai vienoje pusėje mezgamas angliškas stulpelis, o kitoje – paprastas; tuo atveju, kai mezgama ratu, abi eilutės mezgamos paeiliui). Dalia įsidėjo šią kitos mezgėjos patirtį į gerų idėjų skrynelę – Isager gaminami siūlai yra jos seni ir nekintantys favoritai ir smagu pamatyti, kokia graži ir netikėta yra šių konkrečių siūlų ir rašto sąjunga.

Abi pusės lengvai skiriasi ir puiku, kai mezginys taip preciziškai atliktas, jog sėkingai gali vilkėti kurią nori išorėje. Ypač puiku, kai pabaigus pasirodo, kad ta, kuri buvo planuota kaip išvirkščia, patinka dar labiau už „tikrą“ gerąją… 😉

Jūratės Tamošauskienės megztas megztukas anūkei iš Isager Tweed (Turqouise).

Fantastiškai gražūs dalykai

Stebiu debatus žiniasklaidoje apie tai, kaip paskatinti skiepijimosi mastus ir taip man norisi įsiterpti į diskusiją apie įtikinėjimą. Skvernelio stiliumi, kad vat jei jau aš būčiau premjeras, tai tikrai sugebėčiau įtikinti žmones… ne, ne skiepytis, aš įtikinčiau juos, kad nėra ko gailėtis vasaros ir reikia džiaugtis vėstančiais orais, nes kada gi daugiau galėsi megzti (siūti) tiek daug gražių dalykų ir juos (kartais net visus vienu metu!) nešioti.

Netikiu įtikinėjimais 110% (vėl citata iš politikų gyvenimo, šį kartą apie rinkėjų aktyvumą Rusijoje 😉 ), bet kažkaip viduje jaučiu, kad užtektų parodyti šias nuostabias Loretos nuotraukas su jos iš dvigubo tvido siūlo megzta ir pasiuvinėta pelerina anūkėlei (ji tokiu būdu patikrino, ar prisimena reglano pridėjimus 😉 ) ir rudeniui abejingų neliktų.

Loretos Jasiukėnienės megzta ir siuvinėta pelerina anūkei bei nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Tweed (Walnut, North Sea).

Kolekcijos tęsinys

Ką aš sakiau – idėjos įtraukia! Langelių iš nukeltų akių ir gerų bei išvirkščių akių kombinacijos stipriai laiko Rūtos vaizduotę savo gniaužtuose :).

Pradėjusi nuo vienspalvės versijos sau, megztinyje bičiulei Rūta įvedė papildomą, bet giminingą spalvą, marčių megztiniuose į kraštelius jau įsipaišo spalvotas Noro siūlas, kuris šiandieniniame megztinyje užima nebe pagalbinę, o lygiavertę (bent jau matematiškai skaičiuojant) poziciją šalia vienspalvio pilko tvido.

Tas pilkas tvidas parinktas neatsitiktinai – lengvi spalviniai intarpėliai bei nelygi tekstūra tobulai susišaukia su spalvotu siūlu ir savo sudėtimi, ir labai panašia siūlo sandara, o neutrali spalva dar labiau pabrėžia ir pagarsina ir taip jau ne pačius tyliausius japoniškus spalvynus.

Megztinis neiškrenta iš visos kolekcijos savo raštais ir koncepcija, bet kartu jis yra savarankiška asmenybė su savo spalvomis ir vingiais. Spalvų jis turi daugiausia ir jos labai gražiai sudėliotos taip, kad pabrėžtų siaurėjančią liemens dalį, o ilgai spalvotai pabaigai moja tokie pat ilgi ir spalvoti rankogaliai. Labai ilgi :). Ir tokie pat raiškūs.

Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Winter Gray) ir Noro Flower Bed 1395, 1389,

Magnolijos nuotykiai Rūdininkų girioje

Vilma ne vieną mezginį sau yra susiderinusi su kitu šeimos nariu, natūralu, kad į porą dažniausiai patenka dukra :). Ne vieną komplektą abi damos įsitaisė (ryškiausiai mano galvoje likę beretės), šis derinukas – iš naujausių. Vilmos megztuką jau matėte čia, o ir Anelė pagaliau įamžinta nuotraukose.

Abu megztukus – ir mamos, ir dukros – sieja ir tas pats siūlas, ir raudoni atspalviai (mama išsirinko sau vyno atspalvį, o mažai dukrelei ryškesnį rožinį), ir augalinis motyvas, kiekvienai savitas ir kitoje vietoje – mamai pečių juostoje, mažajai – megztuko apačioje. Pati labai mylėdama šį siūlą ir džiaugdamasi jo lengvumu, mielumu ir šiluma, negaliu nepritarti Vilmai, atradusiai kartu su Anele dar naujų privalumų: „“Magnolija“ yra dalykas universalus . Ją vilkint galima traiškyti erkes, keliauti per dykumas ir pelkes“.

Vilma turėjo idėją nufotografuoti magnolija pavadintą megztuką prie tikro medžio, bet prie magnolijos vis nepavyko nuvažiuoti, o tos gražuolės žydėjimo laikas yra daug trumpesnis už bendravardžio megztuko (kuo visi mezgantys labai džiaugiames!), todėl trumpa Anelės fotosesija vyko Rūdininkų girioje, „nes saulė privertė nusivilkt ne tik magnoliją 🙂 „.

Gražus šis metų laikas, kai žiūri, ką nusivilkti, o ne ką apsivilkti, bet labai trumpas, ir taip gera, kai prireikus visada po ranka gali rasti tokią šiltą ir visą laiką žydinčią magnoliją :).

Vilmos Butkutės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Cochenille), modelis – „Magnolia„.

Item added to cart.
0 items - 0,00