Laukiam žiemos!

Mezgimas yra tikra supergalia ir tai ne tik gebėjimas savo rankomis pagaminti daiktą (tas taip pat netolimoje virtualėjančioje ateityje turbūt taps supergalia 😉 ). Greičiausiai bet koks amatas atsilygindamas apdovanoja savo ištikimus adeptus tam tikromis savybėmis, bet mezgėjų pažįstu daugiausiai ir galiu užtikrintai pasakyti, kad šis gebėjimas žmogų pakelia keliais laipteliais antžmogiškų galių link. Neapsigaukime, kai girdime frazę, jog “aš labai mėgstu megzti”, kad tai reiškia jaukų klaksėjimą virbalais prie televizoriaus iš neturėjimo ką veikti. Kai žmogus garsiai sako: “Aš labai mėgstu megzti”,  jis turi galvoje: “ir galiu tą daryti bet kokiomis sąlygomis, net jei dėl to reikėtų pralįsti pro biblinę adatos skylutę, aš atliksiu šį veiksmą pirmyn ir atgal greičiau, nei tu spėsi sumirksėti, ir kartosiu tiek kartų, kiek reikės, kad numegzčiau tą kiekvienoje eilutėje raštuojamą skarą iš voro verpiamų siūlų”.

Kartą Estijoje viename tarptautiniame renginyje riešinių kursuose aš turėjau studentę be vienos plaštakos. Pamačius ją man pakirto kojas – mezgimui ir taip abi rankos neprošal, o čia dar riešinių smulkumas, karoliukų vėrimas! Man pakako netakto pasisiūlyti jai padėti suverti karoliukus, save guodžiu tik tuo, kad jai turbūt tai buvo ne pirmiena… Nereikia turbūt nė sakyti, kad mezgė ji idealiai tampriai ir buvo viena greičiausių grupėje ;).

Kita istorija. Atostogauju kaime ir praleidžiu ketvirtadieninį klubo susitikimą. Po jo gaunu nuotrauką, jau nepamenu, iš dirbančios Rasos ar kurios klubo dalyvės – dvi mezgėjos sėdi… per dvi kėdes. Tai yra, ant vienos sėdi, o ant kitos padėjusios savo sugipsuotas kojas, kiekvienos ramentai kamputyje.  Kaip ir turėjau atjausti, bet juokiausi balsu. Ar gali tokia smulkmena, kaip lūžusi koja, sutrukdyti ateiti kartu pamegzti?

Tai va tas lūžusias Gražvydės ir Jelenos kojas man priminė Saulės nuotrauka, atsiųsta susukto mezgimo kursų atsiskaitymui, kuriam ir skirtas šiandienos įrašas. Saulė atsiuntė ją pranešdama, kad gali nespėti laiku pabaigti. Bet jeigu įsivaizduojate, kad žmogus su sulaužyta ranka ramiai sau sėdės ir kantriai lauks gipso nuėmimo, tada užsiims reabilitacija, ir tik tada palengva grįš prie mezgimo, tai labai klystate. Saulė tik pasiguodė, kad akys ne tokios lygios ir ne tas tempas ;). Ir čia kalbam ne apie šiaip mezgimą, o susuktą, kai prieš kiekvieną išmezgamą akį reikia atlikti papildomą veiksmą!
Saulės darbą užskaitom ir tokioje stadijoje, tesibaigia jis savo tempu, ir tęsiam pasirodymą 🙂 .

Živilė norėjo visiško minimalizmo, bet neprapučiamo ir labai subtiliai dekoruoto. Rašto idėją rado šiame bloge. 
Čia turėjo būti reikalų, nes estiška vilna pakankamai pūkuota, tai kiek prislepia visus rašto niuansus, o ir juoda spalva jai labai noriai tam padeda, bet Živilė patenkinta: “Labai patiko megzti šias pirštines dėl galimybės išgauti šiltą ir minimalistinį rezultatą”. Nepasigilinus į techniką ar nepačiupinėjus numegztos pirštinės viskas pasirodytų labai paprasta – nedidelis raštelis rieše ir lygus pagrindas. Bet visas tas pagrindas yra neperšaunamas, ką Živilė savo tampriu mezgimu ir taip galėtų padaryti, bet susukta technika keliagubai sustiprina efektą. O kad viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo neįdėmaus žvilgsnio, puikiausiai atskleidžia išvirkščioji pusė pirmoje ir paskutinėje nuotraukose. Daili detalė – tokia pat minimalistine dvasia padaryta – tradicinė juostelė iš uždėjimo siūlų, kuria surišamos pirštinės, kad būtų galima pakabinti virš krosnies džiūti.

