Šilti ežiukai

Kaip galite suprasti iš nuotraukų, Vaida šias pirštines mezgė pavasarį. Toks buvo testo (ji buvo šio modelio testuotoja) laikas ir pats tinkamiausias – kai orai atšąla, pirštines reikia jau nešioti, ne megzti 😉 . Iš kitos pusės, tai yra nedidelis daiktas, ir jei pritrūkote Kalėdoms dovanų ar smagaus aksesuaro savo žieminiam garderobui – čiupkit jau išbandytą modelį 🙂 .

Šios pirštinės mezgamos ratu prieš save turint išvirkščią pusę, o pabaigęs išverti ir – abra-kadabra – rankos virsta šiltais jaukiais “ežiukais”. Delnas lygus – patogiam čiuopimui, o išorinė plaštakos dalis užsiauginusi garbanotą kailiuką, kuris ne tik aktualios ir įdomios tekstūros, bet ir labai funkcionalus – tik pagalvokite apie šiltutėlę islandišką vilną, kuri papildomai sugarbanota, sukoncentruodama ir vilną, ir orą tarpuose. Tokios pirštinės sėkmingai pakeis tradicines kailines (nebijokite sušlapti, vilna neleis sušalti), tik bus gerokai stilingesnės, ryškesnės ir draugiškesnės aplinkai.

Vaidos B. M. megztos pirštinės ir nuotraukos, siūlai – Istex Plotulopi 9210 kartu su Istex Einband 9165, modelis – “Gunia“.

Šąlantiems pirštams


“Nuo pilko Plotulopi megztinio liko siūlų, tad numegztos pirštuotos pirštinės (jau ne pirma pora iš įvairių Plotulopi siūlų). Šįkart kartu pridėjau labai ploną merino siūliuką. Pavasariop reikia šiltų pirštinių – ilgėja pasivaikščiojimai lauke.“

Kaip supratote, laiškas iš praeities, netolimos, pavasarinės. Tik tada didžią dalį eterio jau užėmė vasariniai mezginiai – nepaisant labai vėlyvo pavasario (o gal kaip tik dėl to 😉 ), jie prasidėjo labai anksti. Peržiūrinėjau dar nerodytus mezginius ir supratau, kad sezonams keičiantis į kitą, šaltąją, pusę, šiltų pirštuotų pirštinių aktualumas yra lygiai toks pats. Nusimato tokie patys ilgi pasivaikščiojimai nuostabaus grožio gamtoje, islandiška Plotulopi vilna yra lygiai tokia pat šilta ir skalsi (ir ką tik vėl gavome papildymą :)) )ir greičiausiai lengvai susimeistrausite ne vieną tokią porelę iš likučių po megztinio ar skaros, o dar nemezgėte pirštuotų pirštinių ir bijote, kad čia sudėtinga, turime nuostabią tam (ir dar labai daug kam kitam) skirtą knygą 🙂 . Šilto ateinančio sezono!

G megztos pirštinės, nuotraukos ir tekstas. Siūlai – Istex Plotulopi 1027.

Užkabino

Šiandieninis įrašas kad ir ne visai tiesiogiai pratęsia vakarykštį – tegu Vilmos pirštinės megztos pagal latviškus raštus, tegu ir skiriamės išoriškai, bet visų šitų tradicijų ir paveldo reikalų šaknys bendros, o noras puoštis unikaliais, meistrystės aukštumas demonstruojančiais daiktais yra išvis universalus.

Kai aš prieš pandemiją entiuziastingai važinėjau mokytis į Latviją iš jų mezgėjų visokių gudrių raštų ir technikų, o po to organizuodavau ta tema kursus MZ, Vilma beveik visuose ne mažiau entiuziastingai dalyvavo. Ir būdama labai sumani mezgėja, visas išmoktas technikas (toli gražu ne tik kursų) ji labai sėkmingai naudoja, paversdama jas efektingais kūrybiniais ir darbiniais įrankiais, kad visada galima būtų reikiamą išsitraukti, perdirbti savaip, prisitaikyti, modifikuoti savam projektui. Man dabar jau ir pačiai savo kursų reikėtų, o štai Vilmos žinios skleidžiasi ir klesti naujoje jos pirštinių kolekcijoje.

Prasidėjo viskas nuo vienos poros, svarstėm, ar tiks plona islandiška povilnė šitam reikalui, bet labai greitai Vilma užbėgo daugiau spalvų naujoms poroms: “Užkabino…” 😉 .

Man saldu vien apžiūrinėti visus tuos išmezgimus, taškiukus, kilputes, raištukus, bet smalsiems kolegoms pridedu pačios autorės pastabas apie pirštines:

“Taigi, pirštinės. Visos iš tos latviškos pailgos  knygos (M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi”).  Mezgant negalėjau nepridėti nors ir nedidelių, bet širdžiai labai mielų ir, mano galvą, mezginį sutaurinančių tradicinių elementų, kuriuos įvaldžiau MZ kursuose – “burbuliukų kraštelis” (pasiteisino uždėjimas 2 spalvų siūlais),  latviškos juostelės, išvirkščių akių eilės, tinginio juostelės. 

Pora nr. 1 (juoda/raudona), p.72, Vidzeme, Krustpils. Nuimtas 1 motyvas, 1,75 mm virbalai, 88 akys.

