Su didžiausiu džiaugsmu pristatau dar vieną Aušros pirštinių kolekciją iš H. Isager knygos „Handcraft” – šį kartą pirštuotą, kumštinė baigta jau pavasarį 🙂 . Kadangi pati esu išmezgusi visas šios knygos pirštines, tai labai asmeniškai jaučiu, koks didžiulis malonumas yra įsitaisyti idealiai tinkantį, labai stilingą ir nepaprastai gražų pirštuotų pirštinių rinkinį. Kartu su mumis, akivaizdu, džiaugiasi ir dangus, nes kaip kitaip paaiškinsi, kad net lapkričiui įpusėjus orai tokiam aksesuarui yra daugiau nei palankūs 😉 .
Dūsaujantiems ar besigudantiems pakeliauti tuo pat maršrutu pranešu, kad MZ turime ir šią knygą, ir pačių įvairiausių reikiamo storio siūlų savai, unikaliai kolekcijai ir labai nuoširdžiai užtikrinu, kad visi vargai krapštantis su smulkiomis detalėmis ar nuolat vartant knygos puslapius tikrai pasimiršta pačią pirmą akimirką prisimatavus tokias pirštines 😉 .
Pabandysiu surikiuoti visą kolekciją chronologiškai pagal Aušros Ravelry projektų puslapį ir pirma pora buvo turbūt lengviausia, nes įmegztus kitų spalvų siūlų galiukus Aušra labai išmaniai pakeitė tvidu, kuris spalvotų spurgelių turi jau pats savyje. Tai pirmam bandymui reikėjo išbandyti bazinį modelį 🙂 . Šią porą aš savo kolekcijoje visai praleidau, nes nesugalvojau, kaip čia gudriai apžaisti tuos pridėtus galiukus, kad jie nestorintų pirštų, bet… tvidinę porą taip pat turiu, nes perdaug jau gražus siūlas, kad jį taip praleistum 😉 .
Šitą pora su ištemptų akių raštu aš taip pat mezgiau iš Merilin siūlo, kuris tapo man maloniu atradimu, nes pademonstravo savo visai ne liauną, o švelnų, bet kartu tvirtą būdą. Jaučiu, lino priedas labai teigiamai turėtų paveikti ir pirštinių ilgaamžiškumą, nes tokiu šiltu oru, kai su pirštuotomis pirštinėmis gali pravaikščioti beveik visą šaltą sezoną, jos turi būti tikrai tvirtos.
Kad Aušra buvo tuo siūlu taip pat patenkinta, abejoti neleis dar viena pora iš jo – tik kitu raštu ir kitos spalvos.
Ir dar viena – reiškia, kad Merilin ne šiaip patiko, o labai labai :)) .
Ir dar viena – panašu, kad vilna su linu yra Aušros pirštuotų pirštinių siūlas favoritas. Kaip jis nešiosis, pasimatys tik su laiku, bet jau dabar galima pasigrožėti, kaip puikiai jame atsiskleidžia patys įvairiausi raštai.
Iš to paties siūlo Aušra mezgė ir šią švelnią romantišką porą su įmantriu kiauraraščiu.
Ir dar vienas Merilin kamuoliukas virto stilingu aksesuaru:
Įvairovės dėlei paskutinė pora megzta iš Drops Flora siūlo ir bus puiki proga išbandyti ant rankų – kol kas iš nuotraukų šviečia labai dailus alpakų pūkelis 🙂 .
Aušros Svarauskienės megzta pirštuotų pirštinių kolekcija iš H. Isager knygos „Handcraft” ir nuotraukos. Pirmos poros modelis – „Scrap Knitting„, siūlai – Isager Tweed (Autumn). Antra pora megzta iš Isager Merilin 59, modelis – „Heart Vines„. Tamsi pora po to megzta iš Isager Merilin 47, modelis – „Broken Rib„. Plytinė pora megzta iš Isager Merilin 1S, modelis – „Stitchings„. Pora su įstrižomis juostelėmis megzta iš Isager Merilin 43, modelis – „Diagonal pattern”. Rausva pora megzta iš Isager Merilin 61, modelis – „Peacock pattern”. Violetinė pora po jos megzta iš Isager Merilin 65, modelis – „Leaf vines”. Paskutinė pora megzta iš Drops Flora 4, modelis – „Eyelet Cables”.
Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!
Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!
„Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „
Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.
„Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”
Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.
Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!
Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉
Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).
*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).
Turbūt ne vienas mezgantis žmogus keliaudamas susidėlioja maršrutą taip, kad jei ne į muziejų, tai bent į vietinę siūlų parduotuvę kelias nuvestų. O net jei ir specialiai to padaryti nepavyksta, akis kabina viską, susijusį su tavo mėgstamu užsiėmimu. Įkvėpimas ir naujos idėjos mūsų gali laukti pačiose netikėčiausiose vietose 😉 . Platesni horizontai stipriai mus praturtina, uždega, paskatina ir pradžiugina bendryste. Fiksuojame ne tik mezgimo svetur vaizdus, bet ir į kelionių įspūdžių skrynelę dedame smagias su savais mezginiais susijusias akimirkas. Iki šiol su didžiausiu dėkingumu prisimenu vieną naktinę kelionę lėktuvu, kurios metu stiuardas taip aktyviai domėjosi mano mezgimo progresu (pats pasisakė mezgantis), kad skrydžio baimei tąkart vietos nebeliko 😉 .
Pamenate ryškiąsias skareles, kurias Audronė mezgė sau ir draugei specialiai Harry Styles koncertui? Skarelės baigtos, draugės su priderintomis vienodomis maikutėmis Londone. „Akimirka prieš koncertą. “Selfinomės” – pribėgo mergaitė, sako, nufotografuosiu. Ir paklausė apie skarytes: “Did you made them?” Buvo labai malonu 🙂 „
Aš tik sugrįžau iš mezgėjiškų birželio kelionių po Estiją ir Latviją, o į paštą jau atskrieja Laimos laiškas: „Sveikinimai iš Rucavos. Mes skaitome, ką rašote iš Estijos. Linkėjimai nuo Reginos.” Su teminėmis nuotraukomis – gražiausių latviškų pirštinių maketais 🙂 .
Tą savaitę, kai Nato viršūnės Vilniuje sprendė svarbius reikalus, o MZ atostogavo, aš lankiausi Osle ir net specialiai mezginių ar nėrinių neieškodama, prisirinkau telefone jų visai nemenką kolekciją.
Pirmiausia – man šiuo metu įdomiausi ir aktualiausi dalykai: megzti pašluostukai. Kol kas aš subrendau tik iki jų mezgimo, bet manau, ir iki naudojimo priaugsiu. O kad tai yra dalykas aktualus, stilingas ir madingas, liudija ir tai, jog megztų šluosčių nuotraukos (jų turiu ir daugiau, visokiausių spalvų 😉 ) darytos ne kur nors kitur, o pagrindiniuose Norvergijos sostinės muziejų parduotuvėse – nuo liaudies buities muziejaus iki pagrindinio didžiausio naujo Nacionalinio muziejaus. Trečioji nuotrauka iš liaudies buities muziejaus (jau ekspozicijos, ne parduotuvės 😉 ) liudija gają nertų bei megztų puodkėlių ir pašluosčių tradiciją. Kaip ir lovos užtiesalų iš visų laikų populiariausių močiutės kvadratėlių (granny square). Šalia autentiškos XX a. vidurio lovatiesės – tuo pačiu raštu nerta skrybėlaitė iš dabartinės labai prašmatnios ir brangios parduotuvės. Nertas lempos gaubtas nužiūrėtas per langą.
