Globalizacija

Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Plotulopi naujienos

Kur storoji islandiška Lettlopi vilna, ten, savaime suprantama, ir jos plonesnė ir lengvesnė neverpta versija – Plotulopi (100% neverpta islandiška vilna, 100 g ~ 300 m). Pastaroji yra ypač universalus siūlas – dvigubą sudėjus ji yra pakankamai stora ir tvirta, o vienguba yra lengva ir orinė. Idealus siūlas tiek virbalams, tiek vąšeliui (pastarasis ne taip dažnai gali pasigirti švelnia ir minkšta medžiaga), puiki tiek viena, tiek įvairiuose deriniuose – tinka prie jos įvairios lace kategorijos plonybės ir visi pūkuotukai, iš kurių moheris mėgaujasi pelnyta favorito karūna.

Atkeliavusios spalvos kalba apie Kalėdas – šventiški raudoni bei žali atspalviai prie krūvelės neutralių baltų, pilkų ir juodų atspalvių.

Nuolatinis svečias

Islandiška vilna pas mus atkeliauja nuolatinio abonemento sąlygomis, visais sezonais ir su pavydėtinu reguliarumu. Lapkritis yra turbūt tas laikas, kai ji atrodo patraukliausiai – prieš nosį žiema su Kalėdomis.

Pradedam rodytis nuo storiausio siūlo – Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m). Būtent iš jo mezgama didžioji dalis tradicinių islandiškų megztinių su raštuota apvalia kokete, patys jaukiausi pledai, šilti paltai ir patys patikimiausi aksesuarai. Tiek Kalėdų, tiek šaltėjančių orų akivaizdoje storas siūlas aktualus ir tuo, kad iš jo mezgasi greitai ir be vargo 😉 .

Šio mėnesio „abonementas”, kaip ir pridera sezonui, pakankamai gausus. Prie dailių natūralių rusvų prisijungė seniai matyta tamsi oranžinė spalva, pilki ir mėlyni atspalviai keliauja nuolat, o žiemos švenčių preliudijai – gausus pačių įvairiausių raudonų atspalvių būrys.

Žiemiška šiluma

Lapkričio viduryje snigo ne pirmą kartą, pirmas kartas buvo spalį, bet po to turėjom ilgą pertrauką su gausiu lietumi ir retais pragiedruliais. Tai greičiausiai jau pamiršote tą spalio sniegą ir po mėnesio pasirodžiusios snaigės visai galėjo sueiti už pirmą kartą iš naujo. Būtent tą dieną snaigių lydima Anastasija atėjo į MZ su nauju megztuku ir nuotraukose matote ją apsirengusią taip, kaip stovi – už kadro tikrai nebuvo nei palto, nei striukės! Čia aš apie tai, kokio stebuklingo šiltumo yra islandiška vilna.

Už kadro (tai yra, kišenėje) liko tik bepirštės pirštinaitės ir kojinės, bet čia jau savaime suprantama. Truputį paslapties šydas atsiskleidžia pakėlus rankas ir iš po gana trumpo megztinio pasimato apatinis sluoksnis – liemenė iš tos pačios islandiškos Plotulopi vilnos 🙂 .

Spalviškai ji susišaukia ir su nauju megztuku, nes Plotulopi Anastasijai tiko ir kaip su visais siūlais būna – po vieno mezginio liko rusvo ir geltono, po kito – juosvo galiukas. Tereikia „prisidurti” trūkstamus 4 ritinėlius juosvos vilnos ir siūlą sudvigubinus turi rimtai šiltą ir storą megztinį, kuris leidžia sau ignoruoti net pabalusį lietuvišką dangų.

Naujas megztinis – žinomos japonų dizainerės Junko Okamoto modelis, kaip ir daugelis jos, išleistas vieno dydžio. Anastasija sau jį prisitaikė idealiai. Nuo savęs dar pridėjo golfinį kaklą ir stulpelius pabaigoje bei rankogaliuose. Saikingai per didelis, jis dar čia ir patrumpintas – aktualiam siluetui.

Beje, į bendrą šiltinimo komplektą įeinanti kepuraitė numegzta iš merino vilnos (ko ir tikėtumeisi iš kepurės 😉 ) kartu su… islandiška Plotulopi vilna.

Anastasyos Zaychenko megztas megztinis ir kepuraitė. Megztinis megztas iš dvigubo Istex Plotulopi 1424, 1030, 0005 su lašeliu priedo. Kepurė megzta iš Plotulopi 0005 kartu su Drops Baby Merino 21. Megztinio modelis – „Rug„, kepurės – „Head Sock„.

Item added to cart.
0 items - 0,00