Skanus derlius

Jau tapo gražia tradicija, kad MZ savo gimtadienio proga paskelbia kokį naują modelį (ne tik gimtadienio, bet gimtadienio būtinai 🙂 ). Vienas pirmųjų modelių buvo „Uogų kepurė”, pakankamai populiari savo laiku – pati mačiau labai nemažą kiekį numegztų. Migruojant iš serverių ir platformų šio modelio aprašymas su visomis nuotraukomis dingo, todėl turiu didelį prašymą. Gal kas turite išsisaugojęs aprašymo PDF (ar net ranka užsirašęs 🙂 ) ir galėtų man atsiųsti. Jei turite atsispausdinę, būsiu dėkinga už nuotraukas. Labai smagu būtų jį turėti savo kolekcijoje visiems prieinamą. Prie tos pačios progos – ir pirštines su gyvatėlėmis… ;)) .

O dabar, pasiprašius dovanų, galima ir patiems pradėti jas dalinti 😉 . Uogų kepurę prisiminiau ne atsitiktinai – šių metų modelis (o tiksliau, modeliai) sukasi apie tą patį, uogų, raštą. Tik šį kartą jis ne ant galvos (nors gali būti ir ant galvos), o ant kaklo. Pozuotoja ta pati, kurią kažkada fotografavau su uogų kepure 🙂 .

Švęsdama penkioliktąjį gimtadienį MZ per visą laiką susirinko labai gausų derlių – nuostabių žmonių, įspūdingų mezginių, išskirtinių siūlų, šiltų draugysčių, smagių tradicijų ir spalvingiausių istorijų. Ta proga ir gimtadienio modelis išsiplėtė iki nedidelės uoginės kaklo aksesuarų kolekcijos (ir ji bus pildoma!) – skarų ir šalikų, kuriuos vienija tas pats raštas.

Raštas turi tendenciją riestis, kas nėra didelis pliusas klasikiniam kaklo aksesuarui, bet man gražios ir abi pusės, ir lengvas, gamtiškas uogų netvarkingumas. Pakeistas platesnis kraštelis ar siūlas (moheris, pvz.) gali tą reikalą pakeisti, todėl atkreipiu dėmesį.

Aprašymo pradžioje rasite konstruktoriaus sudedamąsias dalis. Kiekvienas numegztas kolekcijos daiktas prasideda nuo pradžios, plečiasi, gali tįsti į ilgį, paskui vėl siaurėja ir baigiasi. Aprašyme rasite kelis kraštelius, kelias pradžias, vidurio raštą ir kelis pabaigos variantus. Prie kiekvieno aksesuaro bus tiksliai nurodytos naudotos aprašymo dalys, bet labai kviečiu kūrybiškai pažiūrėti į išeities tašką ir pabandyti susidėlioti savą modelį 🙂 .

Nurodyti ir siūlai, bet tai tik mano vienos uogos, mano asociacijos ir istorijos – gamtos ir kūrybos pasauliai yra neišsisemiami, rinkitės savas versijas 🙂 . Vienos spalvos, pereinamų ar margintas. Nėra svarbu nei storis, nei sudėtis – kas tik jums tinka ir patinka. Ir nekanda – kaklo aksesuarams tai svarbu.

Pradžia yra mažas šalikėlis – „Juodieji serbentai„. Megztas iš švelnaus ir prabangaus kojininio siūlo, yra gana nestoras ir lengvai blizgus – turi pretenzijų įmituoti populiarias šilkines skareles, tai yra, pabūti šiltesne, bet ne mažiau gražia, jų versija 😉 .

Toliau eina skarelė „Gudobelė„, kuri turbūt simboliškai turėtų būti pirma – ji numegzta iš raudonos portugališkos vilnos, kaip ir pati pirmoji MZ uogų kepurė. Tiesa, vilna nauja – iš ką tik į MZ atvykusios Romaria kolekcijos, didelio gamintojų pasididžiavimo. Pakankamai tvirtas, „vilniškas” ir nekandus siūlas labai dailiai atrodo uogyčių rašte ir vieno 100 g kamuoliuko užtenka visai nemenkai skarelei pasipuošus pasitikti ateinantį šaltąjį sezoną.

Skara „Šaltalankis” megzta pagal tą pačią schemą, kaip ir mažesnė „Gudobelė”, tik populiarusis moherinis priedas padaro ją purią, puošnią ir labai šiltą, prie ko prisideda ir dosnus ilgis – ją galima nešioti kaip šaliką palaidais galais, o galima net dviem ratais apsisukti apie kaklą surišus siaurus galiukus, kad visa ta šilta konstrukcija tvirčiau laikytųsi.