Liaudies buities muziejuje vykstančioje parodoje apie laiko tėkmę, turėjau progos pasigrožėti XVII a. marškiniais, megztais aštuoniakampėmis žvaigždėmis smulkiausiais virbalais iš plono šilko. Viena mezgėja bandė pagaminti repliką (panašūs marškiniai eksponuojami ir kituose muziejuose), kai pradėjusi apskaičiavo, kad vien pagrindui numegzti jai reikės ne mažiau 400 valandų. Be siuvinėjimo. Šilkinės megztos ir siuvinėtos kojinės jiems į porą 😉 .
Nors E. Muncho muziejuje šalia garsaus menininko darbo išeksponuota ir ne mažiau garsi jo citata, kurioje jis deklaruoja, jog daugiau netapys skaitančių vyrų ir mezgančių moterų, o tik gyvus ir jaučiančius žmones, kaimynystėje įsikūręs Nacionalinis muziejus savo parodoje, skirtoje gyvenimui su avimis, visai neignoruoja mezgėjų – tik nuotraukose mezga vyrai! O madai skirtoje ekspozicijoje teko pamatyti ir originalų Kaffe Fassett paltą, iki tol matytą tik knygų nuotraukose.
Dar kelios nuotraukos iš liaudies buities muziejuje įrengtos ekspozicijos, skirtos mezgimo istorijai. Mano dėmesį patraukė stulpelio pagalba išmodeliuotas šalmukas, labai prašmatnus siūlų kamuoliuko laikiklis, virbalai su mezginiu, ir, žinoma, mūsų riešinės 😉 šalia tradicinių ir geriau pažįstamų pirštinių.
Ką gražaus megzto ar nerto šią vasarą keliaudami pamatėte jūs? Pasidalinkite, taip smagu praplėsti savo horizontus net ir neakivaizdiniu būdu 🙂 . Kas nežino kelio į MZ dienoraštį, tai tiesiausias jis per paštą info@mezgimozona.lt, labai laukiam!
Pandemija pakeitė daug dalykų mūsų gyvenimuose ir darbuose – daug kas užsidarė, daug kas pasikeitė. Nepasikeitė tik svarbiausi dalykai – noras susitikti bendraminčius, noras dalintis, mokytis, bendrauti. Latvės jau seniai mane žavi savo klubų (valstybės finansuojamų) veikla – jie veikia tais magnetais, kur tu esi tarp tokių pačių, mokaisi naujų dalykų, augini savo meistriškumą ir turi galimybę pasirodyti. Nenuostabu, kad mezgėjos, rinkdamosis visus metus kas savaitę, kasmet susiorganizuodavo po ilgą savaitgalį bendram susitikimui. Čia jau ne tik tavo kassavaitinio klubo nariai, atvyksta mezgėjos iš įvairių sričių – mokykis, pažindinkis, dalinkis! Man teko laimė 2019 metais sudalyvauti viename tokių susitikimų Vaidavoje, dar neišvažiavus jau svajojau apie ateinančius metus toje pačioje vietoje, bet vietoj mezgėjų susitikimo 2020 metų vasarą atėjo… patys žinote, kas 🙁 .
Po poros metų jau buvo uždaryti gražieji svečių namai ir reali to renginio organizatorės siūlų parduotuvė, bet… matote labai panašius vaizdus. Visai kitoje vietoje, šiauriausiame Latvijos taške, renginio organizavimą perėmė amatų centro „Ilguciems” mezgėjų vadovė Baiba Pilane, bet, jei palyginsite šias nuotraukas su praeitų metų, rasite nedaug pasikeitimų. Ta pati laiminga kompanija lauke ant sudedamų kėdžių su mezginiais rankose, siūlų krepšiais po kojomis ir tas pats džiaugsmingas savaitgalio bendraminčių būryje jausmas. O kadangi šiais metais ir aš ten buvau, alų midų gėriau, tai ir su jumis dalinuosi parsivežtais įspūdžiais 🙂 .
