Filosofo megztinis

Kamiu ne veltui pavadintas žymaus filosofo vardu – nomen est omen. Išmintingas šuniukas žino, kad geriausias būdas ištverti tą tamsų, šaltą ir šlapią laiką glaudžioje sąjungoje su islandiška vilna 🙂 .

Jolanta nesivadovavo jokiu gatavu modeliu megzdama megztuką savo augintiniui, būdama patyrusi mezgėja, pati nesunkiai išmodeliavo idealiai Kamiu tinkantį megztuką. Ilgas kaklas saugo iki pat ausų, o petnešos dar glaudžiau jį apspaudžia, rankovės suformuotas pridėjimais ir trumpomis eilėmis, ir vyšnaitė ant torto – kišenėlė ant nugaros. Maišiukui, skanukui ar kitai smulkmei 😉 .

Jolantos Gulbinovič megztas megztukas šuniukui ir nuotraukos. Siūlai – Istex Lettlopi 0085.

Lettlopi papildymas

Kaip visada – kas už lango, tas ir mūsų lentynose 🙂 . Atkeliavęs Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) papildymas kaip du vandens lašai panašus spalvomis į peizažą už lango, tik yra žymiai patrauklesnis, bent jau savo šiluma 😉 . Su mezginiais iš jo žieminis peizažas bus gražus ne tik pro langą pažiūrėti, bet ir jame pabūti galėsite pakankamai komfortabiliai, tiek, kiek iš viso įmanoma tokiu metu :)).

Šilta ir rimta vilna nėra pritaikyta labai jautriems nešiotojams, bet dideli šalčiai dalį jautruolių priverčia pakeisti įsitikinimus – tampi jautrus tik tam geliančiam speigui 😉 . Pirštinės, megztiniai, pledai, kepurės ar šalikai – ši vilna yra iš to krašto, kur tiek avys, tiek žmonės puikiai supranta, kas yra žiema, ir moka su ja sugyventi nekentėdami.

Be šiltumos ir tvirtumo, ši vilna yra labai tikra ir labai gražiai dažyta (nedažyta taip pat nuostabi 🙂 ), kas prideda pliusų tiek jai, tiek visam šaltam sezonui, kai vienu metu gali pademonstruoti (ir pats pasidžiaugti) bene didžiausią kiekį mezginių vienu metu 😉 . Paskubėkit, kol dar tam puikios sąlygos 🙂 .

Ruošk roges vasarą

Šios dvi poros šiltutėlių vilnonių pirštinių Gražvydės megztos kalėdinėms dovanoms porai. Vyrui ji parinko solidesnį variantą – šiltą Sirri vilną, kuri papildomai padvigubinta žakardiniu mezgimu. Ruošė roges vasarą – pirmos nuotraukos atkeliavo su prierašu “Atostogų rezultatai”. Iškeliaudama ilsėtis Gražvydė pričiupo su savimi tik virbalus ir siūlus, internetą naršė ieškodama schemos ir persipiešinėjo ją į languotą sąsiuvinį. Žygio rinkinį užbaigia iš folijos išlankstyta “liniuotė” raštui sekti 😉 .

Rudenį suorganizavo Latvijoje prie jūros pirštinių fotosesiją 🙂 .

Žmonos pirštinės delikatesnės, iš plonesnės, bet nemažiau šiltos islandiškos vilnos. Šių pirštinių autorystę MZ dienoraštį skaitantys turbūt ir be jokio paaiškinimo nustatytų – tuoj pat atpažintų firminį Gražvydės nukeltų akių raštavimą.

Iš anksto pasiruošusi ji turėjo puikią dovaną Kalėdoms. Po jų šalčiams atėjus, spėju, apdovanotieji kiekvieną dieną ją geru žodžiu mini ir už šilumą dėkoja 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztos pirštinės ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Sirri 5/2 31 ir 32, antra pora iš Istex Einband 709 ir 1038.

Metų mezginys

Pagal prieškalėdinį sumanymą labai norėjau pradėti 2026-ųjų metų dienoraštį šios dienos įrašu, tik kad tos šventinės nuotaikos sunkiai mane paleidžia…

Megztas Čiurlionio atvaizdas taip pat yra gija, jungianti abu metus labai išskirtiniais mezginiais. Gruodžio mėnesį rodyta Eglės liemenė moja šiandieniniam Daivos megztukui 🙂 . Abu iškart atpažįstami ir kiekvienas labai ryškiai individualus.

Visai giliai pasikapsčius, man visi rankų darbo mezginiai atrodo ir svarbūs, ir ypatingi, ir jei reiktų kažkaip surūšiuoti pagal svarbą, jie man būtų vienoj lygioj eilėj, nes kiekvienas yra mūsų skonio, matymo, stiliaus pojūčio atspindys, kiekvienas yra unikalus ir nepakartojamas, kaip bet kuris žmogaus rankų darbas. Bet jei naujas kojines pastebės mezgantis, Čiurlionio megztinį – kiekvienas! Ši Gintarės ir Daumantės iniciatyva – numegzti 150 Čiurlionio megztinių – išvirto į tokį cunami, kokį, abejoju, ir pačios organizatorės nujautė. Meno kūrinys yra pati Gintarės sukurta schema, o kiekvienas autorius ją dar savaip interpretavo!

