Žalia ir mėlyna – mojam iškeliaujančiai vasarai

Šis ruduo mus lepina neįprastai šiltu oru, bet jis neapgaus jokio mezgančio žmogaus – mezgėjai žino, kad šiltais megztais drabužiais rengiasi tas, kas iš anksto apie tai pagalvoja 😉 . Mes taip pat galvojam, kad šiltutėlė ir rimto storio islandiška Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) dabar atrodo ir per šilta, ir per kandi, bet labai greitai galvosime kitaip 😉 .

Šito siūlo lentynos visais sezonais yra rūpestingai prižiūrimos, rudeniop, pasirodo, pritrūko šaltų žalių ir melsvų atspalvių.

Islandiška saulė

Geros žinios ir iš Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) parapijos, šio siūlo papildymus pastaruoju metu mes gauname gerokai dažniau nei neverptos Plotulopi vilnos, bet vis po spalvą kitą. Šiandieninis papildymas nemažas, bet ryškiausiai jame spindi geltoni ir rūdžių atspalviai, jau senokai mus bedžiuginę 😉 . Iš šio siūlo mezgami klasikiniai rimti islandiški megztiniai, patys šilčiausi pledai ir gražiausios pirštinės. Ir kada, jei ne ilgą šiltą vasarą tuo užsiimti 😉 .

Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad ir lengvai margus mėlynus su raudonais kamuoliukais jau senokai matėme savo lentynose. O kai ką gal pradžiugins klasika – juoda. Ir jos žvaigždėta versija 😉 . Šalia išskirtinai gražios natūralios žalios ir rusvos – gamtos spalvos visada turi savo kertelę mezgėjų širdyse.

Kūrybinis procesas

Rūtai patinka kūrybinis mezgimo procesas ir nuolat leidžiasi įvairiausiais nepramintais takais, kad iš siūlo ir virbalų sukurtų 3D kūną atitinkančią formą. Kelių, kaip suprantate yra tam reikalui pasiekti, pačių įvairiausių. Kaip sakė peliukas Stiuartas Litlis, gali eiti į Šiaurę ir per Pietus – Žemė yra apvali! Tai Rūta ir vaikšto įvairiomis kryptimis – tikslą pasiekia tą patį, užtai vaizdas ir konstrukcijos įdomumas kaskart primena, koks mezgimo pasaulis yra daugialypis ir daugiakryptis.

Ši liemenė – ne išimtis, gal tik jos konstrukcijai Rūta pasirinko išskirtinį takelį, kuris ir takeliu tapo tik jos kojai pirmai juo žengus.

Rūta suderino mezginyje dvi rimtas ir labai šiltas vilnas nukeltų akių raštui ir jau tas langelių raštas padiktavo ir formos konstravimo būdą, kuris iš tiesų yra dar sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgnio. Vertikalios nukeltų akių juostelės dauginasi ir vėl sueina į vieną ne tik suėmimų bei pridėjimų būdu, bet ten, kur reikalauja piešinys, jos dar yra kryžiuojamos kaip pynutės, kad eitų pageidaujamu kampu ir kryptimi.

Visas šis sudėtingas pasaulis reikalavo tokios nuolatinės priežiūros, kad su šita liemene Rūtai teko pamiršti tokius mezgėjų džiaugsmus, kaip mezgimas „žiūrint” filmą, jo net klausymas susikaupti trukdytų. Susieinančios ir išsiskiriančios linijos formavo mezginyje kaip tikrame peizaže įdubas ir kalveles ir teko gerokai pasukti galvą, kaip viską sudėlioti į vietas, kad liemenės formos prisitaikytų prie kūno.

Rūta nebūtų Rūta, jei su iššūkiais nesusitvarkytų ir vaikšto dabar ne tik rimtai apsišiltinus (pasikartoju, dvi šilčiausios šiaurinių šalių vilnos nukeltų akių raštuose!), bet ir labai stipriai akį traukdama 🙂 .

Pafotografavau detalių iš arti, nes malonumas žiūrėti į tas kintančias linijas, kaip ugnį stebėti – užburiantis veiksmas. Skarelė, spalviškai prie naujos liemenės priderinta – savaime suprantama „smulkmena”.

Rūtos Juzėnienės megzta liemenė iš Sirri 5/3 32 ir Istex Lettlopi 1408.

Raudonos vibracijos

Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).

Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: „Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų „kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.

Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.

Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: „Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.

Tuo tarpu tas „visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.

Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir „viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .

Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .

Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.

Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.

Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte „apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.

Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .

Pirmas megztukas megztas Jolantos ŽilinskienėsXL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – „Sophie Scarf„. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.

Item added to cart.
0 items - 0,00