Nepaisant ilgos kelionės (iš Vilniaus ji truko virš 7 valandų, o ir latvių daugelis atvažiavo iš toli) jau patį pirmą vakarą turėjome pievelėje pirmą pamoką – vieno klubo vadovė Baiba Kečko pasakojo, kaip trumpomis eilėmis numegzti apskritimą. Priklausomai nuo trumpų eilių žingsnio (1,2 ar 3 akys) gausime skirtingą segmentų kiekį – jų autorė neskaičiuoja tiksliai, reikiamą kiekį pamato megzdama. Mokytojos rankose matote skirtingą skiltelių skaičių turinčias minkštas sėdimas pagalvėles – sujungti du megzti apskritimai, o į vidurį įdėtas porolonas.
Šiais metais mezgėjų savaitgalinė stovykla vyko labai ypatingoje vietoje – Kolkos parapijos Košragio kaime, esančiame šiauriniame Kuržemės pusiasalyje, Slitere nacionaliniame parke. Viršutinėje nuotraukoje su megzta skara ir poroloniniais apskritimais ant kelių matote mus priėmusią Pitagi svečių namų šeimininkę Signę, pačią puikią mezgėją.
Šioje vietoje nuo seno gyveno lyviai, dabar kalbantys latviškai, bet dedantys pastangas išsaugoti savąją finougrų kalbą ir kultūrą. Eidamos prie jūros ne vienoj vietoj matėme užrašus, šalia latvių ir anglų kalbų, taip pat ir lyvių. Gyventojai ne tik daug kas išsikėlę oficialias lyvių vėliavas (žalia – miškas, balta – pajūrio smėlis, mėlyna – jūra), vėliavų spalvomis dažytos ir žvejų valtys.
Apatinėse nuotraukose matote atvirutes su lyviškų pirštinių raštais, šalia ir išmegztas pirštines (apie jų parodą dar papasakosiu vėliau) – bendras daugelio mezgėjų rezultatas Signės organizuotame projekte. Karvytė šalia pirštinių raštų įsitaisė ne šiaip sau – ji yra vietinės mėlynųjų karvių veislės, apie kurią pasakojama graži legenda. Iš jūros išėjo mergelė su savo banda ir vietinis ūkininkas rado savo pievoje besiganančias jūros karvytes. Supyko labai ant mergelės, kam ši jo pievoje įsitaisė. Mergelė atsiprašinėja, kad neturi kur savo karvių ganyti, tik jūrą, ir palikdama su banda ūkininko pievą, atsidėkodama sugrįžta namo be vienos mėlynos karvės, davusios pradžią vietinei veislei. Atviruko nuotraukoje – realus pilkas su melsvu atspalviu gyvulys, o šalia vieno svečių namelio ganosi ir mėlynos karvytės skulptūra su mediniu melžimo suoliuku šalia.
Košrags yra tokia nuošali vietovė, kad artimiausia mokykla ir parduotuvė yra Mazirbėje, viename iš dvylikos lyvių gyvenviečių, jų kultūriniame centre. Mes ten kasdien eidavome apie 4 km nuostabaus grožio pajūriu pietauti. Ir jei galvojate, kad tik estės mezgė vaikščiodamos, tai klystate 😉 .
Svarbiausia penktadienio programos dalis buvo Sabilėje organizuojamos respublikinės latviškų pirštinių parodos atidarymas, į kurią vyko visa mezgėjų stovykla, o ne viena ir savo pirštines išeksponuotas galėjo rasti. Atrestauruotoje senoje sinagogoje įsikūrusiame Sabilės meno, kultūros ir turizmo centre tą popietę vyko labai iškilmingas atidarymas. Kas keliaus po Latviją, turėkite tą parodą galvoje – ji vyks visą vasarą, o uždarius parodą čia rasite skaitmeninį katalogą.
Pirštinės buvo labai dailiai išeksponuotos: salės šonuose – spausdinti plakatai su pirštinių nuotraukomis ir pagrindinių raštų schemomis, o viduryje ant metalinių stovų sumautos megztos, sudarydamos tikrą pirštinių mišką.
Pasigrožėję pirštinėmis ir išklausę sveikinimo kalbas, mezgėjos buvo pakviestos į pirštinių mišką įsiamžini su dabar mezgama pora 🙂 . Smagu, kad tarp latvių pirštinių parodoje dalyvavo ir lietuvė Aida Šešelgienė, nufotografavau ją prie savos poros. Nedaug lietuvių mezgėjų gali pasigirti latvišku mezginio smulkumu!
Parodos atidarymą tradiciškai lydi vaišės ir jos buvo ypatingos, vietinės. Sabilėje yra augnamos vynuogės ir kiti vaisiai bei uogos, iš kurių garsų sidrą gamina čia įsikūręs sidro fabrikas – mes turėjome galimybę pasimėgauti 🙂 .
Kiekviena latvių mezgėjų stovykla paprastai turi kokią nors temą – nedidelį daiktą, kurį visos gali numegzti per savaitgalį ir pademonstruoti paskutinės dienos parodoje. Tai nėra koks privalomas dalykas, bet visada smagu tiek išmokti ką nors nauja, tiek išsivežti šiltą tų metų susitikimo prisiminimą. Šių metų tema – skersai megztos bepirštės pirštinaitės. Ant lieptelio turėklo nufotografavau tris Baibos pateiktus variantus įkvėpimui, o šalia – jau šių metų derlių 🙂 .
Dar viena ilgai gyvuojanti tradicija – šeštadienio vakaro tortas (Signės iš anksto užsakytą vietinei kepėjai, Baiba jį jau pjausto ir dalina) ir mezginių pasirodymas. Mezgėjos atsiveža svarbiausius savo kūrinius ir turi progą pasirodyti susidomėjusiems žiūrovams.
Visos negalėjo atsidūsauti prie vienos nykštukų kolekcijos, aišku, buvo daug kojinių, nertų dalykų. Stovyklos dalyvės, pačios apsirengusios savo megztais drabužiais, buvo pačios tikriausios manekenės šventiniame vakare.
Mūsų tarpe buvo labai įvairiapusių talentų, paprastai kas viena kūrybine veikla užsiima, tam ir daug kitų gražių gyvenimo sričių nesvetimos. Dvi muzikantės, kitoms dalyvėms pritariant, ištaisė tikrą šventinį koncertą. Man net žodžių netrūko (jos dainavo liaudies dainas), taip gražu ir gera buvo.
Sekmadienį jau po pusryčių buvo pradėta ruoštis namo – daugelio laukė visai netrumpas kelias, bet prieš atsisveikinant buvo suorganizuota dar viena paroda šių metų tema (visi mezgė iki paskutinės akimirkos 😉 ). Matote dar ne visus sukištus galus, bet apskritimai iš skirtingų dydžių skiltelių ir pirštinės – įvaldyti!
Viršuje – išskirtinis darbas vąšeliu, o aš taip pat rodausi, su kokiu bagažu grįžau namo. Baiba papasakojo, ko ją išmokino patyrusi įvairių amatų stovyklų dalyvė Maja – numegztus daiktus pabaigos pasirodymui reikia gražiai paruošti, sukišti visus galiukus, net išskalbti ir išblokuoti, tai aš taip pat pasistengiau viską taip pabaigti 😉 . Išmokau vąšeliu nerti pabaigos kutukus, pabandžiau dviejų skirtingų dydžių skiltelių apskritimus (bus indams plauti, taip, panašu, kad aš taip pat keliauju į šitą megztų pašluostukų stovyklą 😉 ) ir įstrižai ripsu megztas pirštines iš Baibos rankomis dažytų siūlų, kurių gerose eilutėse išmezgiau krintantį sniegą ir vieną didelę snieguolę iš Orenburgo skarų raštų. O šalia materialių daiktų atsivežiau neįkainojamą įspūdžių ir įkvėpimo bagažą 🙂 .
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
