Nertas debesis

Daiva nemyli kandančių siūlų, bet Plotulopi nuginkluoja daugelį savo priešų – tikrumu, lengvumu, gražiomis spalvomis ir nenusakoma šiluma. Jis turi ir dar vieną slaptą ginklą – dėl savo lengvumo ir purumo puikiai tinka nerti vąšeliu. Visi žinome, kad vąšelis (palyginus su virbalais) neretai prideda daiktui kietumo ir svorio, o šiai neverptai islandiškai vilnai tokios taisyklės negalioja, greičiau atvirkščiai – nedaug mačiau siūlų (vienas jų – Rowan Felted Tweed), kurie taip tiktų nėrimui.

Neatsilaikė jam ir Daiva ir iš iš tradicinių močiutės kvadratėlių nusinėrė šilčiausią turbūt turėtą pledą. Jaukiausią ir gražiausią, tai tikrai 🙂 . Kartotiną?

Ai dar. Jei megzčiau dar vieną pledą, tai vėl iš Plotulopi siūlų ir tikriausiai virbalais ripsu. Būtų kaip mano skara: plonas, lengvas, pūkuotas ir karštas :)“

Daivos Jakštienės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1423, 1420, 1052, 1053, 1009, 9028.

The Shift

Panašiu pavadinimu skarą jau ne kartą MZ dienoraštyje matėte ir tai yra skara, kuri retą palieka abejingu (pati turiu ją savo svajonių eilėje ir džiaugiuosi, kai minutei pamirštu, nes niekuo kitku užsiimti nebegalėčiau ;)). Panašų pandeminį poveikį vienu metu turėjo Inspira Cowl, tik šiandienos herojus dar ir daug paprasčiau mezgamas – nukeltomis akimis vietoj dvispalvio žakardo. Ir dar patogesnis nei tuo pačiu stiliumi megzta skara, nes tai – kaklašildis!

Patogiai greitai užsimaunamas ir jau nebereikia rūpintis, kaip sudrapiruoti ir išlaikyti vietoje.

Galima tokiam modeliui sunaudoti įvairiausius siūlų likučius, bet Inga pasirinko tiesesnį kelią – du vienodos rūšies, bet skirtingų pereinamų spalvų kamuoliukus. Nebereikia rūpintis, kaip susidraugaus skirtingi siūlai, telieka mėgautis spalvomis.

Fantastinis tiek rezultatas, tiek, įtariu, buvo procesas. Nuoboduliui čia nepalikta nė pačios menkiausios vietelės – niekad nežinai, kokia spalva iš vieno kamuoliuko susitiks su kita iš antro, kokį naują derinį abi sukurs. Kiekvienas toks mezginys bus unikalus – net ir paėmęs tų pačių pavadinimų kamuoliukus nebūsi tikras, kad jose ta pačia tvarka spalvos sudėliotos (greičiau gali būti tikras, kad ne 😉 ) ir atsiras nauji netikėti deriniai. Procesas toks įtraukiantis, kad saulėgrąžų gliaudymas verkia kamputyje…;)

Ingos Dautartienės megztas kaklašildis iš dviejų kamuoliukų Zauberwolle – 2249 (Arbatos ceremonija) ir 2357 (Šviesos spinduliai). Modelis – „The Shift„.

Paskui vėl bus pavasaris…

Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.

Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…

Paskui bus vėl pavasaris.
       Ir sniegas vėl sutirps
       kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
       pripildys rūkas –
       mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
       Tas vienas vakaras.
       Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
       ant paliktų stalų,
       kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
       šiaurietiškos,
       lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
       panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
       kurių seniai nėra –
       tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
       Arkados prieblandoj nubrėš
       simetriją ir saulę…

Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio „Gatvės laivas“.

Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal „Mažasis princas“ 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.

Kojinių sezonas uždarytas

Šiomis paskutinėmis (septinta ir aštunta pora) praeitų metų pabaigos kolekcijos kojinėmis Virginija uždaro kojinių ir tuo pačiu simboliškai žiemos sezoną ir visai niekam čia nerūpi pirmų metų mėnesių orų temperatūros bei kiti iš dangaus krintantys siurprizai. Aš pati priklausau tam būreliui žmonių (tikrai esu ne viena 😉 ), kuriam po Kalėdų prasideda pavasaris, tai man labai smagu karts nuo karto netikėtai atrasti bendraminčių ;).

Žakardiniai raštai ir jų deriniai – Virginijos firminis stilius bei jos unikali galia. Ši kolekcija iš kitų išsiskyrė beveik visas poras vienijančiu Zauberball Crazy siūlu (trumpam ir netoli nukrypdama prie ekstravagantiškų ir tapybiškų Wunderckleks kamuoliukų), kuris, suderintas su vienspalviu, ypatingai ryškiai atsiskleidė Virginijos raštų deriniuse.

Žiemos sezoną uždaro baltos uogos ir snaigės. Ar uždaro mezgimo sezoną, atidarydamos naują – nešiojimo, džiaugimosi ir grožėjimosi…

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2095 (Indiška raudona) ir Admiral uni 9220M, antroji – iš Zauberball 1507 (Rudens vėjas) kartu su tuo pačiu šviesiai pilku Admiral uni 9220M.

Item added to cart.
0 items - 0,00