Pora nr. 2 (apatinės nuotraukos) – Roželės, p.392, Kurzeme, Rucava. 1,75 mm virbalai. “Pasigerintas” motyvas viršuje. Idealiai tinka prie kerzų. (Vilma turi įspūdingus juodus batus, siuvinėtus raudonomis rožėmis, jie sudalyvavo ne vienoje fotosesijoje, šiai, su pirštinėmis, truputį pakišo koją gyvenimas su visais savo virusais ;( – red.pastaba).Tam ir megztos 🙂 .

Pora nr. 3  (tamsiai žalia/ciklamenas), p. 66, Vidzeme, Lielvarde. 1,5 virbalai. Apačia pakeista.

Pora nr. 4 (juoda/raudona), p. 370, Kurzeme, Rucava. 1,5 virbalai. Kiek pakeista apačia.”

Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos pirštinės. Siūlai – Istex Einband 0059, 1770, 9028, 1764, 9112, 1768.

Lietuviškos pirštinės

Jurgitai užkūrus lietuviškų pirštinių sąjūdį, į jį įsijungė nemažai mezgėjų. Kas kabino giliau, kas įkrito plačiau, bet net jei nebuvo baigtos visos poros, mūsų lietuviškas mezgimo ratas gerokai praturtėjo ir naujais raštais, ir naujais atradimais, ir naujais patyrimais, nekalbant apie labai realius vaisius naujų unikalių porų pavidalu.

Labai tikiuosi dar šiame dienoraštyje daugiau rezultatų parodyti (pasirodykite, mezgusios iš islandiškos Einband ir Farerų salų Sirri vilnos!), šiandien – Eglės pora. Su jos mintimis, pastabomis, nuostabiomis nuotraukomis ir labai įspūdinga baigta pora. Plonyčiais virbalais megzta žakardu – trim siūlais vienoje eilutėje!!!

“Pusę vasaros planuota, godota, nerimauta, skaityta, kalbėta, svarstyta apie senovinių lietuviškų pirštinių mezgimą. Ir štai tas momentas atėjo. Muziejinis eksponatas pasirinktas, siūlai ir virbalai (adatos?) išrikiuoti, raštas (beveik) rekonstruotas. Viską kol kas matau kaip per tirštą rūką. Bet… Turiu nuostabią bendramezgėjų grupę. Mus visas subūrusią mielą Jurgitą (@jurgitamie). Ir didelį norą nusimegzti Promočiučių pirštines, kurias dėvėdama susijungsiu su močiute Juze ir promočiute Uršule. Ir tikiu, rūkai išsisklaidys.

Megzdama šias senovines pirštines, jaučiuosi, kaip kokiam žaidime. Pradžia slėpėsi rūkuose, dabar vėl lyg kokios šaknys ir kebeknės. Bet judu į priekį, akis po akies. Viena akis po vienos akies. Vis galvoju apie močiutes ir promočiutes. Pavartau senas nuotraukas, išbūnu graudulį. Leidžiu sau neskubėti. Dėlioti ožekšnių širdutes, apjungiančias šias moterų kartas.

Noriu pasidžiaugt: lietuviškų tradicinių pirštinių mezgimas – tarsi kokia neatverta gėrybių skrynutė! Pravėriau dangtelį, o iš ten pasipylė gausa netikėtų dalykų. Tariamės su #lietuviškųpirštiniųKAL bendramezgėjomis, kalbinu mamą, drauges ir pažįstamas, ar jų šeimų moterys mezgė pirštines. Tada, visai netikėtai sulaukiu skambučių su pasakojimais, nes pakalbintosios tyrinėja toliau. Siūlai ir pasakojimai jungiasi, raštas ryškėja, širdys dalinasi.

Pats lėčiausias mano mezginys. Pirma atėjusi mintis – turbūt dėl to, kad 3 spalvos vienoje eilėje. Nors labiausiai tikėtina, kad kiekviena akis susijus su senomis istorijomis, kurias išgirstu. Apie vieną mano Močiutę, kuri mezgė kojines ir pirštines. Ir kitą Močiutę, kuri nėrė staltieses. Kol apie jas pagalvoju, valandžiukė ir prabėga.

Nykščio “žaizdą” uždengiau ligustro lapais. Toliau mezgu, skaitau, kalbuosi, dalinuosi, svarstau, kokios tos moterys, mamos, seserys, močiutės buvo. Gerai skaičiuojančios ir vizualizuojančios tai tikrai. Nes išmegzti tokius raštus be kompiuterių, milimetrinio popieriaus ar kitų pagalbų, manau buvo įmanoma ne kiekvienai.

Ten tolumoje, prie horizonto matosi pabaiga. O dabar dar tik pusiaukelė. Kairė ranka apšiltinta, o dešinę laikysiu užantyje, prie širdies, kur šiltai įsitaisiusios Močiutės, stebi, kaip aš čia darbuojuos, virbalais švytruojuos.

Mezgiau iš archyvinės nuotraukos. Originalas yra Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus archyve (būtų įdomu pamatyti).”

Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, nuotraukos ir tekstas. Siūlai – Isager Highland Wool (Wine, Turquoise, Navy).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €