žakardas – Puslapis 3

Opal šventinis

2024-01-19

Vienspalvis 4 gijų kojininis siūlas Opal (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) šį kartą atkeliavo džiaugsmingas, skanus ir šventiškas. Už džiaugsmą atsakingos yra grynos spektrinės spalvos (atlikti moksliniai tyrimai!) ir nieko taikliau už absoliučiai švarių spalvų neoną tikrai nerasite – žalia spalva MZ jau yra buvusi, tik išsivaikščiojo džiaugsmo dalinti po mezgėjų krepšius, tuo tarpu neoninė oranžinė – visai naujiena!

Skanėstų skyrelį atstovauja apelsinai su šokoladu 🙂 .

Pati viena atskirai paimta oranžinė spalva pakankamai švari ir ryški atrodo, bet pridėjus šalia neoninio atspalvio – ryškus skirtumas 😉 .

Šventinę nuotaiką palaiko tamsiai raudonos spalvos kamuoliukas, prie kurio taip ir prašosi toks pats šventiškas pavyzdys (žr. antrą nuotrauką 🙂 ).

Vienspalvis kojininis siūlas nepamainomas ne tik sudėtingiems tekstūriniams raštas, jis būtinas žakardams, ir iš kito raudono atspalvio su kontrastingu baltu Inga numezgė štai tokias dailias ir šventiškas kojines, skirtos tai laimingai dienai, kurią bus galima praleisti namie su knyga. Ir šitomis kojinėmis, žinoma 😉 . Originalo pavadinimas, kaip ir parinktos spalvos, rodo Kalėdų kryptimi, bet fotosesijoje dalyvaujančios rožės pakankamai garsiai skelbia, kad šis derinys visada yra šventė 🙂 .

Ingos Kvedaravičienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal uni 4-ply 5180 kartu su 3081, modelis – „On Your Toes!„

Kai lieka

2024-01-212024-01-18

Visą šitą įspūdingą Aušros kojinių kolekciją aš mačiau dar rudenį bet man buvo šiukštu uždrausta ją rodyti – mat daugelis kojinių buvo skirtos kalėdinėms dovanoms 🙂 . Sausį jau visos paslaptys atskleistos ir galima pasigrožėti išmoningais mezginiais.

Visos kojinės raštuotos ir šviesus vienspalvis raštas išmegztas margame fone, ne vienos mezgėjos mėgstamuose švelniuose Zauberball Crazy ar netikėtuose Wunderkleckse spalvynuose.

Beveik visoms kojinėms (išimtis tik plytų spalvos lapeliai) Aušra naudojo tą patį raštą, laisvai plaukiojantį virtualioje bibliotekoje, tik su švelniu Zauberball perėjimu fone jis eina per visą kojinę, parenkant priderintą smulkesnį raštelį padams, o neprognozuojamame Wundercklekse spalvyne raštas puošia tik aulą. Aš labai panašų mačiau latviškose pirštinėse, Aušra rastą savaip dar pasitobulino, pratęsdama ilgą meistrystės tradiciją – taip visi visais laikais darė, savaip prisidėdami prie raštų kūrimo ir vystymosi.

Skirtingi ir kojinių krašteliai – vienur stambesni 3*1 stulpeliai, kitur – dvigubas su dantytu krašteliu.

Ryža pora išsiskiria iš kolekcijos kitokiu – lapelių – raštu ir papildoma puošmena: latviškomis juostelėmis. Bet išsiskiria subtiliai – dantytas dvigubas aulas ir panaši visos kojinės ornamentikos kompozicija ją gražiai prijungia prie kompanijos 😉 .

Ir aišku, visos šitos idėjos pabaiga visiems mezgantiems yra nuspėjama – kai paimi raštuoti kamiuoliuką, skirtą visai didelei porai, turi nemenkai likučių. Kai jų susikaupia reikalinga kritinė masė – gimsta dar viena pora, dryžuota. Niekada nesiginčyčiau, kad raštuotos kojinės yra aukštasis pilotažas, bet… likučiai ir kūryba iš jų mano širdyje turi pačią didžiausią kertelę 😉 .

Aušros Grigelionienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1660 (Upės vaga). Antra pora megzta iš Schoppel-wolle Wunderklecks 2150 (Titanikas), trečia – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2404 (Gilūs vandenys). Ketvirta pora megzta iš Admiral ombre 1881 ombre (Raudoni lapai), o penktoji – iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2332 (Smėlio laikrodis). Paskutinė pora megzta iš likučių dryžiukais.

Globalizacija

2024-01-282023-11-28

„Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Žiemiška šiluma

2024-01-282023-11-21

Lapkričio viduryje snigo ne pirmą kartą, pirmas kartas buvo spalį, bet po to turėjom ilgą pertrauką su gausiu lietumi ir retais pragiedruliais. Tai greičiausiai jau pamiršote tą spalio sniegą ir po mėnesio pasirodžiusios snaigės visai galėjo sueiti už pirmą kartą iš naujo. Būtent tą dieną snaigių lydima Anastasija atėjo į MZ su nauju megztuku ir nuotraukose matote ją apsirengusią taip, kaip stovi – už kadro tikrai nebuvo nei palto, nei striukės! Čia aš apie tai, kokio stebuklingo šiltumo yra islandiška vilna.

Už kadro (tai yra, kišenėje) liko tik bepirštės pirštinaitės ir kojinės, bet čia jau savaime suprantama. Truputį paslapties šydas atsiskleidžia pakėlus rankas ir iš po gana trumpo megztinio pasimato apatinis sluoksnis – liemenė iš tos pačios islandiškos Plotulopi vilnos 🙂 .

Spalviškai ji susišaukia ir su nauju megztuku, nes Plotulopi Anastasijai tiko ir kaip su visais siūlais būna – po vieno mezginio liko rusvo ir geltono, po kito – juosvo galiukas. Tereikia „prisidurti” trūkstamus 4 ritinėlius juosvos vilnos ir siūlą sudvigubinus turi rimtai šiltą ir storą megztinį, kuris leidžia sau ignoruoti net pabalusį lietuvišką dangų.

Naujas megztinis – žinomos japonų dizainerės Junko Okamoto modelis, kaip ir daugelis jos, išleistas vieno dydžio. Anastasija sau jį prisitaikė idealiai. Nuo savęs dar pridėjo golfinį kaklą ir stulpelius pabaigoje bei rankogaliuose. Saikingai per didelis, jis dar čia ir patrumpintas – aktualiam siluetui.

Beje, į bendrą šiltinimo komplektą įeinanti kepuraitė numegzta iš merino vilnos (ko ir tikėtumeisi iš kepurės 😉 ) kartu su… islandiška Plotulopi vilna.

Anastasyos Zaychenko megztas megztinis ir kepuraitė. Megztinis megztas iš dvigubo Istex Plotulopi 1424, 1030, 0005 su lašeliu priedo. Kepurė megzta iš Plotulopi 0005 kartu su Drops Baby Merino 21. Megztinio modelis – „Rug„, kepurės – „Head Sock„.

Ankstesni įrašai