Jolanta, kaip visada pasirodė pioniere – pirmoji baigė savo porą sūnui ir padūsavo, kad “beliko tik žiemos sulaukti”. Na, sinoptikai ir dangus išgirdo jos norus 😉 . Numegzta pora šąlančiam rankas sūnui garantuos jam šilumą tol, kol bus ant rankų. Sirri vilna ir taip garsėja viena šilčiausių, o dar raštas išeliminuoja rimtą mezgimo minusą šalčių metu – perpučiamumą. Gana ilgas dekoratyvus riešelis gali būti nešiojamas ir taip, kaip numegztas, ir atlenktas. Pastebėjote turbūt, kad šios technikos išvirkščioji pusė ne mažiau gražesnė už gerąją 🙂 .

Rimutė ilgai ugnimi spjaudėsi, kaip ją nervino tas siūlų painiojimasis, bet draugių iš visų šonų pabakinama ir savo perfekcionizmo bei užsispyrimo vejama numezgė ypatingai šiltą porą iš subtilaus islandiškos vilnos derinio savo rankas šąlančiai marčiai dovanų.

Gunta rodė savo pirštinių nuotrauką dar su gerokai mažiau pirštų nei žmogus turi šį savaitgalį, bet kadangi neturėjo tokio svaraus pasiteisinimo kaip Saulė, teko baigti 😉 . Smagi dalis šioje poroje yra Guntos prisilietimas prie savo šaknų. “Normalias” latviškas pirštines, kurioms akių skaičius siekia netoli šimto, jai sunkiai sekasi gero (tai yra, žmogiško) dydžio, nors juvelyriniai mezginiai kaip ir jos antrasis aš, o šia technika – juokų darbas. 
Pridedam ypatingą technikos šiltumą ir galima nebijoti net merino 😉 .

Tiek šiai dienai, bet kursų dieną mūsų buvo gerokai daugiau, todėl dar laukiam iki vakaro, gal jūsų darbas jau baigtas ir primirštas liūdi kamputyje? Pasirodykit! Su nykštuku imsimės burtų traukimo vakare 🙂

Dar ne vakaras, o tik pavakarė. Ką aš sakiau, prašom, žmogus sugipsuota ranka jau visai arti pabaigos!

2020 12 02

Daugiau mezginių nesulaukėm, tai ryte užsimiegojęs burtų nykštukas ėmėsi darbo. Per visą savo burtų traukimo karjerą nykštukas taip išaugo, jog į nuotrauką dabar telpa tik ranka ;), bet ji savo darbą žino ir užtikrintai beda pirštu į antrą pirštinytę.

TA-DAM! Sveikinam Jolantą, kuriai atitenka pagrindinis prizas – kojininių virbalų apsauga (o jais ji naudojasi tikrai dažnai) ir mano mamos siūtas krepšelis siūlams – nemenkas, nes Jolanta yra labai rimta mezgėja :).

Paprastai visi mūsų kursų atsiskaitymai turi vieną prizą, tik nykštukas su sese kartais pasilinksmindavo traukdami antrą, trečią vietas… Bet šį kartą turim dar vieną specialų prizą. Jei būtų mano valia ir nebijočiau kažkaip nekorektiškai išsireikšti, pavadinčiau “Už juokingiausią nuotrauką”, bet rimtai tai turbūt būtų paskatinimo prizas Saulei už nesugipsuojamą valią :). Jai keliauja sruoga specialiai šiai technikai pagamintų švediškos vilnos siūlų – reabilitacijai, taip sakant ;).

Visoms visoms dar kartą ačiū už pasirodymą ir ištvermę – jos šiai technikai tikrai reikėjo! Tikiuosi, ateinanti žiema ir šiltos rankos bus pati geriausia dovana :).

Kojinių kulnų kursai

Jau tapo tradicija, kad vieni pirmųjų kursų rudenį būna skirti kojinėms, nes tai turbūt yra pirmas dalykas, kurio ieškome orams atšalus;). Tradicijai nenusižengiame ir šiemet, tik šiek tiek keičiam kursų formatą. Anksčiau kiekvieni kursai būdavo skirti tam tikram kulno ar kojinės mezgimo (pvz., nuo pirštų) tipui ir visi draugiškai megzdavome tą patį. Patyrusių kojinių mezgėjų būriui išaugus sugalvojome laisvesnį ir labilesnį mokymosi būdą. Du spalio šeštadieniai (17 d. ir 24 d.) bus skirti kojinių mezgimui, bet kokias kojines norėsite kada megzti, kokį naują kulną išmokti – rinksitės patys. Kas labai spėriai dirbs ir pasidarys namų darbus – gal spės ir du skirtingus:). Tikimės, kad visi – tiek pradinukai, tiek patyrę kojinių mezgėjai – ras ką veikti. Kol nesigilini į kojinių mezgimą, kulnas atrodo tik… kulnas, bet įžengius į mišką gilyn, pastebi, kad kojos visų skirtingos ir kiekviena prašo sau patogiausios formos. Skirtingų formų prašo ir skirtingi kojinių modeliai ar siūlų spalviniai perėjimai. O kartais tiesiog sveikas kūrybinis smalsumas :).

Kiekvieną užsiėmimų dieną galėsite rinktis, kaip norite megzti kojines (nuo viršaus ar nuo pirštų galiukų, pastarajam būdui rezervuokite du savaitgalius) ir kokį kulną (svarbiausią kojinės dalį ir… kliūtį ;)) iš šešių pasiūlytų norėsite išbandyti. Užsiėmimai vyks 11-14 val. ir kiekvieno kaina – 20 €

Būtina registracija, kaip visada – el.paštu (info@mezgimozona.lt), telefonu 867643668 ar tiesiog užėjus į parduotuvę. Jei žinosite iš anksto, kurį kulną norėsite mokintis, parašykite ar pasakykite, aptarsim, kokius namų darbus padaryti, kad užsiėmimų metu galėtumėte eiti tiesiai prie reikalo. Nespėjantys ar neapsisprendę tenesijaudina, galima sėkmingai užsidėti akis, pamegzti kelias eilutes ir eiti prie kulno, o namie numegzta kojinė tik įtvirtins įgytas žinias;). Visas kojines bus galima kursų metu apžiūrėti, pasimatuoti, trumpai visus kulnus aptarsime, bus galima nuspręsti ir ekspromtu, kuris mieliausias. O kad visi megsime skirtingus – tai tikiuosi, bus dar naudingiau. Juk galima mokytis ir iš svetimos patirties ;).

Tik pirmasis – klasikinis prancūziškas pasagos formos kulnas – yra naudojamas kojinėms, megztoms nuo viršaus, visi kiti gali būti pritaikomi tiek mezgant kojines nuo pirštų, tiek nuo viršaus.

Pirmasis universalusis – trumpų eilių kulnas. Labai praktiškas ir gražus yra kulnas išmegztas pačioje pabaigoje.

Originalus HG kulnas, kurį gali megzti bet kuria kryptimi, panašus ir šis, praplatintas (įvairiais būdais ir įvairiose vietose), kuriam nereikia megzti atskiro užkulnio, ir kuris taip pat gali būti naudojamas mezgant abiem kryptim.

Dar vienas universalus ir labai įdomus, gana erdvus kulnas iš trumpų eilių “skiltelių”.

Šilto ir patogaus rudens 🙂

Metų kelionė

Kad ir kaip besinorėtų mėgstamų dalykų kuo daugiau, tiesa yra truputį atvirkštinė – kuo kažko geidžiamo turim mažiau, tuo tas pats įgyja didesnį svorį. Šiandien aš apie keliones, jei ką 😉 , kurių taip šiemet troškau ir laukiau, įspūdingą jų sąrašą pasirengusi. Nei viena iš suplanuotų neįvyko ;( . Man jų taip ilgu buvo net savo mylimame kaime, kad įsipiršau į Baibos Pilanes studijoje “Iļģuciems” organizuojamus mezgimo kursus. Nuotoliniu būdu, žinoma, bet kad pasijusčiau ne tokia vieniša megzdama po savo obelimi, ėmiausi virbalų lygiai tuo pačiu laiku, kai vyko renginys Latvijoje, o po jo nusiunčiau nuotraukas, kad tikrai “sudalyvavau”.

