Kaimynių rudens kojinės

Šiandien yra paskutinė rudens diena ir ta proga demonstruojamės abi su Gitana, kaip mums einasi Stephen West kojinių metai 🙂 . Kas nesekate naujienų iš Paco gatvės, tai prasidėjo mūsų bendras mezgimas čia, pavasaris praėjo šitaip, o čia – vasaros ataskaita. Ruduo ėjosi ne taip sklandžiai ir tolygiai kaip norėtųsi ir tai yra grynai mano nuopelnas, bet… nugalėtojų neteisia – iki gruodžio pirmos numegzti visi trys rudeniniai modeliai 🙂 .

Pirmasis modelis -„Bubbles & Brioche Socks” – buvo įdomus. Jame dvispalvis angliškas stulpelis (brioche) buvo derinamas su nukeltų akių burbuliukais. Aš su dideliu entiuziasmu ėmiau mintyti spalvas. Iš ilgo galvojimo gimė juodai baltų kojinių idėja. Deja, tik idėja ;( . Viena akimi sekiau Gitanos progresą, ji nelabai buvo patenkinta mezgamu dydžiu. Dydžiai šio dizainerio kojinėse tikrai nėra stiprioji pusė, o čia dar tokie iškraipantys įprastą mezgimo tankumą raštai… Aš galvoju toliau.

Kol mintyse perkratinėju įvairius rezultatus, Gitana baigia savo porą. Labai man patiko jos parinktas spalvynas – ryškūs burbuliukų karoliai pertraukiami labai subtilių angliško stulpelio juostelių, kurios ir margos, ir beveik vienspalvės tuo pat metu. Aš jau kaip ir išsimušiau iš baltai juodos versijos. Galvoju toliau.

Baigiasi rugsėjis ir prasideda spalis. Su nauja pora. Gitana rugsėjo reikalus pabaigus, o aš vis galvoju.

Įpusėjus spaliui pagaliau teko pripažinti, kad daiktai pasidaro tik darymo būdu. Paėmiau virbalus ir siūlus, kurie iš juodai baltų per pusantro mėnesio gerokai pasispalvino 😉 . Susirinkau visus saldaininius likučius ir numezgiau porą savo rugpjūčio kelionės į Sopotą prisiminimui. Ten, prie pat pagrindinio molo į jūrą yra įspūdingo dydžio (ir spalvų 😉 ) saldainių parduotuvė. Negaliu pasakyti, kad paliko ji vien teigiamą įspūdį, bet kad neišdildomą, tai tikrai 😉 . Išsisaugojau jį dar ir kojinėse, jei ką.

Kad būtų įvairiau ir margiau, abi kojines mezgiau skirtingas, ir net dvispalvio angliško stulpelio vietose keičiau tų pačių spalvų pozicijas – tai dominavo karamelinė rusva, tai mėtiniai ledai.

Iškart po rugsėjo kojinių buvau pasiryžusi megzti spalio – atidėliojimas nesmagiai veikia visas veiklas 😉 . Bet spalio mėnesio modelis tapo rimtu iššūkiu. Ne, tai ne tai, apie ką jūs turbūt pagalvojote, jei sekate šio dizainerio kūrybinį kelią, kur apstu ne tik drąsių idėjų, bet ir netikėtų raštų ir neįprastų technikų. Šis modelis pribloškė savo… paprastumu. Nieko neturiu prieš dryžiukus, bet iki originalaus modelio kaip ir idėja netempia. Pasidairiau įspūdžių Ravelry, kaip viso pasaulio mezgėjos reaguoja į naujieną. Stephen West yra labai mylimas ir labai garsus dizaineris ir aš pati esu nuoširdžiame jo gerbėjų būryje, bet – gerų ir išvirkščių akių juostelės su vaivorykštės spalvomis, kur čia ta originali idėja? Radau vieną (tuo metu) komentarą ir slapta tikėjausi, kad čia ne aš viena keistai mąstau, kad kažkas ims ir pasakys, kad karalius nuogas. Komentaras prie šio modelio buvo maždaug toks: „Stephen, esi genijus!!!”. Su kuo aš iš esmės sutinku, tik gal ne šitoje vietoje?

Kaip ten bebūtų, ėmėmės dryželių, kuriuos tikrai būtume nusimezgusios be jokių genijų pagalbos, bet labai smagu buvo išlaikyti nenutrūkstamą seką, o ir pats modelis tai geras ir gražus 🙂 .

