Suvyniota

Liemenė tradiciniame kostiume visuomet buvo ekstravagantiškas paukštis, leidžianti sau išsiskirti bendrame ansamblyje ryškesnėmis spalvomis ar raštais. Jolanta savo nauja liemene kaip ir pratęsia šią tradiciją, tik jos rūbas išsiskiria labai netradicine konstrukcija.

Visą liemenę suformuoja primegztos viena prie kitos ripsinės juostos, tai yra, viena juosta, kuri lyg apvynioja visą kūną, prisitaikydama (tai yra, mezgėja turi pritaikyti 😉 ) prie kūno formos. Iš vienos juostos suformuojamas ne tik pagrindas, bet iškirptė, mažos rankovytės-petukai bei labai stilistiškai pritinkanti asimetriška pabaiga.

Įkvėpimo Jolanta sėmėsi iš šio paveiksliuko, tik sau prisitaikyti lygią juostą tai jau teko pačiai galvoti ir bandyti 🙂 . Kartu ji išbandė ir naują Isager Eco Soft siūlą – liemenė jauki, šilta ir minkšta kaip debesėlis 🙂 .

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Isager Eco Soft 4S.

Sonata socks

Visą gyvenimą nemėgau savo vardo. Tik jei krikšto vardą (Izabelė) vaikystėje net drovėjausi kam pasakyti, toks jis man nepriimtinas buvo, tai begyvenant visai kitaip ėmiau į jį žiūrėti. Man patinka vardai su istorija, gal todėl ir vaikai mano visi atėjo su labai tradiciniais vardais. Artimieji retai mane vardu šaukia, matyt, kažkokiais kanalais tas mano nesusitapatinimas su savo vardu jiems persiduoda, jau pusę gyvenimo didžioji šeimos dalis mane vadina mama, tai vardui natūraliai tenka rolė kamputyje. Vaikystėje buvau pravardžiuojama, kaip ir daugelis turbūt, bet su muzikos pasauliu susijusią pravardę mano atžvilgiu sau leido naudoti tik pagyvenęs kiemo kaimynas, kuris labai savo šmaikšumu patenkintas vadino mane Simfonija. Mes vaikai buvome taip išauklėti, kad suaugę yra teisūs ir jei manai kitaip, turi tyliai kentėti. Tai aš tyliai ir kentėjau ar greičiau nekenčiau tos jo šypsenėlės su visom simfonijom kartu.

Nuo šito mano dvilypio santykio su vardu kartais nukenčia kokie prekybos agentai, kurie išmokinti, jog maloniausias garsas žmogaus ausiai yra jo vardas ir jį reikia kuo dažniau kartoti. Kai su amžiumi prie to vardo dar prisidėjo žodis „ponia”, mano ausiai buvo sukurtas absoliučiai sprogstamas mišinys. Po ketvirto sakinio, jau kokį ketvirtą kartą išgirdusi savo vardą, tvirtai esu įsitikinusi, kad man tikrai tikrai tikrai nereikia tos prekės ar paslaugos ir skubu kuo greičiau atsisveikinti, kad tik penktą kartą neišgirsčiau „ponia Sonata”.

Kadangi mano vardas iš esmės reiškia muzikos kūrinį, nenuostabu, kad jis karts nuo karto išlenda ant pačių įvairiausių daiktų. Kursiokai man su dideliu džiaugsmu demonstravo mano vardo mašiną, nepamiršdami pakikenti, kad ji iš tos vienkartinių-plastmasinių rūšies. Bet kursiokus aš mylėjau, o mašinomis visai nesidomėjau (ypač tomis vienkartinėmis-plastikinėmis), tai šį epizodą prisimenu su šypsena. Ir aišku, saldainiai, pro šalį nepraėjo nė viena mano vardo rūšis, visi radę su džiaugsmu mane vaišino. Aš pati būčiau darius lygiai tą patį! Ar jie suartino mane su vardu? Greičiau su šokoladu.

Su amžiumi su daug kuo imi susigyventi, su vardu taip pat, ypač kai šis vardas patenka į tau artimą pasaulį. Ne taip jau seniai gaunu iš Rasos nuotraukas, kurias lydi jai būdingo subtilaus jumoro prierašėlis: „Labas, apžiūrinėjau Noro siūlus Liuksemburgo lokale, ir štai – at last, the recognition you deserve!”

Žinoma, jei su manimi kas būtų suderinę mano vardo siūlus, būčiau išsirinkus tikrai ne medvilnę su viskoze, šilku ir poliamidu, esu vilnos žmogus, bet – dovanotam vardui į dantis sudėtį nežiūrima!

O visai ne taip ir seniai įsitaisiau ir savo vardo kojines 🙂 . Panaršiusi Ravelry radau dar vienas panašiai pavadintas, bet jos su Lietuva (tai yra, su manim 😉 ) tikrai neturi nieko bendra, o štai naujosios – turi! Ir ne tik su Lietuva – su MZ tiesiogiai. Visų pirma, pamačiau jas ant Vaidos kojų 🙂 ,

o pažiūrėjus dizainerės puslapį, radau, kad jos originali balta pora numegzta iš Regia Silk kamuoliuko, Tanios išsivežto iš MZ praeitų metų pavasarį, kurį praleido Lietuvoje, slėpdamasi su vaikais nuo užklupusio šalį karo.

