Praėjus Trims Karaliams oficialiai kaip ir baigiasi kalėdinis laikotarpis ir laikas grįžti į kasdienį gyvenimą, o MZ dienoraščiui vėl pradėti reguliariai rašytis. Skaitau IG daugelio pažįstamų įrašus, pilnus entiuziazmo ir džiaugsmo vėl įsisukus į pažįstamą rutiną ir truputį pavydžiu, nes man visai dar nenori niekur suktis, dar taip gera gyventi lėtu ir laiko neskaičiuojančiu pošventiniu ritmu, dar nepavargau nuo to “nieko neveikimo”, atvirkščiai, mėgaujuosi iš visos širdies sutvarkytais namais, skaniais maistais, įdomiomis knygomis (skaitau ir tą pačią iš Eglės nuotraukos), baltais vaizdais už lango ir mezginiais be numatyto pabaigos termino (ir – stebuklas! – tokie nusimezga greičiausiai!). Todėl ir dienoraštis teprasideda dar ta pačia šventine dvasia 🙂 .
Jau ne pirmą kartą pagaunu save tokioje būsenoje metų pradžioje, kai visi pagrindiniai reikalai atlikti (o jei ir neatlikti, traukinys jau išvažiavęs…), bet sausainiukų ir snaigių bei kitų kalėdinių reikalų receptai vis dar akis bado ir galvos neketina geruoju palikti. Ne pirmą sausį aš išnaudoju šį šventinės nuotaikos ir atsiradusio laiko derinį pasiruošimams metų galui. Nedarau to sąmoningai kaip darbo, greičiau leidžiu sau ramiai ir neskubėdama pažaisti su taip ir nespėtomis realizuoti dovanomis, puošmenomis ar rūbais. Atrasdama juos jau paruoštus gruodį esu kaip niekada sau dėkinga. Toks jausmas, lyg būčiau radus brangiausią dovaną po eglute 😉 .
Ši pokalėdinė banga yra turbūt vienintelis mano sustojimas ar net žingsniukas atgal. Truputį anachronizmas, nes mezgimas yra lėtas dalykas ir iš esmės yra apie planavimą ir žiūrėjimą į priekį, kartais net labai toli į priekį. Man tokie (po)šventiniai mezginiai yra grynas džiaugsmas ir savirealizacija (tuo metu, kai darau), bet kam sunku pakeisti kryptį, galite galvoti apie labai išankstinį pasiruošimą kitoms šventėms – juk Kalėdos ir vėl ateis 🙂 .
Vienas paskutinių praeitų metų MZ dienoraščio įrašų buvo Annos megzti bumbulai iš siūlų likučių. Šie metai šventine girlianda teprisijungia prie senųjų ta pačia tema. Kaip daug kam vargas ir galvos skausmas (keistų kiekių, storių ir spalvų siūlų likučiai) virsta nuostabiomis, originaliomis ir labai šiltomis puošmenomis.
Apvaliai megztai juostelei Eglė pasirinko siūlą su greitai besikeičiančiomis spalvomis, todėl jos eglutės yra tokios dailiai margos ir subtiliai spalvingos.
Kažkada su aparatėliu tokiai juostelei megzti vaikai buvo pratinami prie amato ir senuose leidiniuose galima rasti įvairių idėjų, ką iš tos juostelės paskui pagaminti, bet iš tiesų, įjunkite fantaziją ir nereikės jokių gatavų instrukcijų. Arba pažiūrėkite Eglės nuotraukas “iki” – gal kitais metais jos eglutę papuoš kaspinėliai arba susukti ledinukai ant pagaliukų?
Eglės Lašinskienės megztos eglutės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2528.
