Dalia visada labiau mėgo didelius projektus nei mažus. Pavieniai siūlų kamuoliukai jei ir šnibždėjo kartais ką nors, tai nelabai artikuliuotai, o pakuotės šaukė garsiai apie būsimus megztinius ar sukneles.
Megztinių Dalia megzti nenustojo, kaip ir neatsisakė ir smulkių daiktų – kartais raštą išbandyti smalsu, kartais siūlą, o ir plikų galvų, šalančių kojų bei rankų su kalėdinėmis (ir ne tik) dovanomis niekas neatšaukė. Bet pastaraisiais metais stebim dar vienos rūšies (ir rimtai grandiozinės) mezginių gausą ant Dalios virbalų – tai pledai 🙂 . Iš pradžių ji turėjo tikslą numegzti po vieną visiems vaikams, visi buvo laimingi ir patenkinti. Ir visai nebūtinai to vieno ir tesinorėjo, ir ne tik vaikams…
Šalutinis šios krypties efektas – be grožio, praktiškumo ir šilumos – yra nemenkos atsargų sąnaudos. Čia jau viena pakuote neapsiribosi 😉 .
Pledus Dalia ir nėrė, ir mezgė (visus skirtingai), šis naujausias demonstruoja jos seną susižavėjimą autorine technika, kai mezgama vienu siūlu vienu metu ir į akį ne ant virbalo, o viena eile žemiau. Technika, kaip galite suprasti iš trumpo pristatymo, yra negreita, švelniai tariant. Vienu metu Dalia, ko ir reikėjo tikėtis, pasijuto juodoje skylėje – mezgi, mezgi ir vis vietoj. Aš tokiais atvejais sau palengvinu šitą etapą skaičiuodama sumegztus kamuoliukus, o ne mezginio progresą, kuris tam tikru metu, atrodo, nejuda nei per vieną centimetrą.
Koks procesas kartais klampus būna, visi turi pabaigą 🙂 . Ir šio pabaiga – šiltas, labai mielos purios tekstūros dvipusis pledas. Abu siūlai yra pakankamai ploni, bet dvigubame rašte jie įgauna papildomos apimties. Vienas siūlų yra kojininis Delight, keičiantis spalvas horizontaliomis juostomis. Raštas tuo tarpu suskaido mezginį vertikalėmis, sukurdamas gražų ritmų žaidimą. Ir spalvotą ryškų šiltų spalvų siūlą šalia parinktas pilkas tvidas ir paryškina, ir prigesina.
Pats mezginys pakankamai ryškus ir garsus, siūlai spalvingi, tai kraštas užbaigtas švariu ir kukliu I-cord rėmeliu.
Dalios Liepuonienės megztas pledas iš Drops Delight 13 kartu su Rowan Scottish Tweed 7.
Rasa kažkada savo kojines buvo dovanojusi vienam labdaros aukcionui ir ta proga kalbėjomės apie kainas. Tokia jautri tema abiems pusėms – ir mezgančiam, ir perkančiam, visi čia turbūt suprantate, apie ką aš. O dar prie visos šitos istorijos yra toks momentas, kad Rasa kojines mezga iš pačių prašmatniausių siūlų, kas taip pat turi įtakos kojinių kainai. Tai yra, turėtų, nes ir be tos siūlų kainos pirkėjo antakiai paprastai pasiekia plaukų augimo liniją išgirdus, kiek kainuoja rankomis megztos kojinės. Tai va – nepaisant tų pačių brangiausių siūlų, Rasa tada sutiko, kad daug (čia iš kitos, nešiotojo, pusės žiūrint), greičiau truputį daugiau galėtų imti tik už kojines, megztas iš… likučių. Nes koks bebūtų prašmatnus kamuoliukas ir kokia pasakiška sudėtis ar dažytojas – genialus koloristas, megzti margas kojines tiesiai iš kamuoliuko gali daug kas (ne taip jau daug kas, bet tiek tos, čia yra veikla suprantama), tuo tarpu kojinės, kuriose suderinti įvairūs galiukai (kad jie gali būti specialiai pirkti, ne esmė 😉 ), yra tai, kas turi didžiausią vertę – UNIKALI KŪRYBA.
Ir antraeilis dalykas, ta kūryba mes užsiimame specialiai, pirkdami siūlų kamuolius ne tiesiogiai tvarkingai porai megzti, o naudoti juos kaip dažus savoms kompozicijoms, ar tiesiog ūkiškai norėdami sunaudoti tikra ta žodžio prasme likučius nuo kitų porų mezgimo (jei nemezgate nuo pirštų iki paskutinio siūlo metro, kaip daro Gražvydė, tai tikrai tų galiukų turite susikaupusių), suderinti visą turimą turtą į vieną unikalią porą yra pats nuostabiausias kūrybinis aktas – tokių kojinių nepakartosi ir jos labiausiai atspindės mezgusio žmogaus talentą ir individualų matymą, o tai yra pats įdomiausias dalykas visose gyvenimo srityse.
