Užkabino

Šiandieninis įrašas kad ir ne visai tiesiogiai pratęsia vakarykštį – tegu Vilmos pirštinės megztos pagal latviškus raštus, tegu ir skiriamės išoriškai, bet visų šitų tradicijų ir paveldo reikalų šaknys bendros, o noras puoštis unikaliais, meistrystės aukštumas demonstruojančiais daiktais yra išvis universalus.

Kai aš prieš pandemiją entiuziastingai važinėjau mokytis į Latviją iš jų mezgėjų visokių gudrių raštų ir technikų, o po to organizuodavau ta tema kursus MZ, Vilma beveik visuose ne mažiau entiuziastingai dalyvavo. Ir būdama labai sumani mezgėja, visas išmoktas technikas (toli gražu ne tik kursų) ji labai sėkmingai naudoja, paversdama jas efektingais kūrybiniais ir darbiniais įrankiais, kad visada galima būtų reikiamą išsitraukti, perdirbti savaip, prisitaikyti, modifikuoti savam projektui. Man dabar jau ir pačiai savo kursų reikėtų, o štai Vilmos žinios skleidžiasi ir klesti naujoje jos pirštinių kolekcijoje.

Prasidėjo viskas nuo vienos poros, svarstėm, ar tiks plona islandiška povilnė šitam reikalui, bet labai greitai Vilma užbėgo daugiau spalvų naujoms poroms: “Užkabino…” 😉 .

Man saldu vien apžiūrinėti visus tuos išmezgimus, taškiukus, kilputes, raištukus, bet smalsiems kolegoms pridedu pačios autorės pastabas apie pirštines:

“Taigi, pirštinės. Visos iš tos latviškos pailgos  knygos (M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi”).  Mezgant negalėjau nepridėti nors ir nedidelių, bet širdžiai labai mielų ir, mano galvą, mezginį sutaurinančių tradicinių elementų, kuriuos įvaldžiau MZ kursuose – “burbuliukų kraštelis” (pasiteisino uždėjimas 2 spalvų siūlais),  latviškos juostelės, išvirkščių akių eilės, tinginio juostelės. 

Pora nr. 1 (juoda/raudona), p.72, Vidzeme, Krustpils. Nuimtas 1 motyvas, 1,75 mm virbalai, 88 akys.

Pora nr. 2 (apatinės nuotraukos) – Roželės, p.392, Kurzeme, Rucava. 1,75 mm virbalai. “Pasigerintas” motyvas viršuje. Idealiai tinka prie kerzų. (Vilma turi įspūdingus juodus batus, siuvinėtus raudonomis rožėmis, jie sudalyvavo ne vienoje fotosesijoje, šiai, su pirštinėmis, truputį pakišo koją gyvenimas su visais savo virusais ;( – red.pastaba).Tam ir megztos 🙂 .

Pora nr. 3  (tamsiai žalia/ciklamenas), p. 66, Vidzeme, Lielvarde. 1,5 virbalai. Apačia pakeista.

Pora nr. 4 (juoda/raudona), p. 370, Kurzeme, Rucava. 1,5 virbalai. Kiek pakeista apačia.”

Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos pirštinės. Siūlai – Istex Einband 0059, 1770, 9028, 1764, 9112, 1768.

Lietuviškos pirštinės

Jurgitai užkūrus lietuviškų pirštinių sąjūdį, į jį įsijungė nemažai mezgėjų. Kas kabino giliau, kas įkrito plačiau, bet net jei nebuvo baigtos visos poros, mūsų lietuviškas mezgimo ratas gerokai praturtėjo ir naujais raštais, ir naujais atradimais, ir naujais patyrimais, nekalbant apie labai realius vaisius naujų unikalių porų pavidalu.

Labai tikiuosi dar šiame dienoraštyje daugiau rezultatų parodyti (pasirodykite, mezgusios iš islandiškos Einband ir Farerų salų Sirri vilnos!), šiandien – Eglės pora. Su jos mintimis, pastabomis, nuostabiomis nuotraukomis ir labai įspūdinga baigta pora. Plonyčiais virbalais megzta žakardu – trim siūlais vienoje eilutėje!!!

Pusę vasaros planuota, godota, nerimauta, skaityta, kalbėta, svarstyta apie senovinių lietuviškų pirštinių mezgimą. Ir štai tas momentas atėjo. Muziejinis eksponatas pasirinktas, siūlai ir virbalai (adatos?) išrikiuoti, raštas (beveik) rekonstruotas. Viską kol kas matau kaip per tirštą rūką. Bet… Turiu nuostabią bendramezgėjų grupę. Mus visas subūrusią mielą Jurgitą (@jurgitamie). Ir didelį norą nusimegzti Promočiučių pirštines, kurias dėvėdama susijungsiu su močiute Juze ir promočiute Uršule. Ir tikiu, rūkai išsisklaidys.

Megzdama šias senovines pirštines, jaučiuosi, kaip kokiam žaidime. Pradžia slėpėsi rūkuose, dabar vėl lyg kokios šaknys ir kebeknės. Bet judu į priekį, akis po akies. Viena akis po vienos akies. Vis galvoju apie močiutes ir promočiutes. Pavartau senas nuotraukas, išbūnu graudulį. Leidžiu sau neskubėti. Dėlioti ožekšnių širdutes, apjungiančias šias moterų kartas.

