Patriotė nuo lopšio

Vakar ne šiaip nebuvo dienoraščio įrašo – visi kartu šventėm vieną svarbiausių Lietuvai datų, Nepriklausomybės paskelbimo dieną. Ir šiandieninis įrašas – toks truputį vėluojantis, bet labai prasmingas sveikinimas mums visiems 💛💚❤.

Prasmingas keliagubai – jūs tik pažiūrėkite, kokio amžiaus kukulis demonstruoja savo tautiniais simboliais ir spalvomis puoštus rūbelius! Pirmąją savo gyvenimo vasario 16 dieną mažoji Jurgitos anūkė sutinka labai simboliškai močiutės apmegzta.

Visai neseniai klausiausi paskaitos, kur buvo paminėtos šeimyninės dinastijos: muzikų, aktorių, medikų. Vaikai eina tėvų keliu ne todėl, kad jau jis pramintas ir lengviau taip tvarkytis gyvenimą, o todėl kad nuo mažens matant tėvus ką nors darant, pats įprasčiausias dalykas vaikui yra daryti tą patį. Jei vaikas pradės piešti kartu su mama ant jos kelių (turiu galvoje Tove Janson), tai bus pats natūraliausias jo gyvenimo būdas, tas pats visose srityse. Rašydama prisiminiau čia ir maištaujančius vaikus (mamą ir dukrą Isager), kurie darydami iš principo kažką visiškai priešinga, gyvenimo būna apsukami ratu ir sugrįžta ten pat 😉 . Patriotizmas yra to paties lizdo paukštis – jis taip pat ugdomas nuo lopšio, šeimos pavyzdžiu ir vertybėmis, kurios turi labai materialią išraišką mūsų dėvimuose rūbuose, ypač šventiniuose.

Liemenę mažulei Jurgita mezgė iš švelnios medvilnės su merino vilna – tiks visiems metų laikams. Fonui parinko neutralią spalvą, kad dominuotų trispaviai krašteliai ir pagrindinis akcentas – baltas vytis raudoname fone. Raštą Jurgita paėmė iš Donnos Druchunas knygos “Lithuanian Knitting” – originale jis buvo pritaikytas pirštinėms, bet tokiai mažai nešiotojai tiko ir kaip pagrindinė liemenės dalis 🙂 . Spalvoti siūlai parinkti prie fono ir storumu, ir šiltumu panašūs – vilna su linu (vėl simboliška!).

Prie liemenės – tautinių spalvų kepurytė, kurios modelį Jurgita truputį pagal save pakoregavo, pabaigusi kraštelį 1*1 stulpeliu. Siūlus parinko ne tik švelnius ir mielus (ta pati vilna su linu), bet ir labai subtilių spalvų – aiškiai suprantama žinia, bet ne į kaktą flomasteriniais atspalviais. Toks derinukas puikiai tiks ne tik per šventes 🙂 .

Pažiūrėkite tik, kokia rimta išraiška saugo išskalbtą ir išblokuotą mezginį meškiukas ir koks dailutis priderintų spalvų bumbuliukas nutūpė ant viršugalvio.

Ir pabaigai grįžtu prie to paties – vertybių ir tęstinumo. Suvedžiau Jurgitos vardą ir pavardę į MZ paiešką ir kaip manote, kokį pirmą straipsnį su jos mezginiais sistema pasiūlė? Ogi beveik prieš dešimtmetį jos megztus tautinį šaliką su kepurę sūnui, tokių pat subtilių spalvų, bet su tokia pat aiškia žinia. Ratas apsisuko ir tomis pačiomis spalvomis papuošta sūnaus dukrytė. Estafetė perduota!

Jurgitos Biliūnaitės-Juškienės megzti rūbeliai anūkei ir nuotraukos. Liemenė megzta iš Rosarios4 Jardim 55 ir Isager Merilin 0, 31, 43, 59. Kepurytės modelis iš šio komplekto – “Cleo Baby Set“.

Robinia Tee

Suprantu puikiai, kaip besišypsanti, lengvu megztuku trumpomis rankovėmis apsirengusi Dovilė iškrenta iš snieguoto, speiguoto ir labai šalto šių dienų žieminio konteksto, bet kada, jei ne dabar, pradėti galvoti apie mezginius šiltajam sezonui, jei jam atėjus jau norėsime jais rengtis?

