Gamtos įvairovė

Su pilnomis Opal serijomis atkeliavo ir tokios dailios uodegytės, kad pačiose spalvingiausiose lentynose nežiojėtų negražios skylės 😉 .

Abu kamuoliukai (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) iš skirtingų serijų ir abu atspindi gamtą, tik visai skirtingų žemės kampelių. Žaliai rudai baltas kamuoliukas iš Schafpate 14 serijos, skirtos žiemos ganykloms, taip ir atrodo, lyg pakeltas nuo parudavusios apsnigtos žolės čia pat po kojomis. Pats gražiausias man iš visos serijos spalvų ir pasibaigęs pirmasis. 🙂

O štai ryškiaspalvis kamuoliukas dešinėje iš Regenwald XVIII serijos pasakoja tropikų istoriją ir dažytas šiltų vandenų ryškiaspalvių žuvelių spalvomis. Kam metų laikų tenka kantriai laukti, tai ne mezgėjams – visada gali savo sezoną ir savo spalvas pasirinkti 🙂 .

XIV Avių kelio dalis – „Žiemos ganyklos”

Mezgimo zonoje mes labai mylime šiltas megztas kojines (o ir kas jų nemyli? 😉 ). Kojinių mėnesį – spalį (Soctober) – pasitinkame su kursais tiems, kas dar šioje mezgimo pasaulio šalyje nebuvo ar tik viena koja įžengė pirmose mokyklinėse ar močiutės pamokose ir yra įsitikinę, kad tiek tos ir įvairovės – vienas kulnas ir siūlai, kas atliko nuo rimtų mezginių. Tiems teks maloniai nustebti sugrįžus, nes posakis „kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių” čia galioja visais 200% procentų :). Vieną formą (pėdą), pasirodo, galima apžaisti milijonais pačių įvairiausių būdų, raštų ir krypčių, prisitaikant prie individualios anatomijos ir patenkinant nuolat augančios meistrystės smalsumą. Ne mažesnės įvairovė lauks jūsų ir specialių kojininių siūlų pasirinkime – be tvirtumą užtikrinančios sintetinės dalies, sutiksite pačių įvairiausių priedų prie tradicinės vilnos, o jau dažymo (taip pat specialaus, paskaičiuoto nedideliam – kojinei! – akių skaičiui) variantų tikrai rasite neišsenkančius aruodus.

MZ pagrįstai didžiuojasi tikrai įspūdingu kojininių siūlų pasirinkimu, bet kokie siūlai gražūs bebūtų, visada ir visiems norisi įvairovės ir naujienų. Tad koks būtų kojinių mėnuo be naujų kolekcijų? 🙂

Opal kojininių siūlų gamintojai ne tik aprūpina mus pačiais gražiausiais ir kokybiškais siūlais šiltoms kojinėms, jie kartu vykdo daug labai svarbių socialinių projektų. Vienas jų – 2008 metais prasidėjęs bendradarbiavimas su savaisiais Alpių piemenimis, kurių merinosų veislės avių vilną jie superka, užtikrindami tradicijų tąsą ir šiltas mūsų visų kojas 😉 .

Ši siūlų serija, gaminama iš vietinių avyčių vilnos, pavadinta Avių keliu (75% vietinių avių vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m), kuriuo vadinamas 160 km atstumas Alpėse, nukeliaujamas piemenų su savo bandomis, keliantis iš ganyklos į ganyklą.

Šių metų serija – keturioliktoji – skirta Žiemos ganykloms, todėl avyčių sniege nuotrauka puošia visas šios kolekcijos etiketes.

Spalvynai taip pat susieti su pagrindine tema: Skanus pašaras, Šviežias geriamas vanduo, Sezoninis avių perkėlimas, Pastogė be skersvėjų,

Saugus žymėjimas, Laisvė ganyklose ištisus metus, Vilnonė žiemos apsauga ir Didelė susibūrimo vieta.