Po kelių mėnesių svetur ji su drauge susipakavo vaikus ir didvyriškai grįžo namo į Kijivą – gyventi normalaus gyvenimo, kiek tai įmanoma tokiomis nenormaliomis sąlygomis. Visi geros valios žmonės kaip įmanydami šiuo metu remia Ukrainą ir niekas nesiginčija, kad ginklai yra pats svarbiausias dalykas okupantams išvaryti. BET. Šalyje gyvena ir milijonai civilių žmonių, kurie priešinasi ne ginklu, o neleisdami priešui saugriauti svarbiausio dalyko – jų ir jų šeimų gyvenimo. Su vaikų pamokom ir šventėm, su kasdiene rutina ir artimaisiais šalia, kasdieniu darbu ir kūryba. Tetjana kuria mezgimo modelius ir garsėja kaip ypač atidi detalėms, apgalvojanti kiekvieną smulkmeną, idealiu tikimu besirūpinanti dizainerė – jos „ambasadorė” Vaida, testavusi daugelį Tanios modelių, tą paliudys : ). Pasivaikščiokite po dizainerės puslapį, tikrai rasite, ką išsirinkti, Ravelry ji taip pat turi savo skyrių. Parama bėdoje visada reikalinga ir yra gerai, bet turbūt nieko nėra žmogui maloniau, kaip gauti atlygį už savo padarytą darbą.

Kol kas mano vardo kojinių aprašymas yra tik ukrainiečių ir rusų kalbomis, bet netrukus pasirodys ir anglų. Užtai vaizdų apstu! Kas dar nusimegsite, būtinai pamokite man dailiai raštuota koja – dar pora tokių meduolių ir aš galutinai su savo vardu susidraugausiu ;)) .

Rausvoji pora megzta ir fotografuota Vaidos B. M., siūlai – WYS Signature 4-ply 234. Balta pora megzta ir fotografuota Tanya Mulokas, siūlai – Regia Premium Silk 00002, modelis – „Sonata Socks„.

Bepirštės – ar tikrai?

Anastasijos megztų bepirščių pirštinaičių modelį rasite knygoje tarp kitų modelių, įvardintų lengvais. Bet lengvas nebūtinai reiškia, kad megsite ir negalvosite, ypač jei galvoji, ko ir tiesų tau reikia, kas patogu ir patinka. Anastasija yra iš tų mezgėjų, kurios naudojasi modeliais, o ne jais aklai seka. Ir šitame modelyje ji rado ką patobulinti, kad pirštinaitės idealiai tiktų jai. Visas modifikacijas rastite čia, bet kas mane labiausiai pribloškė, tai viršutinės dalies pailginimas. Gali jį atsilenkti ir turėsi visai tvarkingas bepirštes pirštinaites, o gali užsilenkti ir – voila – bepirštės jau virto kaip ir visomis pirštinėmis, kurias (ypač iš šiltos islandiškos vilnos) gali dėvėti net ir šaltą žiemą, bet su laisvais pirštais ir visais iš to išplaukiančiais patogumais. Chapeau!

Šis įrašas buvo suplanuotas iš anksto ir tik šiandien susekiau, kad sutampa jis su Vilniaus gimtadieniu. Mano mylimas gimtas miestas pirmą kartą buvo paminėtas Gedimino laiškuose, kuriuose jis kviečia į Vilnių įvairiausių rūšių amatininkus, žadėdamas jiems teises ir privilegijas, su tvirtu įsitikinimu, kad nuo to „visų mūsų grūdas bus pilnesnis”. Ir taip smagu pasidžiaugti, kad šiandien MZ – mažas taškelis Vilniaus žemėlapyje – tampa kūrybine stotele trumpiau ar ilgiau (ar visam laikui) mieste užsibūnantiems visiems geros valios kuriantiems žmonėms. Teauga ir teklesti mūsų kuriančių ir statančių būrys!

Anastasya Zaychenko megztos bepirštės pirštinaitės iš Lettlopi 0053 ir 867, modelis – „Vaapukka„.

Šiltai vąšeliu

Vąšelis mūsuose retokas paukštis, todėl ypač smagu matyti tokius šiltus ir su didele šiluma nertus komplektus. Pirštinės ir juosta ant galvos yra savi, o kiti trys komplektai – dviems mergaitėms ir berniukui, broliui su sesėmis. Berniuko komplektas ryškesnių spalvų ir drąsių grafiškų raštų. Mergaičių komplektuose kepurę pakeičia moteriškos galvos juostos, spalvos švelnesnės, abiejų ir panašios, ir kiek skiriasi :).

Mane nupirko tie kutai – kažkada buvę beveik privaloma šaliko dalimi, dabar retai sutinkami ir ypatingai žavūs savo lengva vintažine aura. Tiek prie kepurės, tiek prie juostų tinka fantastiškai. Atkreipkite dėmesį, kaip tobulai kiekvienam vaikiškam komplektui pritaikytos sagutės!

Anos Volungevičienės nerti komplektai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 1, 3 7 ir 9 bei Drops Baby merino 27, 39, 40, 44; sagos – Union Knopf .

Item added to cart.
0 items - 0,00