Dovilė pasirinko savo megztukui labai universalų nestorą vilnos ir medvilnės derinį. Į žygius Šiaurės ašigalio link ar slidžių žygiui miške jis gal ir netiks, bet visais kitais atvejais, greičiausiai, taip. Šiltose patalpose šaltuoju metų laiku, pereinamais sezonais, vėsią vasaros dieną ar vakarą. Švelnus ir plonas, šis siūlas šildys, bet ne per daug, dailiai kris (bendroje sąjungoje vilnos elastingumas padarys teigiamą įtaką medvilnei) ir visada puoš. Išsirinkusi sau labai tinkamas spalvas, Dovilė lyg “užkonservavo” patį gražiausią alyvų žydėjimo laiką.

Ir taip, plonas siūlas neduos gatavo rezultato per vieną-du vakarus, bet užtai nešioti tokį bus nuolatinė šventė, o jei pradėsime dabar, tikrai spėsime su alyvomis 🙂 .

Dovilės Jakutytės megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios 4 Jardim 1 ir 57; modelis – “Robinia Tee“.

Mažosios Lietuvos pirštinės su vilnietiška kepure

Eglę šiais metais gyvenimas užnešė į gana toli nuo namų stovinčią galerą – Klaipėdos kraštą. Čia kalba ne apie šiaip apsilankymą, Eglė Klaipėdoje įsijungė į pusmetį trukusį projektą “Amatystė Mažojoje Lietuvoje”, kurio pirmas etapas buvo to regiono pirštinių, užfiksuotų išplaukusioje nuotraukoje rekonstrukcija. Klaipėdos etnokultūros centro vadovės, kolegių mezgėjų ir skaitmenizuotos schemos pagalba remdamasi Eglė ėmėsi kuo tiksliau atkartoti senąsias pirštinės iš muziejinės nuotraukos.

“Visą vasarą darbavausi, o rudenį mano pirštinės eksponavosi tarp kitų, atkurtų pirštinių parodoje Klaipėdos Etnokultūros centre “Adyvių dyvai“.

Pirmose gražiose nuotraukose matote jau baigtinį rezultatą, iki kurio vedė labai nelengvas kelias.

“Kutukai – anksčiau nebandyta technika. 
Virvelės ir juostelė – pakartota.

Kutukai, virvelės ir juostelė – trys naujos technikos įveiktos. Galiu iškvėpti. Kas dar sulaikot kvėpavimą, kai mokotės naujų dalykų?

Mintyju apie Mažosios Lietuvos moterų norą puoštis ir meilę spalvoms!“


“Pradedu detektyvinti kas ten slepiasi toje blausioje muziejinėje nuotraukoje. Rekonstravau formą ir virbalų dydį. Dabar, prie kavos, tikiuosi nušvitimo. Kas ten po spalvotų kilpelių sluoksniu? 

1- toks pats raštas, kaip ir visa pirštinė? 
2 – lygus mezgimas, nes kam vargti, jei vis tiek nesimato? 
3- palengvintas raštas, keisti spalvas kas akį? 
4 – vyšninė spalva, tamsi prie riešo, kad nenusičiupinėtų? 
5 – kuri nors kita spalva, kad būtų stilinga? 
6 – dar koks nors mano neapgalvotas variantas?

Kol kas turiu tik mažą, susisukusį bandymų mazgelį, vakarykštės paskaitos rezultatą. Tikiu, kad sugebėsiu įj paversti į atkurtą, Mažosios Lietuvos pirštinių porą. Lengvi keliai ne mezgėjoms.“

“Antros pirštinės sindromas – 8691 punktas ligų kataloge. Žinau, kad dar yra antros kojinės ir antros rankovės sindromai! Kas patiria požymius?“

Rekonstruoti senieji mezginiai turėjo pratęsimą.

“Antroji “Adyvių dyvai “ projekto dalis buvo sukurti modernų mezginį, panaudojant motyvą, ar elementą iš senųjų rekonstruotų pirštinių. Kokias dvi savaites sukau ratus, tiek miške, tiek galvoje, svarstydamas KOKS tai būtų mezginys (laiko buvo likę ne milijonas, tai apsiribojau mažais mezginiais) ir KAS ant to mezginio galėtų persikelti iš pirštinių. Ir štai, atėjo nušvitimas! Tai bus pirštinių spalvos KEPURĖ, o ant jos tupės visų pirštinėse panaudotų spalvų BUMBULAS!“

Prie sudėtingų raštų ir įmantraus dekoro pirštinių Eglė kepurei pasirinko visai minimalistinį modelį, kurio pagrindinis akcentas tapo spalvotas bumbulas.

