Ištraukusi MZ mainams burtą, šiais metais nusprendžiau neieškoti gatavo modelio, o numegzti kažką originalaus. Tas originalumas, tiesą sakant, labai sąlyginis, jei kalbam apie tokią klasikinę konstrukciją ir minimalistinius raštus (neįsivaizdavau Jolantos, kurią ištraukiau, su Stephen West stiliaus ekscentriškumu) – jau tiek skarų yra numegzta, kad labai sunku ką išgalvoti…
Aš savo skarelei pasiėmiau jau ne kartą megztą konstrukciją (ištemptas trikampis), bet pažaidžiau savitais uždėjimais, paieškojau man gražiausio kraštelio, suporavau pagal vidurio pridėjimus išvirkščių akių juosteles. Visa tai smulkūs ir maži niuansai, pastebimi turbūt tik mezgančiam žmogui, bet minimalizmą niuansai ir valdo 😉 .



Pagal idėją geroji pusė buvo su daugiau gerų akių eilių ir poromis sudėliotų išvirkščių akių juostelių, bet kadangi skara – ne megztinis, žiūrėjau, kad ir išvirkščioji pusė būtų tinkama rodyti 😉 . Ir nors geroji pusė man patinka labiau, užskaitau ir išvirkščią 🙂 .
Kai jau sugalvojau, kaip ir kokiu tempu pridėdinėsiu akis bei kaip derinsiu gerų akių eiles su išvirkščiomis, viskas ėjosi kaip iš pypkės, tik reikėjo nepamesti vidurio pridėjimų ritmo. Paskutinis iššūkis laukė pabaigoje. Kadangi esu tas žmogus, kuris mąsto procese, tai neturėjau jokio išankstinio plano, galvojau, kad ieškosiu, kai prieisiu pabaigą. Paieškojau knygose ir internete – įsivaizdavau Jolantą ir neradau nieko, kas atitiktų mano viziją. Tai per saldu, tai per įmantru, tai perkrauta. Norėjau kiauraraščio, bet tokio vos vos, bangelių, bet tokių, kurios neprimintų tortų puošybos… Tai teko tą vos vos pačiai sukonstruoti 😉 .




Skarelę mezgiau iš merino vilnos šilku, tiek siūlas, tiek jo spalva buvo renkama galvojant apie būsimą nešiotoją, bet drąsiai galite bandyti pačius įvairiausius variantus – dydžio taip pat!


Skarelė megzta iš Rosarios4 Balada 23 (2 kamuoliukai), modelis – “Jolantos skarelė“.