Iš storos islandiškos vilnos Jolanta nusimezgė, mano galva, universaliausią megztinį. Jis yra storas, bet tokio padoraus storio, kad lengvai telpa po striuke, kai reikia papildomos šilumos lauke ar planuoji leisti kelias valandas pakankamai vėsioje patalpoje. Kartu jis numegztas kaip švarkelis, tai su striukėmis atsisveikinus, jis jau visai ramiai gali perimti viršutinio drabužio rolę – tam tiks tiek susagstomas modelis, tiek nuo gamtos gaivalų sauganti islandiška vilna. O didelės bei patogios kišenės praverčia bet kuriam drabužiui 😉 .
Apykaklė modelyje vaidina labai svarbią rolę – ji suteikia charakterį visam rūbui, kartu suteikdama įvairių galimybių nešiotojai. Gali tik užsimesti kaip švarką, gali susisegti ir turėti gana gilią iškirptę golfui ar skarelei (ar plikam kaklui, jei kartais būtų TAIP šilta), o gali gražiai susiausti ir ji uždengs kaklą beveik iki smakro. Apykaklė dailiai “išauga” iš paslėpto užsegimo juostelės, megztos stulpeliu. Tas pats stulpelis pasikartoja ir kišenių kraštuose, ir megztuko apačioje ir rankovėse – ir taip apskaičiuotas, kad NIEKUR nieko nesusiaurina ir nesutraukia! Tokie meistrystės niuansai taip džiugina akį 🙂 .
O kam jau galvoje pavasaris ir linas su medvilne, jokiu būdu neatkalbu, juos (ypač plonus) nusimegzti reikia laiko, bet pažvelkite pro langą (pro manąjį sninga 😉 ) ir įsitikinkite, kad turite bent vieną tikrai šiltą megztinį spintoje tam taip lauktam naujam sezonui 😉 .
Jolantos Vainutienės megztas megztinis iš Istex Lettlopi 9418.
TOBULA!
💯