Daivos megztinis, beje, gerą mėnesį kabėjo MZ ir tikrai ne vieno žmogaus buvo pastebėtas (jo išnykimas, priešingai daugeliui įvairiausių pavyzdėlių, taip pat 😉 ), apžiūrėtas, apdūsautas ir man nuolat tekdavo pasiaiškinti, kad mezgiau ne aš (nors pagunda sumeluoti buvo 😉 ).

Nemėgstanti jokių kolektyvinių veiklų Daiva įsijungė į šį bendrą mezgimą, kai dar nebuvo susirinkęs pakankamas norinčių skaičius, kad ir ji prisidėtų prie tokios gražios iniciatyvos. Čia ji taip sako, bet aš manau, kad be kosmoso įtakos neapsieita. Čiurlionio kūrybos niekas buitiniu realizmu nepavadins, nors pakankamai atpažįstami motyvai, objektai, žmonės ar peizažai. Tai, ką matė genijaus akys, buvo nušvietusi antgamtiška šviesa ir jos spinduliai dabar spindi mums iš visų jo darbų. Daivos mezgimą, kaip besinorėtų apie mezgimą kalbėti kukliai, taip pat valdo tos pačios jėgos. Kartais ji pati nežino, kai pradeda, kur pasisuks jos kelias, kur jis nuves, koks jis bus. Kažkokia tolima vizija pamirksi ir ji labai atvirai eina ten, kur vidinis balsas veda. Užtai jos visi mezginiai yra tokie ypatingi, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ar paprastumo. Apatinėse nuotraukose, jei atidžiai pasižiūrėsite, pamatysite, kad atskirai megzti gabalai sujungti vąšeliu… dekoratyvinėmis bangelėmis. Aš negaliu numegzti taip, kaip ji, nes jos vidinis balsas manęs neveda, bet pamačiusi rezultatą, dažnai galiu protu suvokti, kaip kas padaryta, teoriškai lyg ir “aš taip galėčiau”. Tačiau apie tokį valiūkišką sujungimo būdą tokiam storam ir proginiam megztiniui aš gyvenime nebūčiau pagalvojusi! Ji man atsiuntė dar darbinę kraštelio nuotrauką su prierašu: “Genijus taip liepė, negalėjau nepaklausyti 🙂 “. Aš tik išsižiojau ir po kiek laiko užsičiaupiau – kokie dalykai gimsta, kai genijus pasišneka su genijumi! (Ir ne, aš nemanau, kad mezgimas yra žemesnis menas už muziką ar dailę. Ar poeziją.)

Kalbant apie prozaiškesnius techninius dalykus, šis megztinis yra iššūkis ir meistrystės prasme. Intarsija nėra raketų mokslas, bet tokio sudėtingumo intarsija labai šalia jo priartėja. Ypač kai schema yra tik figūros, o tu pats turi suderinti spalvas, priderinti atskirai megztas rankoves ir nugarą, įtaikyti schemą savo dydžiui. Ar išardyti visą tą sudėtingą konstrukciją, jei kas nepatinka ar netinka.

Iš dviejų Gintarės pasiūlytų schemų Daiva mezgė smulkesnę (palyginimui, Eglės yra stambesnė), kad galėtų imti ne tokius storus siūlus. Bet net ir atsisakius labai didelių virbalų, iš jos pasirinktų siūlų gavosi pakankamai didelis megztinis. Pagrindinis pasirinkimas buvo Terra merino vilna, kuri turi tris variacijas – lygi vienspalvė, tvidas ir melanžas. Visos trys skirtingomis proporcijomis atsidūrė Daivos megztuke. Šalia islandiškos vilnos su moheriu ir Noro siūlų likučiu (dar vienas genijus į kompaniją 🙂 ).

Nustebino mane ne tik banguotas sujungimo kraštelis, bet ir nugara, sudryžuota trimis skirtingomis spalvomis kas eilutę – labai labai įspūdinga ir dailu!

Daiva nufotografavo savo megztuką pati gamtoje, aš – MZ ir prie sienos, bet svajonė nukeliauti tam reikalui į Raigardo slėnį dar neišpildyta. Planas šiems metams?

Beje, tokią bangą sukėlusi Gintarė šį sausį jungia mezgančius žmones naujam iššūkiui – Žemaitės mezgimui. Lietuvos kultūra yra gerose rankose.

Daivos G. megztas megztinis ir nuotraukos, modelis – “Čiurlionio megztinis“, siūlai – Rosarios4 Terra mouline 01, 07, Terra 19, 15, Terra Tweed 19, 20, Istex Plotulopi 484, Isager Silk Mohair 37.

Item added to cart.
0 items - 0,00