Ketvirtasis kolekcijos modelis – šiltas ir linksmas šalikas „Assorti„, mano nedidelei gėdai, nespėtas baigti, labai jau jis ilgas 😉 , bet tikrai bus artimiausiu metu. Uogos čia yra visokios – ir nevisai prinokusios, ir iš fantazijų pasaulio, nes pagrindinė šaliko idėja yra didelis, šiltas ir spalvingas žieminis daiktas. Dėl to aš pasirinkau labai šiltą islandišką vilną, kuri turi charakterį ir ne vienam jautresniam nešiotojui nusiteikusi parodyti dantis, bet saugo nuo gamtos stichijų patikimiausiai. Jautruoliai drąsiai keiskite ją merino, moheriu, šilta alpaka, dryžuokite savo likučius ar pasirinkite gražiausią pereinamų spalvų siūlą. Instrukcijos jau parašytos, o naujos nuotraukos dar papildys skanią kolekciją. Kartu su naujais modeliais 🙂 .

Šalikėlis „Juodieji serbentai” megztas iš Regia Premium Cashmere 00085, skarelė „Gudobelė” megzta iš Rosarios4 Romaria 30, skara „Šaltalankis” – iš Isager Spinni 64 kartu su Drops Kid Silk 49. Šalikas „Assorti” megztas iš Istex Einband (1766,9281, 1098, 9268, 9128, 1765,9076, 9020, 1763). Visų modelių aprašymą rasite čia.

Aladino ola

Ką tik gauta siunta iš Garnstudio labai stipriai papildė kai kurias ištuštėjusias lentynas (o kai kurias teko ir praplėsti 😉 ) ir pradedam nuo paties aktualiausio siūlo. Ir ne, tai nėra vasarinis pluoštas 😉 , tai yra visų sezonų favoritas – moheris su šilku.

Drops Kild Silk (75% moheris, 25% šilkas, 25 g ~ 210 g) – tiek spalvų, kiek atkeliavo šio siūlo, vieno gamintojo moherio kolekcijoje aš dar nesu mačiusi (viskas, kas nuotraukose atrodo pasikartojimai, yra skirtingi atspalviai!) 🙂 . Nesu tikra, ar visiems tai tikrai pagražins gyvenimą (kaip ir daugelis kitų pernelyg gausių pasirinkimų 😉 ), bet mylintys ir vertinantys niuansus, tikrai turės platų veikimo lauką.

Spalvų paletė kaip nuo mėnulio ir žemės – apima ir ryškius, beveik neoninius atspalvius, ir gausi subtiliausiai niuansuotų natūralių atspalvių.

Bus ir ką pridėti prie kito siūlo, ir nusimegzti spalvotą debesėlį, ir pažaidimams su spalvomis užteks 🙂 .

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Plotulopi virusas

Tik gavus šio pledo nuotraukas, galvojau, kad jis bus pagrindinis ir vienintelis šilto įrašo herojus, bet visai neseniai išaiškėjo, kad šita istorija turi tęsinį (ne pabaigą!), tai pledui teks šiandien pabūti pačio geriausio Plotulopi viruso grandimi 🙂 .

Man žinoma istorijos pradžia – jau seniau rodytas įspūdingas Ievos pledas iš dvigubo Plotulopi siūlo, megztas dovanų. Siūlus ji rinkosi kartu su mama ir į tokią labai užtikrintą pusę, kurios likutis tapo gražia istorijos tąsa.

Ievai pabaigus savąjį mezginį, kito pledo dukrai ėmėsi jos mama. Taip pat su atsarga prisirinkusi spalvotų Plotulopi lėkščių, iš dvigubo siūlo ji dvispalviu anglišku stulpeliu (!) numezgė pledą dukrai, jis čia visu gražumu įsitaisęs ant sofos, taip ir prašosi įsisupti ar užsikloti. Kas pažįsta islandišką vilną, net per nuotrauką pajus, kokios šilumos ir gerumo yra šis keturgubas gėris 🙂 .

Kadangi abi siūlų turėjo su gera atsarga, tai po pledų atėjo laikas atsargoms 😉 . Ieva iš savo pledo likučių, pridėjusi priderintų spalvų moherį (pats mylimiausias mano derinys!), numezgė mamai skarą dovanų. Ir čia nesustojo: „Dar truputį siūlų liko, tad arba bus veltas krepšys, arba pirštinės, arba koks kitas mažas darbelis. Žiūrėsim.”

Mama gi, po didelio pledo, „iš to, kas liko, dar mezga ir anūkei. Manau, kad visa šeima užsikrėtė Plotulopi virusu 🙂 „.

Aurelijos Kirkilienės dvigubu anglišku stulpeliu megztas ir fotografuotas pledas. Siūlai – Istex Plotulopi 1421, 1424, 1431, 2027. Skara megzta ir fotografuota dukros Ievos, modelis – „Gryer„, siūlai – Istex Plotulopi 1026, 2023, 1432, Isager Silk Mohair 100, Drops Kid-Silk 06.

Item added to cart.
0 items - 0,00