latviškos pirštinės

Pirštinės iš kraštelio

Vilma, pati užsikabinusi už latviškų pirštinių mezgimo, jaučiu, užkabino dar gerą būrį mezgėjų, o jei ir neužkabino konkrečiai veiklai, tai sužavėjo užtikrintai. Megzti plonais virbalais smulkiausius žakardus – jau vien tai reikalauja neeilinio meistriškumo, bet Vilma dar kaip fokusininkas iš skrybėlės pritraukiojo įvairiausių latvių naudojamų pradžios, pabaigos technikų, įvairiausių kraštelių ir pagražinimų. Viską ne tiesiogiai iš duoto pavyzdžio, iš savo galvos komponuodama ir derindama.

Šiandien – antra tos pačios istorijos dalis. Kaip ir pridera pavasariui – bepirštė. Pagrindo raštui panaudotas latviškų pirštinių riešelis iš tų pačių, atrodo, praeitame gyvenime vykusių kursų. Paverstas pagrindiniu raštu, jis idealiai tinka tamprumo reikalaujančiam daiktui, o visi pagražinimai, priedai, pradžios ir pabaigos – Vilmos magija.

Pirma pora pirštinaičių iš vienspalvės merino vilnos megzta sūnui, jas pamačiusi, tokių pačių panoro ir dukra – po ilgo ilgo nieko megzto nenorėjimo laiko 😉 . Vilma numezgė jai porą iš kojininių siūlų – dar praktiškiau! Pati ji sakė nebeatsimenanti pavadinimų, užtai aš tai puikiai prisimenu, kai prieš kelerius metus ji rinkosi Opal Hundertwasser kamuoliuką kojinėms kaimynų mergaitei, kuri pageidavo vaivorykštės spalvų. Dėl juodos tai nepamenu nieko, bet čia jau ir skirtumo didelio nėra.

Anelės pirštinės, kaip ir dera mergaitei, puoštos papildomai dantukais ir dailiom kasytėm 🙂 .

Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos bepirštės pirštinaitės vaikams. Pirmoji pora megzta iš Istex Kambgarn 968 ir 1211. Antroji pora megzta iš Opal Hundertwasser 3200 kartu su priderintu vienspaviu juodu kojininiu siūlu.

Užkabino

Šiandieninis įrašas kad ir ne visai tiesiogiai pratęsia vakarykštį – tegu Vilmos pirštinės megztos pagal latviškus raštus, tegu ir skiriamės išoriškai, bet visų šitų tradicijų ir paveldo reikalų šaknys bendros, o noras puoštis unikaliais, meistrystės aukštumas demonstruojančiais daiktais yra išvis universalus.

Kai aš prieš pandemiją entiuziastingai važinėjau mokytis į Latviją iš jų mezgėjų visokių gudrių raštų ir technikų, o po to organizuodavau ta tema kursus MZ, Vilma beveik visuose ne mažiau entiuziastingai dalyvavo. Ir būdama labai sumani mezgėja, visas išmoktas technikas (toli gražu ne tik kursų) ji labai sėkmingai naudoja, paversdama jas efektingais kūrybiniais ir darbiniais įrankiais, kad visada galima būtų reikiamą išsitraukti, perdirbti savaip, prisitaikyti, modifikuoti savam projektui. Man dabar jau ir pačiai savo kursų reikėtų, o štai Vilmos žinios skleidžiasi ir klesti naujoje jos pirštinių kolekcijoje.

Prasidėjo viskas nuo vienos poros, svarstėm, ar tiks plona islandiška povilnė šitam reikalui, bet labai greitai Vilma užbėgo daugiau spalvų naujoms poroms: “Užkabino…” 😉 .

Man saldu vien apžiūrinėti visus tuos išmezgimus, taškiukus, kilputes, raištukus, bet smalsiems kolegoms pridedu pačios autorės pastabas apie pirštines:

“Taigi, pirštinės. Visos iš tos latviškos pailgos  knygos (M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi”).  Mezgant negalėjau nepridėti nors ir nedidelių, bet širdžiai labai mielų ir, mano galvą, mezginį sutaurinančių tradicinių elementų, kuriuos įvaldžiau MZ kursuose – “burbuliukų kraštelis” (pasiteisino uždėjimas 2 spalvų siūlais),  latviškos juostelės, išvirkščių akių eilės, tinginio juostelės. 

Pora nr. 1 (juoda/raudona), p.72, Vidzeme, Krustpils. Nuimtas 1 motyvas, 1,75 mm virbalai, 88 akys.

Pora nr. 2 (apatinės nuotraukos) – Roželės, p.392, Kurzeme, Rucava. 1,75 mm virbalai. “Pasigerintas” motyvas viršuje. Idealiai tinka prie kerzų. (Vilma turi įspūdingus juodus batus, siuvinėtus raudonomis rožėmis, jie sudalyvavo ne vienoje fotosesijoje, šiai, su pirštinėmis, truputį pakišo koją gyvenimas su visais savo virusais ;( – red.pastaba).Tam ir megztos 🙂 .

Pora nr. 3  (tamsiai žalia/ciklamenas), p. 66, Vidzeme, Lielvarde. 1,5 virbalai. Apačia pakeista.

Pora nr. 4 (juoda/raudona), p. 370, Kurzeme, Rucava. 1,5 virbalai. Kiek pakeista apačia.”

Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos pirštinės. Siūlai – Istex Einband 0059, 1770, 9028, 1764, 9112, 1768.

Globalizacija

“Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo “o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Latviškos pirštinės iš islandiškos vilnos

Dar viena pora pirštinių ateinančio sezono įkvėpimui. Latviai ne veltui savo pirštines megzdavo vasarom – ilgai šviesu ir šilta lauke, galima ramiai sau krapštytis su daugiau nei 100 akių turinčiomis raštuotomis gražuolėmis.

Sigitos istorija panaši į Aušros – ji taip pat mėgsta plonus siūlus, myli raštuotus mezginius ir nebijo smulkiausios krapštalynės. Kaip tokia mezgėja nesižavės latviškomis pirštinėmis – pastarųjų storiausią tomą jai dovanų!

Sigita išbandė labai specifinį siūlą savo pirmai porai iš naujosios knygos – islandišką povilnę Einband. Kas iš to siūlo mezgė, žino, kad jis labai unoravas, iškart pajusi, kad ne šiaip eilinė plona vilnelė. Ir pūką turi – gražų ir šiltą. Tas pūkas kiek glumina ir pačias latves, jį jau įtraukusias į savo repertuarą – į Kaziuką atvykusios bičiulės rodė savo pirštines iš Einband, numegztas parodai. Jos net skalbti bijo, kad tik rašto raiškumas nedingtų. Sigita taip pat planuoja kitą porą išbandyti kokia paklusnesne vilnele, bet kad ir kaip islandiškas siūlas elgėsi procese, rezultatas gavosi nuostabaus gražumo, pūkas suteikė jam prašmatnos ir šilumos pojūtį. Ir tikros šilumos be jokių išorinių miglų: visi žino – su islandiška vilna žiemą neprapulsi!

Kelionių sezonas artėja – jei ieškote nedaug vietos, bet daug darbo reikalaujančio projekto, būtinai apsvarstykite raštuotas pirštines. Žiemą sau padėkosite 🙂 .

Sigitos Janušonienės megztos pirštinės iš Istex Einband 1038, 0851, 9165; modelis iš M.Grasmane knygos “Latvian Mittens”.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout