Šiltas ir žalias

Ne tik aš, mano vyresni vaikai taip pat yra įsitikinę, kad jei turėtum tik vieną megztinį, geriausias variantas būtų iš islandiškos Plotulopi vilnos – šiltas, lengvas, neužimantis vietos, gražus ir užtikrintas. Žinoma, vienas megztinis spintoje – tai ne apie mezgėjas, ir net ne apie jų artimuosius, bet islandiška vilna turi garbingą vietą daugelyje spintų. Jokios paslapties nėra, kad su merinu ji nedaug turi bedra (gal tik tiek, kad vilna) ir dėl savo gražaus bei kiek graužlaus pūkelio karaliauja ji labiau žieminiame garderobe – vasarą mes taip nešąlame ir jautresni esame.

Tomis paskutinėmis (tikiuosi ;)) šaltomis ir labai gražiomis dienomis naudojuosi parodyti naują Renatos megztinį iš šio siūlo – gal ką įkvėps išbandyti, jei dar nebandėte, ar pasirūpinti labai šilta ir labai gražia apsauga prieš apgaulingą pavasario šilumą ir drėmę.

Renata čia kaip tikras didmeistris – eilinį kartą nustebino savo nauju ėjimu. Melanžų ir spalvinių vingrybių meistrė, ji nusprendė megzti iš vieno Plotulopi siūlo, nors prie jo jau buvo prisiderinusi sidabrinį moherį, kad niekas neužgožtų ir nenustelbtų to begalinio siūlo subtilumo ir grynumo. Žalia spalva įraše, kaip matote, labai sąlyginis žodis, joje telpa… visa gamta!

Prie to paties minimalistinio grynumo parinktas ir toks pat modelis – vieninteliai akcentai lygiame mezgime yra kiauraraštiniai reglano takeliai ir perliniai krašteliai. Vietoj sagų – beveik nematomos spraudės. Ir net specialiai šiam megztiniui nusipirktas golfas – paskutiniam taškui ant i, kaip rėmas paveikslui.

Renatos Blackutės megztas megztinis iš Plotulopi 2021.

Karščiausia skara

Šitiek metų (!!!) laukiau Daivos skaros nuotraukų – šioji turėjo pakeisti rodėsi nepakeičiamą, bet, deja, pamestą skarą (abi apjungė paukščių keliauninkų tema – ženklas?), tačiau Daiva branginosi labiau nei žiema, nusprendusi, kad nėra čia ko kasmet rodytis. Daiva nesirodė ilgiau nei sniegas Lietuvos padangėje ir pagaliau – TA-DAM! Abiejų sulaukėm:).

Pagaliau prisiduodu :)). Geresnio laiko karščiausiai skarai nebus. Nuostabus siūlas – ir megzti, ir dėvėti, ir atrodo, kad net man jis nekanda (nors megztinio turbūt nesiryžčiau). Mezgiau pagal tavo schemą, bet matyt laisviau. Gavosi labai didelė ir minkšta skara. Tokia didelė, kad tinka užsimesti popiečio prisnūdimui, todėl laikau ją po ranka :). Namiškiai ir draugai ją irgi jau pažįsta – jei tik vėsiau, dairosi „tos skaros” :).
Dar kirba mintis iš šios vilnos nusimegzti pleduką (būtinai ripsu!). Ir tas didelis kaklo ir nugaros šildukas šiandien labai tiktų, bet tikriausiai nespėsiu :). Mįslė: lengva kaip pūkas, karšta kaip kailis – kas?

Daiva nufotografavo skarą ir nešiojamą, ir pozuojančią, ir kaip dar vieną kosminio peizažo vingį. „Čia dar prie tos pačios skaros – komplektas žiemos (oi, grožio) miegui.”

Daivos Jakštienės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1026, 1027, 9103, 1431, modelis – „Skrendančios žąsys„.