Baiba ne tik mane į savo grupę virtualiai priėmė, bet ir pasikvietė į labai mane dominantį renginį Vecpiebalgoje, skirtą latviškoms kojinėms – ir to regiono, ir Suiti kojinėms, o prie teorinės dalies buvo suplanuotas kojinių mezgimo konkursas, paroda ir praktinis užsiėmimas. Skambėjo kaip stebuklas ir visus porą mėnesių iki numatyto renginio turėjau, ko laukti ir apie ką svajoti 🙂 . Kadangi iš Rygos į Vecpiebalgą dalyvės vyko ankstų rytą, man teko atvykti išvakarėse ir prie numatomo pagrindinio renginio gavau dar desertą (ir ne vieną) – visą dieną Rygoje su Baiba, kurią nufotografavu i raidės vietoje labai išradingai visame mieste įrengtuose įsiamžinimo taškuose, skelbiančiuose, kad “be manęs nebūtų Rygos”. Baiba siūlė ir man nusifotografuoti, bet ką čią save apgaudinėti – be manęs Ryga sėkmingai buvo, yra ir bus 😉 ). Užbėgant į priekį, kai tos pačios dienos pavakare sudalyvavau klubo fotosesijoje jubiliejiniam albumui (pritrūko rankų riešines demonstruoti), jau galėjau ir pakeisti savo nuomone, bet… šaukštai po pietų 😉 . 

Rygos amatų centrai man visuomet atrodė kažkokia nereali svajonė (tokie yra visoje Latvijoje ir visiems prieinami!), todėl apžiūrėti Baibos vadovaujamą labai smalsu buvo. Apžiūrėjau viską, bet įdomiausias man, aišku, buvo jos pačios darbo kabinetas su lobių skryniom, pilnom mezginių.

Visokių visokiausių – ir istorinių, ir klubo dalyvių, ir pačios Baibos originalių modelių (ji labai daug metų spausdinasi latviškuose žurnaluose).

Klubo veikla, žinoma, labai priklauso nuo jam vadovaujančio žmogaus, bet bendra tendencija išlieka (tą pačią dieną turėjau progą apžiūrėti ne vieną parodą) – mezgimas yra senas amatas su savo tradicijomis, bet jis yra gyvas amatas, ir mezgama yra tai, kas įdomu meistrui, kas nešiojama, kas madinga. Niekas nepamiršta senųjų raštų (Baiba aktyviai juos tyrinėja, ruošia technines schemas, organizuoja mokymus), bet neapsiriboja vien istorinėmis replikomis. Senieji raštai pritaikomi šiuolaikiniams siūlams, jie papildomi naujais atradimais, o ir interneto įtakos nenuneigsi… Tvidas, pirštinės be pirštų – dabartinė istorija, papildyta dar Baibos sugalvota gėlyčių nėrimo technika. Pirštinės yra pirmiausia, su kuo asocijuojasi mums latviškas mezgimas, ir jų tradicija pratęsiama atsižvelgiant į šių dienų reikmes, pvz., dviejų skylių mobiliam telefonui valdyti tikrai nereikėjo praeito amžiaus Latvijoje 😉 ).

Mezga latviai ir riešines, labai mėgstamos pilnai užpildytos ir būtinai spalvotais karoliukais. Ši pora – iš likučių 🙂 .

Pataikiau aš pačiu laiku – į metinę klubo mezginių parodą. Per stiklą fotografuoti nebuvo labai sėkminga idėja, bet tikiuosi, ir toks išplaukęs vaizdas atspindės man jau minėtą tendenciją – mezgimas yra gyvas ir šiuolaikiškas užsiėmimas, o tradicijos yra ne tik tęsiamos, bet ir atkuriamos, perkuriamos ir kuriamos naujos.

Įvairiausi melanžai (šis megztukas turi tokį gudrų karoliukinį užsegimą per vidurį, kad gali nešioti jį abiem pusėmis), angliško stulpelio variantai, visai šiuolaikiniai modeliai (ši liemenė taip pat Baibos kurta), nukeltų akių raštai (ačiū dabartiniams atradimams!).

Baibos atsiųstose nuotraukose – geresni vaizdai. Atpažįstu vieną pirmųjų Kaffe Fassett Regia kurtų siūlų spalvyną kairėje 🙂 .

Į Vecpiebalgą vykome su Baiba kaip dvynukės – nesusitarusios! Su panašių spalvų megztiniais (visai atsitiktinumas) ir tokiais pat projektų krepšeliais (abu Baibos darbo, tai ne jų panašumas ne visai atsitiktinis 😉 ). Dar vienas sutapimas – abi mezgame kojines ir abi su kulnu pačioje pabaigoje.

Kultūros namuose buvo suorganizuota kojinių paroda, taip pat istorinės su šiuolaikinėmis kartu.

Atkreipkite dėmesį į visokius gudrumėlius. Megzti raštais (ir ypač tokiais smulkiais kaip mezga latvės) yra labai laiką valgantis užsiėmimas, todėl galima apsiriboti gražumynais ten, kur tie matosi, o pėdas pasiauti po tokiom blauzdinėm ir ne tokias puošnias… Juostelė prilaikys visą konstrukciją vietoje. Ši kojinė megzta dviem virbalais, atskirai raštuotas viršus ir lygi apačia, kuriai suplyšus, lengva bus pakeisti.

Dar truputuką Suiti kojinių pavyzdžių – su jiems būdingais raštais ir zigzagais. Tokie smulkūs motyvai nėra mezgami, o išsiuvinėjami ant viršaus akis į akį – po paskaitos turėjome tokį praktinį užsiėmimą.

Baiba vedė renginio praktinę dalį ir supažindino mezgėjas su šiuolaikiniais kojininiais siūlais, populiariuoju Broken Seed Stitch raštu (jos dėka sužinojau, kokia graži yra išvirkščioji šio rašto pusė), įvairiais pirštų pabaigimo būdais ir po visko mezgamu kulnu. Pastarojo variacijas ji kaip tik nagrinėjosi prieš seminarą – tik pabaigtą tokią porą nufotografavom prie tinkančių bendrabučio tapetų 🙂 . Ir lauke šviesoje, kur geriau matosi pagrindinė programos vinis – pabaigoje primegztas kulnas.

Visus šiuos metus Baiba yra susikoncentravusi į kojinių mezgimą, įvairius raštus ir konstravimo būdus. Kojinės iki kelių – jos arkliukas. Nauja pora demonstruoja blauzdos formavimo būdą, kurį pabrėžia siuvinėjimas.

Gyvenome kambaryje kartu su kita meistre – Sandra Lismane, vadovaujančia kitam mezgėjų klubui Rygoje. Mezga ji nepaprastai smulkias, tamprias ir gausiai raštuotas kojines su pirštinėmis.

Ir dar viena nuotrauka, nieko bendra su mezgimu neturinti. Pastebėjote, kaip mums tiko įvairūs kambario tapetai fotosesijoms? Be jų kambarys turėjo dar vieną tokią įspūdingą interjero detalę, kad tinkamų mezginių prie šio veidrodžio neradusi, nusifotografavau jame pati 🙂 .

Tuo tarpu Vecpiebalgoje vyko miesto šventė ir viena ansamblio, pamačiusi, kaip mudvi su Baiba fotografuojame kojines, parodė savąsias, būdingas šiam regionui.

Būtent Vecpiebalgoje megztos kojinės ir buvo kojinių mezgimo čempionato tema. Apie greitą mezgimą mūsų su Baiba nuomonės sutapo – yra ir kitų būdų įsigyti kojines nei pačiam nusimegzti (daug greitesnių ir pigesnių, beje;)) ir su mezgimo mašina joks žmogus nepakonkuruos. Bet pamačiusi dalyvėms paruoštą štai tokį kalną įvairiaspalvių siūlų kamuoliukų ir vietinį geometrinį raštą, mano širdis pradėjo stipriau plakti. Greitis greičiu, bet taip būtų smagu imti tas spalvas ir kombinuoti į savąją kojinę… Deja, dalyvės jau buvo iš vakaro užregistruotos ir beliko pasitenkinti stebėtojo vaidmeniu ;( .

Duotas raštas (nuotraukoje) buvo atspirties taškas, bet kiekviena rinko savąjį kraštą, savaip tuos paprastus raštelius komponavo ir dėliojo. Mezgėjoms buvo paruoštas didelis stalas salės viduryje, bet šviesa pasirodė svarbesnė už jį ir viena po kitos visos išsiskirstė prie langų.

Pasibaigus numatytam laikui, visos turėjo padėti savo numegztą gabaliuką (40 akių) ant dalyvio numerio pažymėtos schemos. Pasistengiau kuo daugiau nufotografuoti bendram vaizdui, kad matytumėte, kaip buvo pasirenkamos spalvos, kaip interpretuojami raštai (rasite ir latvių labai mėgstamas išvirkščias akis spalvotame mezgime), kas kiek spėjo ir kokius pradžios kraštelius pasirinko.

Ko žiuri rinko nugalėtoją, nedalyvaujantys konkurse turėjo pramogų lauke. Kaip minėjau, tuo metu vyko miestelio šventė ir didelė mugė ta proga, kurioje aš turėjau netikėtą galimybę iš arti pamatyti labai daug mano sekamos mezgėjos Ineses Iris Liepinos kūrinių. O grįžtant iš kavinės po pietų užtikau tikrą vietos simbolį 🙂 (Vandens lelija – Vecpiebalgos ženklas).

Renginys kaip jau ir buvo baigtas, bet važiuojant atgal į Rygą, mezgėjos pateikė dar vieną siurprizą. Pasirodo, kai kas nedrįso padėti savo mezginių į bendrą parodą – niekas nebuvo stipriai ragintas tikintis, kad ir taip savaime aišku 😉 . Tai tie neištraukti Vecpiebalgoje lobiai ėmė rodytis autobuse – sulaukėm gal net didesnės ar bent tokios pat kaip oficiali parodos. Kelios nuotraukos autobuse mano darytos telefonu ir kokybe bei gražia aplinka neblizga, bet tikiuosi, bendrą įspūdį apie latvių mezgėjų išradingumą, kūrybingumą, seno ir naujo derinimą leis susidaryti.

O kadangi kelionė namo manęs laukė ilga (kaip ir į tikslą), tai autobuse į Rygą pradėtos kojinės buvo tame pačiame autobuse namo ir baigtos. Idėja buvo pagrindui naudoti juodai baltą melanžinį Regia Mouline siūlą (deja, pasibaigusį MZ, bet Schoppel-wolle monochrominis Zauberball Crazy sėkmingai, jei ne dar sėkmingiau jį pakeis), o kraštelius, pirštus ir kulnus megzti įvairiais Zauberball Crazy spalvų likučiais. Lyg būtų senas laikraštis su prastos spaudos spalvotomis iliustracijomis savaitgalio priede…

Kulnas mano nuo Baibos skiriasi, paėmiau jį iš Rachel Coopey modelio “Giorgi“, tik pridėjau trumpų eilių trikampiukus atsiradusiuose kampuose erdvesnei kelčiai. Kaip ir galėčiau jas prisikirti kelionių mezginiams, nes ir megztos kelionėje, ir šis pabaigoje primezgamas kulnas buvo seminaro praktinės dalies tema, bet turiu dar vieną idėją ir tikiuosi spėti ją realizuoti iki MZ gimtadienio.

2020 metų rudens kursai

Vaikai pradeda eiti į mokyklas rugsėjo mėnesį, bet suaugę, kurie yra pagrindiniai MZ kursų lankytojai, dar sunkiai palieka sodus ir daržus, todėl mūsų mokslo metai prasideda spalio mėnesį:). Paprastai pamokos būna suplanuotos bent pusmečiui į priekį, bet šie metai tokie išskirtiniai, kad džiaugiuosi, jog išsipildo bent pats artimiausias numatytas žingsnelis. Todėl pradžiai planuojam spalio mėnesio užsiėmimus.

Patys pirmieji kursai spalio 3 dieną bus skirti senovinei skandinaviškai technikai Tvinned Knitting. Jos būdu numegzti mezginiai yra ne tokie elastingi kaip tradiciniai mūsiškiai, bet labai tankūs, tvirti ir neprapučiami. Gimusi Dalarnoje, šalčiausioje Švedijos dalyje, ji buvo naudojama pirštinių, kepurių mezgimui, daiktams, kurie megzti kartais sulaukia nusiskundimų, kad viską vėjas košia kiaurai. Šiauriečiai, patyrę savo kailiu (tais laikas niekas nesiskundė per šiltomis patalpomis ir trumpu buvimu lauke, 😉 kas yra žiema, išmoko tinkamai su atšiauriu klimatu sugyventi. Pradedam nuo šių kursų, kad spėtumėte prisiruošti unikalių pirštinių Kalėdoms, nes technika reikalauja pasikrapštymo. 🙂

  • Spalio 10 diena bus skirta reglaninio megztinio mezgimui nuo viršaus – net komentuoti nėra ką, kam rudenį nereikia megztinio ir dar numezgamo paprasčiausiu įmanomu būdu?
  • Du ateinantys spalio savaitgaliai (spalio 17 ir 24 dienos) bus skirti kojinių kulnų mezgimui, nes šiltos kojinės ir jauki žiema yra tiesiogiai susiję dalykai. 🙂 Net du kartai skirti todėl, kad ši sritis yra labai tankus miškas, gilintis tikrai yra į ką. 😉
  • Na, ir dangui prajuokinti bandom lapkričio 7 dieną skirti megztinio statytomis rankovėmis nuo viršaus mezgimui, nes, pasikartosiu, be megztinio ruduo greitai pavirs žiema. 😉

    Smagių atradimų!

Item added to cart.
0 items - 0,00