Rosarios4Terra (100% merino vilna, 100 g ~ 175m), storoka, minkšta ir gražiai dažyta vilna iš Portugalijos, skynė populiarumo laurus visą lapkričio ir gruodžio mėnesį. Mezgė iš jos ir rimtus daiktus, tiek megztinius, tiek šalikus (šie, kad ir ne tokie sudėtingi kaip megztiniai, bet darbo ir siūlų valgymo prasme ne kažką ir skiriasi 😉 ), bet topų viršūnėje buvo kepurės.
Vienas kamuoliukas – ir turi šilta galvos apsaugą ar superinę kalėdinę dovaną (tegu ir sau 😉 ). Parduotuvėje yra net dviejų dydžių „Vilniaus kepurės” pavyzdžiai – galima pačiupinėti ir pasimatuoti, o paskui tokią ar savo versiją nusimegzti. Mezgasi greitai, kaktos negraužia, formą laiko, šiluma garantuota – ko žiemiškai laimei daugiau bereikia? 😉
Kepurė yra ne tik labai reikalingas daiktas orams atšalus, jos ir viena populiariausių megztų kalėdinių dovanų, tai abiem progom (gausaus pasakiško sniego ir artėjančių švenčių) prisimenu vieną šviežiausių MZ modelių – Vilniaus kepurę. Ji ne tik naujausia ir labai universali, ji yra ir labai paprasta apskaičiuoti, nes mezgama nuo viršaus ir kepurės ilgį bei plotį galite reguliuoti eigoje. Ir labai greitai pagaminama – jai tereikia vieno šimtograminio kamuoliuko apvalaus minkšto grynos merino vilnos „Terra” kamuoliuko (jų kaip tik gavome papildymą!) Geri du vakarai ir puiki dovana, garantuojanti jums amžiną meilę, paruošta 🙂 .
Megzdama savąją „Vilniaus kepurę” galvojau apie abiejų lyčių nešiotojus, tikėjausi, kad modelis bus universalus ir ta prasme, ne tik nešiojimo. Tačiau kiek teko matyti jų versijų, visos ant vyrų galvų ;)) . Numegztos jos tikrai ne trys, bet tik tiek jų nufotografuotų pavyko pagauti, kas dar esat iš tos pačios kompanijos, pasirodykit!
Trijų kepurių šeimininkų galvos visos vyriškos, bet visos trys demonstruoja skirtingus nešiojimo stilius – be atvarto, atsilenkus vieną ir du kartus.
Nors Aušros sūnus abiejose nuotraukose įtartinai vienodai atrodo, galiu patvirtinti, kad Aušra tikrai numezgė dvi kepures, o ne padirbėjo redagavimo programa 😉 . Viena juoda, kita – pilka, abi iš to paties siūlo.
Jolantos vyras apsidžiaugė parodytomis ryškesnėmis Zauberwolle kamuoliuko spalvomis (poetišku Rudens vėjo pavadinimu) ir Jolanta numezgė jam Vilniaus kepurę iš jo. Gandai sklando, kad ji šiuo metu puikuojasi favoritės vaidmeniu 🙂 . Ir dabar nešiojama su prailgintu viršugalviu.
Pirmos dvi kepurės megztos Aušros Svarauskienės iš Terra 03 ir 20. Trečioji kepurė megzta Jolantos Žilinskienės iš Zauberwolle 15047 (Rudens vėjas). Modelis – „Vilniaus kepurė„. Nuotraukos autorių.
Isager kompanija jau ne pirmą kartą suburia dizainerių grupę bendrai kolekcijai kurti, ją apjungia bendra tema. Šį rudenį visus mezgančius neabejotinai pradžiugins visą rugsėjį, modelis po modelio, pasirodanti naujoji Botanica kolekcija, kurios tema yra jau pačiame pavadinime 😉 – augalijos pasaulis.
Šį kartą kompanija nusprendė ne iš karto parodyti visą kolekciją, o versti lyg knygą – puslapis po puslapio, kad kiekvienas modelis gautų pakankamai dėmesio ir tikrai neliktų nepastebėtas. Modeliai pasirodys ir Isager tinklalapyje, bet juos galima bus nusipirkti pačių kūrėjo puslapiuose bei Ravelry.
Ir taip, šiandien yra rugsėjo 12 diena ir tai reiškia, jog dienos šviesą išvysta dar vienas Midori Hirosi modelis „Rockrose”, kurį man teko laimė testuoti, ir jis įeina į naująją Botanica kolekciją.
Dizainerė pasirinko savo mėgstamą reglano rankovių konstrukciją, lengvai iškirptą apykaklę ir ties rankogaliais stulpeliu sutrauktas rankoves. Pagrindinis akcentas – estiška inkrustacijos (roosimine) technika sukurti apibendrinti gėlių motyvai ties apykakle ir megztuko apačioje.