Kaip ir visose kolekcijose, šioje taip pat, gamintojai išlaiko balansą tarp ryškesnių, linksmesnių ir santūrių, gamtiškų spalvų, kartu išsaugodami tik jiems būdingus lengvai atpažįstamo stiliaus koloritus ir lepina mus dosniu metražu, kokybišku švelniu siūlu ir naujais atspalviais. Kad žiema ne tik Alpių avytėms, ir mums būtų kuo šiltesnė, jaukesnė ir patogesnė 🙂 .

Siūlų užkalbėjimas

Rasa nemėgsta virbalų, mažesnių nei 4 mm dydžio, ir nesiruošia taikytis prie jai patikusių siūlų, tegu šie taikosi. Ir jie tą daro!

Abi viršutinėse nuotraukose esančios skarelės megztos 4 numerio virbalais iš (!) 4 gijų kojininio siūlo, kuris paprastai mezgamas 2,5 mm – 3 mm virbalais ir net antruku, jei tai kojinės, o ne skarelė ar megztukas. Aš pasiklausiusi ir nemačiusi mezginio įsivaiduočiau tokį paplerusį reikalą, o nieko panašaus nėra! Skarelė minkšta, švelni ir… jokių skylių! Rasa, akivaizdžiai yra siūlų užkalbėtoja, kaip liepia, taip jie ir gula – taisykles ir numerius palikdami kitiems ;).

Tikras užkalbėjimas niekada turbūt nebus tvirtas be abipusio ryšio – Rasa šnekasi su siūlais ir visai nevengia kompromisų. Jei tas pats kojininis siūlas pasirodo per plonas, ji nebešokdina jo savo 4 mm virbalais, o prideda moherį.

Plonytį, pritaikytos spalvos, kad neužgožtų originalaus marginimo, bet efemerišku pūkeliu užpildytų visus oro tarpelius ir mezginys įgytų švelnaus debesėlio pavidalą,

O kad nesikartotų vis tas pats kelias, Rasa imasi naujų modelių. Ne naują kažkieno jau paruoštą aprašymą – pačiai konstrukcijas juk daugiau smagiau paišytis, ypač, kai supranti, kokiu būdu forma modeliuojama. Atkreipkite dėmesį, kaip žaismingai išspręstas galimų likučių klausimas (kam tie maži skirtingų spalvų kamuoliukai?). Kadangi prieš paskutinį trikampį esantis segmentas diktuoja eilių skaičių, skaros pabaigoje įterptos trumpomis eilėmis praplatintos juostos – ir skara pailgėja, ir tvarkingos juostos šmaikščiai susiskaido, ir… visi siūlai sumezgami :).

Šešiagijė versija jau jokių moherių neprašo, bet savo modeliavimo – taip! Ir ne vieno, o trijų modulių, sudarančių ilgą, bet gana siaurą skarą – pats tas patogiam lengvam apsivyniojimui :).

Rasos Bacevičienės megztos skarelės, modelis – „Arabian Nights„. Pirmoji megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2136 (Pavasaris jau čia), antroji – iš Schoppel-wolle Das Paar 2208 (Šiltas frontas). Kitos dvi skarelės megztos iš Opal Schafpate 9755 ir Opal Relief 9660, pridėjus prie jų priderintą plonytį moherį. Rožinė skarelė megzta iš Opal 9416 su priderintu moheriu, melsva – paskutinėse nuotraukose – Opal Regenwald I7 6 gijų 11101.

Paskui vėl bus pavasaris…

Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.

Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…

Paskui bus vėl pavasaris.
       Ir sniegas vėl sutirps
       kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
       pripildys rūkas –
       mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
       Tas vienas vakaras.
       Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
       ant paliktų stalų,
       kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
       šiaurietiškos,
       lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
       panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
       kurių seniai nėra –
       tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
       Arkados prieblandoj nubrėš
       simetriją ir saulę…

Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio „Gatvės laivas”.

Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal „Mažasis princas” 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.

Item added to cart.
0 items - 0,00