Vilma, pati užsikabinusi už latviškų pirštinių mezgimo, jaučiu, užkabino dar gerą būrį mezgėjų, o jei ir neužkabino konkrečiai veiklai, tai sužavėjo užtikrintai. Megzti plonais virbalais smulkiausius žakardus – jau vien tai reikalauja neeilinio meistriškumo, bet Vilma dar kaip fokusininkas iš skrybėlės pritraukiojo įvairiausių latvių naudojamų pradžios, pabaigos technikų, įvairiausių kraštelių ir pagražinimų. Viską ne tiesiogiai iš duoto pavyzdžio, iš savo galvos komponuodama ir derindama.
Šiandien – antra tos pačios istorijos dalis. Kaip ir pridera pavasariui – bepirštė. Pagrindo raštui panaudotas latviškų pirštinių riešelis iš tų pačių, atrodo, praeitame gyvenime vykusių kursų. Paverstas pagrindiniu raštu, jis idealiai tinka tamprumo reikalaujančiam daiktui, o visi pagražinimai, priedai, pradžios ir pabaigos – Vilmos magija.




Pirma pora pirštinaičių iš vienspalvės merino vilnos megzta sūnui, jas pamačiusi, tokių pačių panoro ir dukra – po ilgo ilgo nieko megzto nenorėjimo laiko 😉 . Vilma numezgė jai porą iš kojininių siūlų – dar praktiškiau! Pati ji sakė nebeatsimenanti pavadinimų, užtai aš tai puikiai prisimenu, kai prieš kelerius metus ji rinkosi Opal Hundertwasser kamuoliuką kojinėms kaimynų mergaitei, kuri pageidavo vaivorykštės spalvų. Dėl juodos tai nepamenu nieko, bet čia jau ir skirtumo didelio nėra.
Anelės pirštinės, kaip ir dera mergaitei, puoštos papildomai dantukais ir dailiom kasytėm 🙂 .


Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos bepirštės pirštinaitės vaikams. Pirmoji pora megzta iš Istex Kambgarn 968 ir 1211. Antroji pora megzta iš Opal Hundertwasser 3200 kartu su priderintu vienspaviu juodu kojininiu siūlu.