Gitana rado labai dailių (ir labai daug 😉 ) derančių kojininių siūlų galiukų, iš kurių pilkšvai mėlyname fone sudėliojo savą spalvinę seka nuo tamsios violetinės iki šviesiai rusvos.

Aš sugalvojau, kad išvirkščių akių dryžiukai man primena virtuvės lango žaliuzes, už kurių tuomet visu savo gražumu skleidėsi ruduo. Tiesą sakant, iš pradžių nusižiūrėjau dovanų gautą gražuolį Wunderckleks kamuoliuką (tą patį populiarųjį Shin-kyo tiltą 🙂 ), o paskui sugalvojau su juo istoriją. Nes ir kamuoliukas, ir vaizdai už langų buvo panašių spalvų. Ir turiu pripažinti, kad tas kamuoliukas taip džiugino ir taip žadino smalsumą (kokia gi bus kita juostelė?), kad megzti buvo malonumas nuo pirmo kraštelio iki paskutinių pirštelių : ) .

Užbuksavusi rugsėjį, spalį įgijau pagreitį ir lapkričio mėnesio planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas: dviems mezgėjoms – 3 poros!

Lapkričio mėnesio modelis – „Prowl Socks” – buvo sukurtas storesniam, šešiagijui, kojininiam siūlui ir aš iš karto prisiminiau geros idėjos belaukiantį pereinamų spalvų kamuoliuką, kurį man Dalia atvežė lauktuvių iš Helsinkio. Visai lygiai megzti buvo neįdomu, o toks nesudėtingas raštas turėjo nesipykti su margu siūlu. Ir tą pačią akimirką pamačiau šituo raštu megztas kojines iš labai konkrečios žalios Regia Merino Yak spalvos, tokią porą jau mezgiau ir turėjau likučių.

Ką daryti, kai negali išsirinkti vieno varianto? Megzti du 🙂 . Tik jei su pirma marga pora jokio vargo nebuvo, tai antros atveju staigiai pamatyta vizija taip aptemdė man protą, kad nusprendžiau, jog kokių 30 gramų (panašiai tiek buvo likę nuo prieš tai numegztos poros) užteks normaliai porai kojinių. Jau mezgant aulą manęs laukė „siurprizas” – iš turimo kiekio vargiai ir viena kojinė išeis. Papildomas kamuoliukas tuo metu buvo lengvai ranka pasiekiamas MZ lentynoje, bet manęs visai neviliojo trečia pora iš tos pačios spalvos. Išgelbėjo likutis (gerokai rimtesnis, tiesą sakant, tai buvo normalus 100 g kamuoliukas, užslėptas būtent dėl patikusios spalvos) WYS Signature 4-ply, kurio kardamono atspalvis nebuvo identiškas, bet labai pritiko. Jei dar iki šiol galvojau, kad nusipirkti naują medžiagą ir sukarpyti ją seno sijono sulopymui yra truputį pasišaipanti istorija apie romų moteris, tai dabar manau, kad tai yra tiesiog realaus kasdienio rankdarbisto gyvenimo akimirka.

Aš kojines išsinešiau į snieguotą lauką fotosesijai, o Karolis užsukęs įamžino jas ir ant mano kojų.

Gitanos lapkričio pora – elegantiškai švari ir daili. Ir nors ėjosi sunkiai (Gitana taip nemano, čia aš taip spėju, turėdama galvoje jos mezgamus dalykus, kad jai buvo truputį per paprasta), atkeliavusios nuotraukos atrodė kaip be perstojo tą dieną krentančio sniego su A. Miškinio žodžiais atneštos:

„Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais…

Visas tris poras mezgėme ir savas fotografavome kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – „Bubbles & Brioche Socks„. Ją Gitana mezgė iš Opal uni 5189 ir Regia Galaxy Color 1555 (Camouflage) bei pridėjo šiobeito burbuliukams 🙂 . Mano pora – tikra vaivorykštė, sudėjau viską, kas priminė saldainių parduotuvę – Regia uni 4-ply 2019, Rosarios4 Meia 18, Regia Premium Cashmere 00052, Regia Trendpoint 6617, 6616, Schoppel-wolle Admiral 383, WYS Signature 4-ply 333 (Mėlynos avietės), Opal uni 2011, 1263.

