Svajonių krepšelis

Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.

Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .

Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.

Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.

Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .

Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.

Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.

Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.

Šiltas megztukas

Koks bebūtų šaltas kovo mėnuo, visi jaučiam pavasarį ore. O kad taip pat šiltai ir maloniai jaustumęsi ir ant žemės, reikia pasirūpinti rimta apranga, ypač kai prie kaprizingų ir permainingų orų prisideda šaltas medžių žydėjimo periodas, dažniausiai sutampantis su šildymo sezono pabaiga.

Naujas Sigitos megztukas iš dvigijės estiškos vilnos su moheriu gavosi toks netikėtai rimtai neplonas ir šiltas, kad ji žiemą nelabai rado progų jį ir pavilkėti – nieko, pavasaris viską kompensuos 😉 . Tuo labiau, kad ir spalvų visi esame išsiilgę ir jau su džiaugsmu mojam atsisveikindami ne tik žiemai, bet ir pilkam bei juodam garderobui.

Pereinamų spalvų estiškos vilnos sruoga ilgokai laukė savo projekto. Sigita suderino ją su dviejų spalvų moheriu – šis ir perėjimus lengvai patušavo, lengvą pūkuotą filtrą uždėjo, ir papildomos šilumos bei švelnumo suteikė.

Su pereinamom spalvom Sigita pažaidė taip, kaip jai norėjosi – tamsesnius atspalvius pataikė prie veido, ryškiai raudoną palikdama apačiai. Ir moheris atitinkamai priderintas. Kam baisu draskyti sruogas ir savo spalvynus kurti, visada prisiminkite, kad jūs čia esate bosas ir siūlai yra tik priemonė jūsų kūrybai. Ir iš tų pačių kamuoliukų mes visi galime nusimegzti skirtingus ir unikalius bei tikrai savo daiktus.

Modelis – paprastas reglanas. Universalus ir patogus – už nuotaiką atsakingos spalvos 🙂 .

Sigitos Janušonienės megztas megztukas iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos kartu su Drops Kid-Silk 36 ir 14.

Liemenių laikas

Žiema už lango, o Irmos laiške su liemenių fotosesija, labai aktuali žinutė: „Pagaliau siunčiu liemenių nuotraukas 🙂 . Pats jų laikas 🙂 „. Kas ginčytųsi. Juolab kad pasirinktos spalvos – kaip saldainiai po pasniko ir modeliai išsirinkti pačios populiariausios danų dizainerės – kiekvienos spintos pažiba ir trokštamas svečias, stilingi, madingi, labai nešiojami ir šiuolaikiški.

„Viskas prasidėjo nuo dukros prašymo. Niekaip negalėjau išpešti, kokios ji norėtų Kalėdų dovanos. Galų gale pasakė – liemenės. Iki švenčių spėjau tik siūlus išrinkti – žalius. Bet kai dukra išsirinko modelį, supratau, kad siūlai per ploni, netinka, dar sykį ėjau į „Mezgimo zoną”. Ir taip numezgiau pirmą savo liemenę Holiday slipover iš Petiteknit.

Po jos susiradau kitą, tinkančią jau laukiantiems siūlams – taip dukra gavo dar vieną liemenę September slipover.

Ir tai dar ne pabaiga: liko daug raudonų siūlų, tad susiradau dar vieną modelį Friday Slipover ir numezgiau raudoną liemenę mylimai draugei į ūkanotą Airiją.

O tada prisiminiau save (sveikas, bebati batsiuvy! 😉 ) ir jau ketvirta liemenė Weekend slipover buvo skirta mano drabužinei. Pati galėjau įsitikinti, kad liemenė – nuostabus drabužis. Nors labiausiai džiugina tai, kad dukra abi liemenes dėvi (o kas gali būti svarbiau?).”   

Irmos Laužikaitės megztos liemenės, nuotraukos ir keturių liemenių istorija. Raudonosios megztos iš Istex Plotulopi 417 kartu su Drops Kid Silk 14, modeliai – „Holiday Slipover” ir „Friday Slipover„. Žalia megzta iš Istex Einband 1764 kartu su moheriu, modelis – „September Slipover„. Pilkoji liemenė megzta iš Istex Plotulopi 1903 kartu su Isager Silk Mohair 3S, modelis – „Weekend Slipover„.

Švelnios tekstūros

Naujas Daivos megztukas numegztas iš rūko ir miglos, o ir kad numegztas, tikri galime būti tik iš kraštelių, nes pagrindinis raštas – nukeltos akys ir skirtingų storių bei tekstūrų siūlai – apgaubtas paslapties šydo 😉 .

Du paslapties ingredientai – plonytis moheris ir vilnelė – ne tik skiriasi tarpusavyje storiu, tekstūra ir spalva, bet dar labiau viską sukomplikuoja kiekvienas savo margumu. Ir moheris turi spalvotą šerdį, ir vilnelė – labai turtingo dangaus spalvų melanžas.

Daiva nuo savęs pridėjo užsegimą ir megztukas tapo dar universalesnis – ir užsegtas kaip viršutinė dalis, ir prasegtas ant suknutės ar palaidinukės. Originalo stulpelis taip pat pakeistas dekoratyvine užsegimo juostele, einančia aplink visus kraštelius. Kas pakeitė ir stilių – iš lengvai sportiško link elegantiško.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Drops KidSilk 43 ir Isager Highland Sky, krašteliai – Rowan fine lace 926, sagos – Union Knopf. Modelis – „Gepard Spring V-neck Sweater„.

Item added to cart.
0 items - 0,00