Globalizacija

Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Latviškos pirštinės iš islandiškos vilnos

Dar viena pora pirštinių ateinančio sezono įkvėpimui. Latviai ne veltui savo pirštines megzdavo vasarom – ilgai šviesu ir šilta lauke, galima ramiai sau krapštytis su daugiau nei 100 akių turinčiomis raštuotomis gražuolėmis.

Sigitos istorija panaši į Aušros – ji taip pat mėgsta plonus siūlus, myli raštuotus mezginius ir nebijo smulkiausios krapštalynės. Kaip tokia mezgėja nesižavės latviškomis pirštinėmis – pastarųjų storiausią tomą jai dovanų!

Sigita išbandė labai specifinį siūlą savo pirmai porai iš naujosios knygos – islandišką povilnę Einband. Kas iš to siūlo mezgė, žino, kad jis labai unoravas, iškart pajusi, kad ne šiaip eilinė plona vilnelė. Ir pūką turi – gražų ir šiltą. Tas pūkas kiek glumina ir pačias latves, jį jau įtraukusias į savo repertuarą – į Kaziuką atvykusios bičiulės rodė savo pirštines iš Einband, numegztas parodai. Jos net skalbti bijo, kad tik rašto raiškumas nedingtų. Sigita taip pat planuoja kitą porą išbandyti kokia paklusnesne vilnele, bet kad ir kaip islandiškas siūlas elgėsi procese, rezultatas gavosi nuostabaus gražumo, pūkas suteikė jam prašmatnos ir šilumos pojūtį. Ir tikros šilumos be jokių išorinių miglų: visi žino – su islandiška vilna žiemą neprapulsi!

Kelionių sezonas artėja – jei ieškote nedaug vietos, bet daug darbo reikalaujančio projekto, būtinai apsvarstykite raštuotas pirštines. Žiemą sau padėkosite 🙂 .

Sigitos Janušonienės megztos pirštinės iš Istex Einband 1038, 0851, 9165; modelis iš M.Grasmane knygos „Latvian Mittens”.

Latviškos pirštinės

Aušra gavo dovanų latviškų pirštinių knygą, o po kiek laiko pastabą, kad kažko nelabai ji ta knyga naudojasi ;). Tai pasinaudojo:

Raštą truputį modifikavo, nes ne visi gimė su latvišku genu ;), bet rezultatas, sutikite, labai labai artimas originalui – iš tiek akių (beveik 100!) ir dvigijės estiškos vilnos numegzti normalaus žmogaus rankai tinkančias pirštines – ne juokų darbas!

Apie gražumą tai nebekalbėsiu, tekalba nuotraukos :).

Aušros Svarauskienės megztos pirštinės iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, raštas (truputį modifikuotas) iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi” (pirštinių modelis iš vakarų Vidzemes regiono (Rietumvidzemes novads), Sigulda).

Latviškos pirštinės dideliu mastu

Vilma savo nuotraukose demonstruoja, nuo ko viskas prasidėjo. Pavyzdėliai latviškų pirštinių technikų kursams, jei gerai pamenu, tai ir estiškos vilnos nauja siunta kažkokiu panašiu metu atkeliavo…

Pavyzdėlius Vilma, žinoma, numezgė, bet kažkaip viskas didesnio formato prašėsi. Ne šiaip didesnio – grandiozinio! Taip iš mažos riešinukės gimė visa suknelė! Vilma suskaičiavo, kad šis gražusis projektas (su melejonu mezginių tuo pačiu laiku), prasidėjęs 2019 metų balandį, tęsėsi nei daug, nei mažai – metus ir devynis mėnesius.

Tamsiai mėlyname fone įkomponuotiems raštams Vilma pasirinko turbūt pačią margiausią vaivorykštinę sruogą. Ją, kaip matote iš nuotraukų, labai sėkmingai dekonstravo ir pradėjo šokį su kardais ir žongliravimą ant lyno visa krūva kamuoliukų ir dar daugiau raštų bei technikų.

Labai čia nėra ką šnekėti, tegu tą daro nuotraukos – abi pasistengėm pagauti kuo daugiau detalių. Jei įdėmiai žiūrėsite, pamatysite, kad paprasti žakardiniai raštai čia yra tik gėlytės. Visa suknelė pilna tekstūros, įvairiausių nukeltų, persuktų ir išvirkščių akių kombinacijų, tarp spalvotų lygiomis akimis megztų ornamentų vis įsipina koks latviškos pirštinės segmentas.

Viskas čia pritaikyta ir sugalvota – kiekviena pradžia ir pabaiga vis kitokia ir labai dekoratyvi, nekalbant jau apie tokias „smulkmenas”, kaip pačios suknelės formos modeliavimas, įjungiant pačius įvairiausius raštus, ir visų vaivorykštės spalvų apjungimas į labai ryškią, skambančią ir harmoningą visumą.

Net jei Vilma per tuos beveik porą metų nebūtų NIEKO numezgusi (o numezgė labai daug ;)), dabar galėtų vaikščioti balto sniego fone kaip ryškiausias (ir tikrai nešąlantis!) Vilniaus žiedas ir triumfo daina išskirtinei meistrystei.

Vilmos Butkutės megzta suknelė iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos – artistic (Vaivorykštė) ir vienspalvės tamsiai mėlynos.

Item added to cart.
0 items - 0,00