Mėlyna & Co

Storosios islandiškos vilnos Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) siuntoje šį kartą dominuoja visi ledo atspalviai – ryškiai melsvas, šviesaus džinso ir truputį margų rausvai melsvų šviesoje spindinčio sniego atspalvių.

Šviesiai melsvą kompaniją atsveria klasikinis tamsiai mėlynas atspalvis, o juos sujungia ryški mėlyna, pabėgusi iš bedros nuotraukos 😉 .

Du labai panašiai atrodantys kamuoliukai, tik tas dešinysis yra gilios, turtingos žalios spalvos, o kairysis – tamsiai pilkas su žalsvu atspalviu, kosminio gražumo taip pat 🙂 .

Ir natūralūs atspalviai, savaime suprantama – šiaudo aukso ir vidutinio tamsumo pilkos spalvos. Rimtiems, ilgaamžiams, labai šiltiems, lengviems ir išskirtinai gražiems mezginiams 🙂 .

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Plotulopi virusas

Tik gavus šio pledo nuotraukas, galvojau, kad jis bus pagrindinis ir vienintelis šilto įrašo herojus, bet visai neseniai išaiškėjo, kad šita istorija turi tęsinį (ne pabaigą!), tai pledui teks šiandien pabūti pačio geriausio Plotulopi viruso grandimi 🙂 .

Man žinoma istorijos pradžia – jau seniau rodytas įspūdingas Ievos pledas iš dvigubo Plotulopi siūlo, megztas dovanų. Siūlus ji rinkosi kartu su mama ir į tokią labai užtikrintą pusę, kurios likutis tapo gražia istorijos tąsa.

Ievai pabaigus savąjį mezginį, kito pledo dukrai ėmėsi jos mama. Taip pat su atsarga prisirinkusi spalvotų Plotulopi lėkščių, iš dvigubo siūlo ji dvispalviu anglišku stulpeliu (!) numezgė pledą dukrai, jis čia visu gražumu įsitaisęs ant sofos, taip ir prašosi įsisupti ar užsikloti. Kas pažįsta islandišką vilną, net per nuotrauką pajus, kokios šilumos ir gerumo yra šis keturgubas gėris 🙂 .

Kadangi abi siūlų turėjo su gera atsarga, tai po pledų atėjo laikas atsargoms 😉 . Ieva iš savo pledo likučių, pridėjusi priderintų spalvų moherį (pats mylimiausias mano derinys!), numezgė mamai skarą dovanų. Ir čia nesustojo: „Dar truputį siūlų liko, tad arba bus veltas krepšys, arba pirštinės, arba koks kitas mažas darbelis. Žiūrėsim.”

Mama gi, po didelio pledo, „iš to, kas liko, dar mezga ir anūkei. Manau, kad visa šeima užsikrėtė Plotulopi virusu 🙂 „.

Aurelijos Kirkilienės dvigubu anglišku stulpeliu megztas ir fotografuotas pledas. Siūlai – Istex Plotulopi 1421, 1424, 1431, 2027. Skara megzta ir fotografuota dukros Ievos, modelis – „Gryer„, siūlai – Istex Plotulopi 1026, 2023, 1432, Isager Silk Mohair 100, Drops Kid-Silk 06.

Item added to cart.
0 items - 0,00