Noriu pasidžiaugt: lietuviškų tradicinių pirštinių mezgimas – tarsi kokia neatverta gėrybių skrynutė! Pravėriau dangtelį, o iš ten pasipylė gausa netikėtų dalykų. Tariamės su #lietuviškųpirštiniųKAL bendramezgėjomis, kalbinu mamą, drauges ir pažįstamas, ar jų šeimų moterys mezgė pirštines. Tada, visai netikėtai sulaukiu skambučių su pasakojimais, nes pakalbintosios tyrinėja toliau. Siūlai ir pasakojimai jungiasi, raštas ryškėja, širdys dalinasi.

Pats lėčiausias mano mezginys. Pirma atėjusi mintis – turbūt dėl to, kad 3 spalvos vienoje eilėje. Nors labiausiai tikėtina, kad kiekviena akis susijus su senomis istorijomis, kurias išgirstu. Apie vieną mano Močiutę, kuri mezgė kojines ir pirštines. Ir kitą Močiutę, kuri nėrė staltieses. Kol apie jas pagalvoju, valandžiukė ir prabėga.

Nykščio “žaizdą” uždengiau ligustro lapais. Toliau mezgu, skaitau, kalbuosi, dalinuosi, svarstau, kokios tos moterys, mamos, seserys, močiutės buvo. Gerai skaičiuojančios ir vizualizuojančios tai tikrai. Nes išmegzti tokius raštus be kompiuterių, milimetrinio popieriaus ar kitų pagalbų, manau buvo įmanoma ne kiekvienai.

Ten tolumoje, prie horizonto matosi pabaiga. O dabar dar tik pusiaukelė. Kairė ranka apšiltinta, o dešinę laikysiu užantyje, prie širdies, kur šiltai įsitaisiusios Močiutės, stebi, kaip aš čia darbuojuos, virbalais švytruojuos.

Mezgiau iš archyvinės nuotraukos. Originalas yra Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus archyve (būtų įdomu pamatyti).”

Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, nuotraukos ir tekstas. Siūlai – Isager Highland Wool (Wine, Turquoise, Navy).

Norma Sweater

Niekaip nesuprantu šito megztuko patrauklumo priežasties – atrodo, paprastas reglanas, paprastas geometrinis raštas, jokių įmantrių detalių, bet visuma tokio gražumo, kad net mačiusi visko daug (ir to “daug” kiekvieną beveik dieną daugėja 😉 ), aš negaliu atsispirti jo magijai ir statau jį į savo norų eilę.

O Inga dar papildomai pakylėjo šį megztuką žvaigždžių link savo versija – iš trijų originale rekomenduojamų siūlų ji pasiliko du (tvidą su moheriu) ir pasirinko savo spalvas. Tokio gražumo derinį, kuris be perteklinio melanžo dar labiau išryškėjo, kad mano mezgiminių norų eilė sujudo, subangavo ir ne vienas modelis kukliai atsitraukė užleisdami pirmesnę vietą naujam favoritui 😉 .

Ingos Dautartienės megztas megztukas iš Isager Tweed (Sand, Turquoise, Bottle Green) kartu su Isager Silk Mohair 68, Drops Kid Silk 01, Rosarios4 Aurora 30. Modelis – “Norma Sweater“.

Kvietėte Kalėdas?

Kalėdas užsakinėjote? Gaudykite!

Visas šitas gausus šventiškas Jūratės numegztas kalėdinių bumbulų būrys iš tiesų keliaus Kalėdoms pačiomis įvairiausiomis kryptimis: nuo šeimos ir artimųjų bei draugų namų iki onkologinių ligonių palatų – šventės su visais jų atributais bus visiems.

Tokia iš pat pradžių buvo ir šitų burbulų dizainerių, norvegų Arne&Carlos, pirminė idėja. Sukūrę ir numezgę krūvą kalėdinių bumbulų išskirtiniam mados butikui, jie pagalvojo, kad Kalėdos su visais šventės atributais yra visiems, o kadangi tikrai ne visi išgalės sumokėti apie 100 eurų už megztą kalėdinį žaislą (tokia buvo jų kaina užsakiusioje parduotuvėje), jie išleido knygą su aprašymais, visai pagrįstai galvodami, kad patys tokius nusimegzti (ar gauti) galės daug didesnis būrys žmonių.

Mažu dosnumo vingiu ši bumbulų istorija nutekėjo ir iki MZ. Ne vienerius metus prieš šventes mes organizuodavome jų mezgimo kursus, atsiklausę dizainerių leidimo naudoti raštus. Jurgita parašė jiems laišką norvegų kalba ir gavo šiltą atsakymą, kad žinoma, taip, mielai, naudokite ir atsiųskite nuotraukų mums pasidžiaugti kartu.

MZ dienoraštis šia šilta ir šventiškai gausia gaida atsisveikina su Jumis trumpoms kalėdinėms atostogoms – parduotuvė dirbs (šventinio periodo darbo laiką rasite čia), o įrašai su nuostabiais mezginiais ir dar nuostabesnėmis istorijomis pasirodys jau po Naujųjų, antrą sausio savaitę.

Te šventės būna šiltos ir džiaugsmingos, o ateinantys metai – turtingi ir dosnūs! Idėjų, kūrybinės ugnies ir širdies šilumos.

Jūratės Tamošauskienės megzti bumbulai iš Red Heart Fina DK 2003, 2009, 2010, 2002, 2033; modelis – “Julekuler“.

Item added to cart.
0 items - 0,00