Snow Forest

Visų stilingų mezgėjų pamiltas LAINE žurnalas dideliam daugelio liūdesiui nutraukęs savo veiklą, tuo didesniam džiaugsmui ją vėl atnaujino ir šiandieną turi pasirodyti jo dešimtasis numeris, kuriame bus ir japonų dizainerės Midori Hirosi modelis Snowy Forest, mano testuotas pačiame vasaros viduryje.

Pavadinimas ir storas originalo siūlas nulėmė mano pasirinkimą – šerkšno melsvumą bei patį mylimiausią žieminį siūlų derinį: islandiškas Plotulopi (kaip tik naujas melsvas atspalvis pasirodė… 😉 ) su moheriu. Šis siūlų derinys mano yra mylimas visokių raštų ir modelių pavidalu, bet šioms laisvoms ir stambioms pynėms tiko ypač puikiai. Puresniam kritimui pasirinkau ir 5 mm virbalus, nors paprastai šiam deriniui renkuosi 4 – 4,5 mm diapazoną.

Originale dvigubas kaklo stulpelis mano paliktas neužsiūtas, nes jei jau megztukas šiltas, tai jau tos šilumos kuo daugiau visam kūnui tegu tenka ;). Pagrindinis akcentas – stambios išraiškingos pynės, atskirtos mažų varvekliukų juostelėmis – visas kitas siluetas lygus, net rankovės nesiaurinamos palaipsniui, o mezgamos kaip lygus vamzdis, tik suraukiamos rankogalio stulpeliu.

Su nauju megztuku šiandien galėsiu tinkamai atšvęsti dvigubą progą – ir naujo žurnalo numerio išėjimą ir žiemos pradžią ;).

Megztukas megztas iš Plotulopi 2023 kartu su Isager Silk Mohair 41, modelis – „Snowy Forest„.

Žiemos spalvos

Neutralių pilkų islandiškos vilnos spalvų megztinis ir dar tipiško islandiško fasono – tobula žiemos klasika, tiek pat graži, kiek ir praktiška.

Megztukas Kalėdų dovanos forma iškeliavo į Portugaliją – tepradžiugins  žmogų šiltuose kraštuose (drėgmės ir vėsos ten taip pat niekas neatšaukė 😉 ) šiaurietiškos vilnos šiluma, skandinavišku dizainu ir… lietuviško sniego kvapu 🙂 .

Rasos Balčiūnaitės megztas megztukas bei nuotraukos. Siūlai – Lettlopi 0052, 0054, 0057, modelis – „Tundra„.

Kelionių savaitė su G. Saarema megztinis

Paskutinis G mezginys ir istorija. Šį kartą apie ne visai išsipildžiusią kelionę, bet užtai su perspektyva ateičiai 😉

Baigėsi vasara, baigėsi (tikiuosi, laikinai) Mezgimo zonos siūlai. Gražus ir nemenkas rezervas buvo ir visa tai pavirto į mezginius kelionėms ir galvojant apie būsimas, buvusias keliones. Tokia jau aš, negaliu be kelionių… Savo kelionei į Estiją po 33 metų pertraukos mezgiau mėlyną Alpaca2 megztinį, kurio foto jau siunčiau, o iš ten grįžusi ėmiausi megztinio kelionei į Saaremaa, bet…

Šiemet po 33-jų metų pertraukos nuvykau į Estiją, be galo džiaugiausi ir nepaprastai patiko. O ir oras palepino su +25. Aišku, keliauti ten nesiruošiau be megztinio, vežiausi specialiai tam numegztą ir patogų iš tamsiai mėlynos Isager ALPACA2. Ir dalyvavo jis dėl kompanijos, ne dėl būtinybės, nes buvo šilta, kaip reta. Grįžus, suplanuota sekanti kelionė į Estiją, Saaremaa, įvyksianti ne po 33-jų metų, o maždaug po 33-jų dienų. Rudenėjančiam rugsėjo orui ten tikrai turiu būt pasiruošusi, pagalvojau.

Esu minėjusi, kad Plötulopi siūlai tarsi terapiniai, taip gera iš jų megzti. Aš kaip tik turėjau 3 sruogas gražių šviesiai mėlynų rimtam megztiniui. Tai buvo malonus mezgimas, tarsi nusiraminimas šiuo kelionių badmečiu ir artėjančio pasimatymo su Saaremaa laukimas. Siūlai gulė į pynes ir kiauraraštį (iš naujo Sabrina 2020/09 žurnalo), o mintys jau klajojo keli šimtai kilometrų šiauriau. Be to mėlyna spalva labai tiko Estijai.

Bet atsitik tu man taip, kad situacija dėl Covid susirgimų pasikeitė dramatiškai, Baltijos burbulas sprogo ir smagų keliavimą nesinorėjo iškeisti į galimus apribojimus, nežinią ir visokias galimas nesąmones. Kelionė laikinai atidėta, bet įvyks, juk tai taip arti ir nereikia jokio didelio išankstinio pasiruošimo, tačiau tas arti ir pasiekiamumas gali tapti ir atidėliojimu keliems dešimtmečiams – spėsim. Viliuosi, kad taip nebus. Man labai labai patinka Latvijoje ir Estijoje, toks geras jausmas, kad jau išgirdau pasvarstymų, jog manyje teka Livonijos kraujo… Atsiverčiu vakare knygą, o naujas skyrius kaip tyčia prasideda fraze: „Geriausią išsilavinimą protingas žmogus įgyja kelionėse” (Gėtė). Auksiniai žodžiai!

Jau po dienos ar dviejų riedėjau Latvijos keliais, skaičiau užrašus – Nīca, o čia pat nuorodą Nica – 2061 km… Nors trumpam, visai šalia pasienio, bet išnaudojau paskutinę galimybę tą savaitę ramiai ištrūkti ir pakeliauti. Naujas Plötulopi megztinis mane šildė ir saugojo nuo vėjo virš Liepojos ežero. Su tokiu patogiu megztiniu galėjau drąsiai ilgam įsitaisyti ant pajūrio kavinės stogo ir paleisti akis į tolį, bangas ir stulpą su rodyklėmis. Taip, tikra tiesą, tą akimirką aš buvau rojuje. Ir rugsėjo oras toks ypatingas, kvepia prašikta vasara…

Modelis ir skaičiavimai, nuleidimai yra mano, o pynės iš Sabrina 2020/09. Kišenes irgi rimtas padaryti sugalvojau ir svarbiausiai, tai kūno siaurinumą (ties viduriu). Rankoves skaičiavau, bet nenorėjau numegzti trumpų, tad kaip reikaint pailginau, tada užlenkiau du kartus ir pritvirtinau. Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą, nes taip tiko šitam megztiniui, pridavė rimtumo.

G megztas megztinis, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Plotulopi 0052 su pridėtu plonyčiu merino siūlu.

Tigras ar bitinas?

Ką ta šeimininkė sau galvoja? Iš pradžių duoda filosofo vardą, paskui sumano megzti ne kokį pritinkantį solidų kostiumą, o tigro kailio imitaciją. Na gerai, pabūsiu aš tigras.

Mielai matuojuosi mezginį, treniruojuosi grėsmingai riaumoti… Čia tigras? Susitraukęs iki bitino??? Zzzz – saugokitės visi dabar!!!

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė Camus ir nuotraukos, siūlai – Lett Lopi 1703 ir 9427

Item added to cart.
0 items - 0,00