Paprastai įrašo apačioje aš visada šalia autorių surašau modelius ir siūlus, iš kurių jie megzti, bet šį kartą leisiu sau išimtį. Ir todėl, kad ne visus siūlus atseku (o ir autoriai taip pat 😉 ), ir todėl, kad numeriai čia nevaidina didelės reikšmės – kiekvieno likučių kolekcija yra individuali. Visus vienija tik kojininiai siūlai, turintys tą pačią sudėtį (beveik), tą patį storį ir specifinį tvirtą sukimą.
Pirmoji Editos pora net neatrodo iš galiukų – visas įterptas spalvotas juosteles labai gražiai apjungia vienspalvis žalias. O juostelėms naudoti margi siūlai labai gražiai jas suskaido – vietoj tvarkingų dryžiukų matome bendrą raštuotą medžiagą.
Ponia Jūratė savo raštuotų kojinių aulams pritaikė broken seed stitch raštą iš vienspalvių siūlų – vienoje poroje šmaikščiai veidrodiniu atpindžiu sukeistas fono ir rašto siūlas. Pėdos megztos lyg ir iš tų pačių spalvynų (atpažįstu Schoppel-wolle Das Paar spalvas), bet nebetaikyti identiškai raštavimai ir pritrūkus, ar prireikus akcento, prie pagrindinio siūlo prisiderina ir lašiukas iš pašalės 😉 – viskas įdomiai ir gražiai kompozicijai. Ir atkreipkite dėmesį į labai neįprastus kulnus!
Juokingiausia istorija nutiko su Audronės kojinės. Vyras paprašė šiltų kojinių – jam tiks viskas, bet kokios spalvos, bet kokie galiukai. Audronė susirado savo spalvotų Drops Delight atsargas ir ėmė dryžuoti netolygiais dryžiais. O kai pabaigusi įvertino rezultatą, kojinės visai nepasirodė „bet kokios” ir juo labiau „trynimui”, o kad didelis dydis, tai ar čia problema stilingam žmogui po namus su kiek didokom pavaikščioti 😉 .
Tai, kad poros numegztos dvi, spėju, vyrui galbūt ir teko kas nors iš tos likučių kūrybos, bet akivaizdu, kad moteriška šeimos dalis abejinga šitokiam grožiui taip pat neliko ;)) .
Pirma pora megzta ir fotografuota Editos Jankevičienės (spėju, Opal uni, Schoppel-wolle Wunderklecks, Opal Schafpate). Kitos dvi poros megztos Jūratės Tamošauskienės (atpažįstu Schoppel-wolle Das Paar, Admiral RDruck, Opal Schafpate). Paskutinės poros megztos Audronės Steponaitienės iš Drops Delight. Visi siūlai – 4 gijų kojininiai.
Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.
Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .
Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.
Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.
Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .
„Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.„
Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.
Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.
Artėja šventės, o truputį pastumdžius darbus, ir ilgasis savaitgalis, per kurį gali būti suplanuota, kas tik nori, bet mezginiui, kaip ir desertui skrandyje, visada atsiras darbotvarkėje vietos. Jei planuojate vaišes, išvykas ir susitikimus, tai greičiausiai skaičiavimo ir dėmesio reikalaujantis mezginys nebus prioritetiniame sąraše, ten turbūt karaliaus ir vietos, ir susikaupimo nereikalaujantis. Kojinės ir baktusas šiame sąraše niekada neužleidžia savo dominuojančių pozicijų, o aš noriu priminti dar vieną panašų projektą, reikalaujantį dar mažiau ir siūlų, ir laiko – pėdutes.
Priminti žodžiais ir labai gražia įvairių mezgėjų sukurta kolekcija. Ne pirma rodoma, bet pačia šviežiausia :). Kaip matote, ne vienoje poroje suderinti kelių rūšių siūlai (dažnai vienspalviai su priderintas margais). Turint galvoje, kad pėdutėms reikia labai nedaug siūlų (~35-40g), į trasą gali eiti net nedideli kojininių siūlų likučiai – juos pasiėmę turėsite ilgajam savaitgaliui ne tik užsiėmimą rankoms, bet ir kūrybinei savo prigimties pusei.
Keturios naujos Židronės poros, kurias ji visas numeruoja šalia vardų. Iš eilės rikiuojasi septyniolikta („Į 2021 įžengus”), aštuoniolikta, dvidešimta (vardu „Reikia švęsti”) ir dvidešimt pirma poros. Įspūdingi skaičiai, tiesa? Ir panašu, kad ne pabaiga: „Jau tikrai maniau, kad su šiomis kojinytėmis sunaudosiu šių siūlų likučius. Naivuolė:)”
Ir jei Aušra mezga jau kažkelintą, Dalia prisiruošė pirmąją, ji, kaip matote iš paskutinių naujienų, rimtesniais darbais užsiėmusi. Rimutė demonstruoja pirmąją (nesu tikra, kad pirmą megztą, bet tikrai pirmą mano matytą ;)), kuria džiaugiasi ir ji, ir baseino draugės, kurios nužiūrėjusios Rimutę mezgančią, užsikrėtė pačios. Tęsinys taip pat planuojamas :).