Antra pora Gitanos megzta iš Regia uni 2743 su įvairių spalvų kojininių siūlų likučiais spalvotiems dryžiukams. Aš naudojau Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 kartu su Regia Fashion Shine 6848. Modelis – „Painting Rainbows Socks„.

Trečios poros pirmą, plonesnį, variantą mezgiau iš Regia Premium Merino Yak 7516 ir WYS Signature 4-ply 351 (Kardamonas), antrą, originalo storio siūlu Novita Kajastus 982. Gitana savo elegantiškas kojines mezgė iš Schoppel-wolle Admiral 9220. Modelis – „Prowl Socks„.

Regia Premium Merino Yak papildymas

Regia Premium Merino Yak (58% merino vilna, 14% jakų vilna, 28% poliamidas, 100 g ~ 400 m) išsiskiria iš visų Regia Premium kolekcijos kojininių siūlų savo ypatingu švelnučio vilnos debesies pojūčiu, šiluma ir giliomis lengvu melanžu dažytomis spalvomis.

Papildymas taip pat gausus – atkeliavo ne tik pasibaigusios spalvos, bet ir viena nauja (priešpaskutinė nuotrauka), skirta šiam sezonui. Pačioms jaukiausioms kojinėms, mieliausiems megztukams, šiltutėlėms pirštuotoms pirštinaitėms ar dailioms skaroms artėjančiam rudeniui pasitikti 🙂 .

Nepilni kamuoliukai

Kas nuolat mezga kojines, vasara tėra šiltas ir patogus laikas pasiimti savo mezginį visur, kur eini -šiuo sezonu einasi daug kur 😉 . Bet vasarą kojinių megimu užsiima ir tie, kas paprastai yra linkęs į didesnį formatą ar monumentalesnius projektus – per daug jau patogus daiktas, kad laimėtų beveik be konkurencijos kelioninio projekto karūną.

Kojinių modelių yra milijonas ir dar vagonas, turintys entiuziasmo tyrinėti gali taip ir iki mezgimo neprieiti 😉 . Šiandieninė kojinių draugija skirta įkvėpimui situacijai, kai:

a) turite kelis nepilnus kamuoliukus ir reikia juos derinti, kad išeitų pora;
b) turite pakankamai nepradėtų šimtagraminių kojininių siūlų kamuolių ir galite galvos nesukdami megzti porą po poros tiesiai kaip iš gamintojo katalogo, bet… taip megzti jums nuobodu ir norisi įnešti individualybės bei savitumo, nesvarbu, kokio gražumo tie kamuoliukai bebūtų 😉 .

Jurgita pertraukia lygų labai gražios lengvai melanžinės žalios spalvos tekėjimą kulnų vietose panašaus gamtinio kolorito Zauberball Crazy intarpais. Jie abu truputį skirtingi ir jausmas žiūrint į bendrą paveikslą, lyg ištisą miško juostą būtų pertraukusi kokia žemuogių pievelė saulėkaitoje ar gėlynų salos.

Jolanta naudoja savo firminį „rėmelių” principą, margam siūlui priderindama vienspalvius kraštelius, pirštukus ir kulnus. Kaip tikram paveikslui rėmai, taip ir kojinėms toks metodas suteikia tam tikro užbaigtumo, išskirtinumo ir individualumo. Margas siūlas vienspalviuose rėmuose dar ryškiau ir efektingiau atsiskleidžia, o keičiant vienspalvį siūlą tą patį margą galima pateikti vis kitokiu charakteriu ir nuotaika.

Dar vienas būdas – tekstūrinius raštus derinti su žakardiniais (šiems ir reikalinga antra spalva). Šalia taip megztų Gitanos kojinių – modelio autorės nuotrauka įkvėpimui.

Ir vienas mano mylimiausių būdų, kuriame gali kombinuoti tiek margus siūlus su vienspalviais, kaip Eglė padarė savo pavasarinėje žalioje poroje, tiek suderinti pačius įvairiausius galiukus, ką matysit kitose, žibuoklinėje ir saulėtoje porose – „Broken Seed Stitch socks„.

Aš dar mėgstu derinti šituo raštu margus siūlus su margais, rezultatas – kosminis, labai rekomenduoju siurprizų mėgėjams, nes numatyti iš anksto rezultato nėra jokių šansų 🙂 . Šituo raštu sujungti du vienspalviai siūlai duoda dailų grafišką ornamentą, tai kaip ir visi variantai išsemti – drąsiai derinkite bet ką su bet kuo (kojininių siūlų ribose, žinoma 😉 ) ir džiaukitės bei rodykitės. Ir kitus džiuginkite.

Pastarasis punktas ne veltui prie Eglės nuotraukų įsitaisė – jau visi pastebėjo išskirtinį jų gražumą, spalvinę ir teminę režisūrą, nuotaikos pagavumą. Kažkada prie Audronės mezginių nuotraukų kalbėjom, kad mezginių fotografavimas (baigtų ir proceso) yra dar viena, atskira, meno šaka. Aš vis bandau Eglės ir kitų mezgėjų nuotraukų pagalba suvilioti tuos, kam mezgimas baigiasi mezginiu. Mezginių fotografavimas – mini spektaklis ir jame yra tiek veikiantys dalyviai, tiek rekvizitas, tiek drama ir režisieriaus sumanymas bei jo stiliaus pojūtis. Apsidovanokite save šia galimybe – paieškokite, kaip gražiai mezginį parodyti, pamatysite, kaip stipriai atsiveria jūsų akys :).

Ir ne tik jūsų, žiūrovų taip pat. Įkvėpimas yra sparnus suteikiantis ir labai užkrečiantis – dalinkimės juo, vasara tam labai palankus metas: daug spalvų, šilumos ir ilgas ilgas šviesus laikas 🙂 . Ravelry savo paskyroje prie projektų kiekvienas gali pažymėti pradžios ir pabaigos datą. Aš fotografuoju mezginius, bet su didžiausiu džiaugsmu pažymiu baigimą, vos tik paskutinė akis nuimama nuo virbalų, Eglės pabaigos data – kai padarytos nuotraukos, nes jai tai tokia pat svarbi sudedamoji mezginio dalis 🙂 .

Taip pabaigę projektą turėsite ne tik šiltą, gražų ir mielą megztą daiktą, bet nuostabų vizualų dienoraštį, kuriame kasdienybės akimirkos iš šono užfiksuotos virsta meno projektu ir labai asmenišku prisiminimų saugotoju.

O gali būti ir taip, kad atidus žiūrėjimas, kurį išugdo galvojimas, kaip pateikti savo mezginį, atneša į gyvenimą daug naujų ir kitaip likusių nepastebėtų dalykų – gamtoje, namie, net knygų lentynose 😉 :

„Kol mezgiau šias kojines, perskaičiau dvi knygas, kurios “netikėtai” tiko į spalvinę kompoziciją. Turiu įtarimą, kad “spalvinis” jausmas jas ir pasirinko skaityti iš neskaitytų knygų stirtos, nes jos labiausiai atliepė ankstyvo pavasario spalvų trūkumą gamtoje ir norą, tas spalvas matyti kojinėse.”

Pirma pora megzta Jurgitos ŽilinskaitėsRegia Premium Merino Yak 7521 kartu su Zauberball Crazy 2250. Kita pora megzta Jolantos Žilinskienės Opal Mažojo princo 7760 kartu su Regia Premium Bamboo 00070. Raštuota pora megzta Gitanos Gricienės Opal Ocean 9976 kartu su Opal uni 9930, modelis – „Celtic Cross / Cros Cheilteach Socks„. Paskutinės trys poros megztos Eglės Lašinskienės, modelis – „Broken Seed Stitch sokcs„. Pirmoji pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral 6601 kartu su Opal Hundertwasser 1433. Antrosios poros siūlai – Drops Fabel 108, 115, Regia uni 4-ply 1945, Regia Tweed 4-ply 00090, Regia premium Silk 00018, Schoppel-wolle Admiral Tweed 1873, Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1153 (Povandeninis laivas), Opal Hundertwasser 1435, Opal uni 5191. Trečia pora megzta iš Drops Fabel 111, 115, 110, Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 (Shinkyo tiltas), Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2092 (Mano saldžioji pusė), 1702 (Mažas lapiukas). Nuotraukos autorių.

Raudonos vibracijos

Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).

Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: „Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų „kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.

Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.

Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: „Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.

Tuo tarpu tas „visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.

Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir „viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .

Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .

Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.

Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.

Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte „apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.

Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .

Pirmas megztukas megztas Jolantos ŽilinskienėsXL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – „Sophie Scarf„. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.

Item added to cart.
0 items - 0,00