“Variacijos bumbulo tema!”

“Kutukus paverčiau šiuolaikiniu bumbulu! Taip bumbulus darydavo mano Močiutė.“

Apatinėse nuotraukose matote Eglės mezginius parodoje ir parodai skirtame straipsnyje. Man taip trūksta tame pačios Eglės fotografijų, bet… parodai greičiausiai reikalinga vieninga stilistika, užtai Eglės Ravelry puslapyje ir IG paskyroje galime pamatyti ir dar vieną, parodos dalyviams neatskleistą jos talento pusę – tokias gražias proceso nuotraukas, kad taip pateiktas joks kelias neatrodo sunkus, tik spalvingas, viliojantis ir užburiantis.

Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, kepurė, nuotraukos bei pastabos. Pirštinės yra seno modelio rekonstrukcija, megztos iš Isager Highland (Navy, Moss, Hay, Paprica, Turquise, Wine). Kepurės modelis – “Vilniaus kepurė“, siūlai – Rosarios4 Terra 16.

Megztos Kalėdos

Kalėdiniai megztiniai yra labai svarbi šventės dalis – kuri dar šventė turi specialius mezginius? Tik megztinis – ne sausainis, per vakarą neiškepsi, todėl puošiasi jais tie, kas (arba kieno mamos 😉 ) stipriai iš anksto juos suplanavo, įtraukė į mezginių planą ir – svarbiausia! – jį įgyvendino! (Aš sugebėjau tik raudonus siūlus atsidėti ir laukiu šventinių dienų, kad pabaigus apsirengčiau… per kitas Kalėdas 😉 .)

Jurgita šiemet turėjo stipriai padirbėti, kad papuoštų šventiniais mezginiais abi dukras. Ir dar gerokai iki paties mezgimo, ieškant tinkamų variantų – ne veltui yra organizuojami bjauriausio kalėdinio megztinio konkursai, nes kaip ir grožio, taip ir kičo šioje srityje yra tiek ir tiek. Jurgitos parinkti modeliai tiks visam žiemos periodui, sukurdami žiemos pasakos nuotaiką dar gerokai iki švenčių ir bus sėkmingai nešiojami po, dovanodami tą šventinę nuotaiką kiekvieną dieną – stilingi, labai subtilūs, aiškiai žiemiški, bet ne tiesmukai prie datos pririšti.

Vyresnėlė Meda šiais metais šventes švenčia su eglučių ratu sniegynuose – šviesus ir gaivus megztukas sukurs tą stebuklingą žiemos atmosferą, kurios mums šiemet šykšti dangus… 😉 .

O mažoji Nora šią žiemą bus pasakų nykštuku 🙂 . Raudona kepuraitė su ilgu galu, papuoštu baltu bumbulu (sniego gniūžtė?) suderinta su arkliukais puoštu kaklašildžiu. Tautinis skandinavų motyvas šiemet susišaukia ir su kiniečių metų simboliu.

Kepuraitę Jurgita mezgė iš storesnio siūlo, kad patikimai saugotų ausis, o kaklašildis plonesnis, kad tilptų sudėtingas žakardo raštas, iš kurio ir taip išimtas vienas motyvas, nes originalas dar plonesnis.

Abi mergaitės pradėjo nešioti savo kalėdinius mezginius net nesulaukusios privalomo skalbimo – ar gali būti geresnis įvertinimas? Nebent dar tokios plačios šypsenos 🙂 .

Kalėdos yra turbūt labiausiai vaikų šventė, todėl labai smagu pabaigti šių metų dienoraštį tokiais gražiais ir nuotaikingais mezginiais. Šilto ir jaukaus visiems šventinio laikotarpio ir iki pasimatymo kitais metais 🙂 .

Jurgitos Mieželytės megzti kalėdiniai mezginiai ir nuotraukos. Megztukas megztas iš Rosarios4 Balada 01 ir Istex Kambgarn 945, modelis – “Jingle Bells“. Kepuraitė megzta iš Rosarios4 Amalia 01 ir 37, modelis (modifikuotas) – “Rustic Red One Hat“. Kaklašildis megztas iš Rosarios4 Romaria 01 ir 30, modelis – “Carousel Cowl“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €