Mano jauniausio vaiko krikšto tėvai turi ne vieną krikštytą vaiką, tai Karolis su Sofija save vadindavo krikšto broliu ir sese. Ta pačia logika remdamasi aš nusprendžiau, kad jei mano krikšto sūnus susilaukė sūnelio, anūku jo vadinti niekaip negaliu, bet krikšto anūku – kodėl ne?
Lingvistinius žaidimus palikus šone, esu be galo laiminga užderėjusiais naujais kūdikėliais pašonėje (šis, tiesa, ne tokioje artimoje pašonėje, bet mezgimui tai netrukdo 😉 ). Mažas kraitelis nereikalauja nei daug laiko, nei daug siūlų, o džiaugsmo tie smulkūs daikčiukai suteikia begalinį. Tik patirtis mano kūdikių mezginiuose yra tokia menka, kad aš dar kol kas su kiekvienu nauju tą pačią dainą, nusižiūrėtą nuo labiau patyrusių šioje srityje mezgėjų, dainuoju – tas pats kepurytės modelis (keiti akių skaičių ir keičiasi dydis 😉 ), tas pats liemenės (ypač, kai vienam nešiotojui ji labai tiko 🙂 ), ir būtinai Kristinos sagutės – tam pačiam gražumui 🙂 .
Su kojinytėmis patyrusi ne vieną fiasko (kas žino, kokio dydžio tos kūdikių kojos???) aš šį kartą nusprendžiau numegzti dvi poras – vieną didesnę, kitą mažesnė, gal kuri nors tiks? Atkeliavusioje nuotraukoje mažasis Jokūbėlis buvo apautas mažesnėmis kojinytėmis, tai yra šansų (ar vilčių? 😉 ), kad abi poros bus panaudotos 🙂 .
Kepurytė megzta iš Regia Premium Cashmere 00052, raištukai – iš Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), modelis – „Norwegian Sweet Baby Cap„. Liemenė megzta iš Schoppel-wolle Life Style 9250M, sagutės – „Smagu visiems„, modelis – „Sigge„. Kojinytėms panaudotas lašiukas Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), o kita dalis – viešnia iš ateities, todėl kurį laiką tebūna paslaptis 🙂 .
