Pramintu taku

Tik pasigrožėkite, koks ilgas ir rimtas kelias mezgimo, mokymo ir mokymosi bei bendrystės kelias nueitas iki šio dailaus megztuko – nuo pirmų pėdučių, riešinių, kojinių ir baktusų.

Jei kas pamiršote šią istoriją, nukeliaukite nuorodomis prie visų įrašų (o kas pamena, bus proga dar kartą pasidžiaugti) į pačią jos pradžią, kai Eglė, paprašyta draugės, auginančios keturias dukras, pamokyti jas megzti, užkūrė tokį kūrybingą ir džiuginantį židinuką, kad viskas iki dabar tik auga ir plečiasi.

Po pirmųjų rimtų mezginių prieš porą metų vyriausia sesė Rugilė metiniu projektu mokykloje pasirinko megzti megztinį ir paprašė Eglės būti jos darbo vadove.

Šiais metais tuo pat keliu nuėjusi debiutuoja ir kita sesė – Saulė. Nepabijojusi nei gana plono ir slidaus merino vilnos siūlo, Eglės vadovaujama ir padedama, ji ne tik apsigynė projektinį darbą, bet gali labai išdidžiai vaikščioti su savo pačios megztu megztiniu. Kiek keturiolikmečių galėtų tuo pasigirti?

P.S. Eglės nuotrauka iš darbinės virtuvės – kaip buvo renkamos sagos (visi mezgantys ir siuvantys žino, kokio svarbumo tas mažas dalykas yra!):

Saulės Dilbės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Merino Extra fine 05 ir 13, sagos – Union Knopf; modelis – “Olga Jacket“.