Būdami dizaino pagrindu, šie gėlių motyvai leidžia iki valiai pažaisti tiek spalvomis, tiek faktūromis ir testuotojai pasirinko pačius įvairiausius siūlų derinius. Aš stambesniems žiedams naudojau Noro atkarpėles, kurios tapo ryškiausiu spalviniu akcentu, šalia įsitaisė beveik nematomi jūros bangos žiedai nuo mano naujos kepurės ir smulkūs baltų dobiliukų pabarstukai. Kas imsitės šio modelio, atkreipkite dėmesį, jog roosimine technika geriausiai atrodo jai naudojant gerokai storesnį nei pagrindinis mezginys siūlą. Šio megztuko pagrindas – pačio universaliausio 3 mm virbalais megzto storio, Highland wool suderintas su panašaus atspalvio Alpaca 1 (bepiga derinti, kai beveik visi Isager kompanijos gaminami siūlai spalviškai sugrupuoti 😉 ) – gražiam kritimui, patogiai šilumai ir turtingam, bet neįkyriam spalviniam efektui.
Megztukas megztas iš Isager Highland (Ocean) kartu su Isager Alpaca 1 16, gėlės – Isager Alpaca 3 0, Noro Kibou 4, Rosarios4 Terra 10, modelis – „Rockrose„.
Vasaros savaitgaliai dažniausiai praeina ne namie sėdint ant sofos. Kartais, sutinku, tai yra puiki alternatyva masiniam gyvenimo perkėlimui į lauką, bet tiesa ir tai, kad tas gamtos šauksmas – sirenų choras, nedaug kas prieš jį atsilaiko. Mezgančiam žmogui jokios atostogos ar laisvalaikis be mezginio nėra nei atostogos, nei laisvalaikis, bet kai šis reikalas persikelia į gamtą (ir mašinas su kitomis transporto priemonėmis, nes o kaip tą gamtą dažnai pasieksi?), tai pageidautini yra maži projektai, kam kas arčiau širdies: pirštinės, kojinės ar kepurės. Šalikai yra puiki opcija mezginiui su kompanija, tik kai jie pasiekia tam tikrą ilgį, o termometro stulpelis – tam tikrą aukštį, ne visuomet tie du dalykai yra komfortabiliai suderinami. Kas kita – kepurės, ypač tos paprastesnės, taip populiarios mūsuose. Pataikyti tereikia galvos apimtį, o toliau jau – tiesiai autostrada iki viršugalvio suėmimo.
Planavau naują savo kepurę rodyti šalto sezono atidarymo proga, bet pagalvojau (tai yra, savo kailiu pajutau pasirinkimo saldumą), jog mezgimas ir nešiojamas nėra surišti vienas kito atžvilgiu griežtais laiko rėmais, tačiau jei kam funkcija yra svarbesnė už procesą, visada galite prisiminti, kad tas ruduo, kai ims šalti ausys, labai ne už kalnų. O savaitgalio mezginio reikia dabar 😉 .
Tokio tipo (stulpelis ir paaukštintas viršugalvis) kepurių modelių yra daug, jie skiriasi nedideliais niuansais, bet tie niuansai kartais sukuria visai kitą istoriją. Atvirai turiu prisipažinti, kad ir šio modelio išskirtinumą pastebėjau ne iš nuotraukų, o tik testuodama. Mano mylima dizainerė Midori Hirose tarp nuolat kuriamų megztinių įterpė ir naują kepurę 🙂 .
Nesu numezgusi jų daug, kad galėčiau pateikti palyginimus (turim ir vietinę versiją, tiesa, megztą nuo viršugalvio, ją taip pat siūlau kokiam savaitgaliui, žiemą sau tikrai padėkosite 🙂 ), bet ši kepurė mane sužavėjo apatinio krašto sprendimu. Gal ne variantas tiems, kas kelis kartus atsilanksto kraštą virš ausų, bet nešiojantiems prailgintu viršugalviu – tikras atradimas. Mezgi ilgą ilgą kraštą ir numezgus dvigubą jo ilgį perlenki numegztą dalį pusiau į vidų ir sumezgi uždėjimo kraštą su tuo metu ant virbalų esančia eilute. Taip suformuojamas pakankamai elastingas pastorintas kraštas, kuris pagražina galvą (kepurė neprimena kojinės ant galvos 😉 ) ir dvigubai saugo jautrias šalčiui ausis. Žinoma, galima kiekvieną kartą kraštą lankstytis pačiam, bet čia viens-du nežiūrėdamas užsimaukšlinai ir keliauji :).
Ir dar viršugalvis nuimtas ne tolygiai visose keturiose kraštinėse, o truputį skirtingai – dailesniam gulimui.
Kepurės modelis – „Caramel Hat„, siūlai – Rosarios4 Terra 10.