Jolanta prie įspūdingos savo jau sukauptos kolekcijos gali pridėti dar vieną Jai ir Jam skirtą komplektą. Moteriška pora skani ir… moteriška, vyriška santūresnė – net ir gėlyno kampas ne toks jau rožinis jai fotografuoti parinktas ;). Jolanta, jau įvaldžiusi šį modelį. laisvai savo nuožiūra persiskaičiuoja akis, kad pėdutės skirtųsi ne tik spalvomis, bet ir dydžiu.
Saulė, užsiminusi, kad taip pat mezgė pėdutes, pridūrė: „Tik dvi poras” ir tas TIK medumi nuvarvėjo per mano širdį kaip užuomina, kad patiko ir gali būti daugiau… 😉
Nuotraukų teko prašyti, nes mezgėją užpuolė sodo reikalai, o gavus nuotraukas jau man pasirodė, kad ir pėdutės iš to paties saldaus ir skanaus vasariško derliaus :).
Ir nauja kolekcija Eglės pėdučių. Jokie žodžiai tokioms gražioms nuotraukoms nebereikalingi, nebet pačios Eglės užrašai. Galbūt jos įkvėps ne tik numegzti kokią porą, bet ir paieškoti aplinkoje idėjų nuotraukoms – vasara jų dabar siūlo pilnas rieškučias!
„Rūteniai, žibutės ir geltonosios plukės džiugina mano pasivaikščiojimus.„
„Pėdutės užvaldė. Ir nepaleidžia. Kaip ir Undinė Radzevičiūtė.„
„Kai viskas balta ir norisi spalvų. Sieninė geltonkerpė persikelia į pėdutes.”
„Mezgimo, pasivaikščiojimų, gėlių ir knygų, neatims jokie karantinai. Vištpienės ir sibirinės scylės.”
„Neapleidžia mintis, kad šių pėdučių norisi prie visų drabužių derinių. Belieka tik megzti, kad įkyri mintis nurimtų.
Švitriešis (Ficaria verna). Ir geltonžiedė plukė, saulei tekant.”
Pirmosios keturios poros megztos Židronės Stankevičienės. Septynioliktoji megzta iš Opal Claude Monet 9685 (Chrizantemos) kartu su Regia Fashion Shine 6853, aštuonioliktoji – iš Regia 4-ply 2020 kartu su Zauberball Crazy 2254 (Devintame danguje). Dvidešimtoji pora megzta iš Drops Fabel 159 (Čili pipiras) kartu su Schoppel-wolle Fliegende Untertasse (2116 Sonnenfleck) ir Admiral Hanf 2371. Dvidešimt pirmosios poros siūlai – Admiral ombre 1566 (Raudoni lapai) kartu su Opal Hundertwasser 1430 (Kelias į socializmą), 3201 (Konservacijos savaitė) ir Opal Claude Monet 9683 (Moteris su saulės skėčiu). Kreminės spalvos pora megzta Aušros Svarauskienės iš WYS Signature 4-ply Florist 281 (Eustoma). Dalia Liepuonienė savo pirmąją porą mezgė iš Opal Claude Monet 9686 (Venecija, Santa Maria della Salute), Rima Daugėlienė – iš Drops Fabel 115 ir 161. Jolantos Žilinskienės moteriška pora megzta iš WYS Signature 4-ply 529 (Vyšnių lašai) kartu su Opal Schafpate IX 9416(Šteinheimerio krateris), vyriškos poros sudėties nei viena nebeatsekame… ;(. Dvi poros rausvų atspalvių pėdučių megztos ir fotografuotos Saulės V. Siūlai – WYS Signature 4-ply Florist 517 (Kvapnieji pelėžirniai) ir Drops Delight 06. Eglės Lašinskienės pėdutės megztos iš Schoppel-Wolle Admiral Tweed Bunt 254, Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2147 (Skystas mėlis), Opal Hundertwasser 3205 (Sodas be žemės), Opal Schafpate 9413 (Piemens lazda). Antra pora megzta iš Zauberball Crazy 2133 (Holly Blue). Trečioji ir ketvirtoji megztos iš Zauberball Crazy 2332 (Smėlio laikrodis). Žalioji pora megzta iš Wundercklekse 2396 (Dažytojo istorijos), paskutinė – iš Zauberball Crazy 2248 (Bandelė su cinamonu).
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