Tindafell

Truputį nusukę į šoną su nauju modeliu žiemai pasveikinti, vėl grįžtam prie nesibaigiančio Kalėdų senelio maišo :).
Dar vienas islandiškas mezgtinis, Rasos numegztas dovanų. Visi šilti aksesuarai, aišku, kaip druska ir pipirai virtuvėje, bet toks šiltas islandiškos vilnos megztinis yra, atsiprašau už kulinarinius palyginimus, šventinis kepsnys, žiemos šventės programos vinis!
Šis taip pat buvo vyriška kalėdinė dovana. Nors ir islandiškas, bet tas raštas man atrodo toks labai ir baltiškas. Gal dėl spalvų. Ta tamsi žalia yra nuostabi spalva. Norėjau, kad mezgimas ja nesibaigtų – tokia maloni akiai.
Patį modelį numezgus teko taisyti, nes pagal aprašymą jis truputį platėjantis apačioje, nes visai nesižiūri ant liekno vyro:)”

Kai Rasa rinkosi siūlus megztiniui, radom tos šviesesnės žalios dviejų skirtingų dažymo partijų, kad raštas nebūtų per margas, bet subtiliai niuansuotas. Nesu tikra, ar man nesivaidena, bet apatinė rašto juosta atrodo vos tamsesnė ir intensyvesnė, o jei ir vaidenasi, abi spalvos ir taip pakankamai turtingos ir labai gražiai dera :).

Rasos Balčiūnaitės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Lettlopi 1415 ir 9421, modelis – „Tindafell„.

Sniegenos atskrido

Kalėdų senelio maišo apžiūrėjimą tęsime ir po numatytos Trijų Karalių datos (pasirodykit, kas dar prislėpęs kokių lobių turite), nes labai jau jis gausus ir gražus, tik šiandien trumpam nuo jo atsitraukiame, kad pro langus pastebėtume labai svarbų žiemos įvykį – sniegenos atskrido!

Sniegenos visą laiką gyvena pas mus, bet prie žmonių ima rodytis tik žiemos viduryje, kai miške nulestos visos šermukšnių uogos (matote, kiek nedaug jų ant šakelės beliko?). Į mišką atgal sugrįš sniegui tirpstant, todėl mums jos asocijuojasi su žiema, kada jas matom:).
Naujose Vaidos pirštinėse sniegenos labai gražiai stilizuotos, kas keistai dar labiau sustiprina jų realumo pojūtį. Uogos veltos, šakelės siuvinėtos, paukšteliai sniege išmegzti ripsinės intarsijos būdu, žodžiu, buvo reikalų, bet rezultatas toks gražus ir džiuginantis, ne mažiau už tikras raudonpilves:). Tik vilnonės šiltesnės, kaip ir žiemai pridera;).

Raudoną ne veltui sniegenos žiemą ant savo pilvelių mums atneša – ši spalva teikia džiaugsmą, ji šildo ir gydo bei sukuria šventę. Gyvena ji šalia mūsų visus metus, bet kaip ir sniegenas, ją labiausiai pastebime žiemą, kai aplinkui viskas palengva juodai baltu kinu virsta. Jei dideliam raudonam drabužiui kartais mums pritrūksta ryžto (o seniau ir dažų), tai spalvingi ryškūs aksesuarai yra kaip prieskoniai virtuvėje.
Sniegenų pilvukų spalvos naujos Irenos pirštinės šildys trigubai – ir ugnies raudoniu, ir islandiškos vilnos kaitra, ir ypatinga susukto mezgimo technika, į kurios kursus Irena pakliuvo truputį sirenų paviliota. Visas klubas susiruošė, o kad ji ir tą ketvirtadienį buvo, tai kartu prigriebė. Labai tikiuosi, kad nesigaili;). Ypač kai TOKIA pora yra tavo pirmosios pirštinės!

Pirštinės su sniegenomis megztos ir fotografuotos Vaidos B.M. Siūlai – Aade Long 8/2 (tamsiai raudona ir nedažytos balta bei pilka), modelio autorė – Svetlana Novikova. Antroji pora megzta ir fotografuota Irenos Žilienės, siūlai – Lettlopi 1409, 1403, 0051.

Item added to cart.
0 items - 0,00