Ketvirtadienis – tradicinio „Ilmavos” serialo diena, šiandien jau dvidešimtoji serija 🙂 . Ir ji medvilninė – tegu sau žiniasklaidos ir socialinių tinklų baubai mums kasdien primena, kaip tuoj bus brangu ir šalta, mezgimo pasaulis gyvena pagal savo dėsnius ir jame valdo grožis! Šiandien jis iš mezgėją sužavėjusių naujų Cotton Crazy Staerke spalvų aštuonioliktoje Jolantos serijoje. Bet nesitikėkite tiesioginio pakartojimo, šis siūlas – tikras chameleonas. Pavadinimas ir numeris – tie patys, o rezultatą visi gauname kaskart kitokį. Garantuotas yra tik toks pat gražumas, o kiekvieno mezginio unikalumas (labai vertintinas dalykas rankdarbiuose!) eina šalia kaip papildomas bonusas – ant raudono kilimo su tokiu pat megztuku dėvinčia konkurente tikrai neprasilenksi 😉 .
Vilijos Sabonienės megztas megztukas iš Crazy Cotton Staerke 2504 (Pajūrio bėgikas), modelis – „Ilmava„.
Ši Jolantos palaidinė, rudeniui užklupus tarnaujanti kaip liemenė, yra ne šiaip vasaros pratęsimas – riebus taškas vasarinėje Jolantos dvikovoje su medvilniniais ir lininiais likučiais. Šį kartą tikrai viskas!
Pagrindiniai veikėjai čia yra tamsiai mėlynas linas, apjungiantis spalvotus dryželius ir spalvoto kamuoliuko likutis nuo to stebuklingai gražaus megztinio. Nebūtinai jo viso užteko, todėl Jolanta vieną dalį (šiandien ji nugara 😉 ) pamezgė viena spalva, o kai jau stebuklingas kamuoliukas visai nestebuklingai baigėsi, į trasą išėjo visi vasariniai likučiai – nuo spalvotų lino galiukų iki mamos palikimo – senovinių Iris nėrimo siūlų.
Pradėta vasarą, palaidinė sumanyta kaip lengvas vėsus sluoksnis karštai dienai, tam tarnauja ir gili iškirptė, vienoda priekyje ir nugaroje, todėl sėkmingai nešiotina abiem būdais. Vėsesniu oru palaidinė pasitarnaus kaip ryškus akcentas liemenės rolėje.
Jolantos vasara šį kartą tikrai baigta – visi siūlai virto rūbais ir tarnaus dar ne vieną sezoną. Laikas vilnai? 😉
Jolantos Vainutienės megzta palaidinė iš lino ir Schoppel-wolle Zauberball Crazy Cotton Starke 4 2391 ir dar šiobeito.
Jau pirmam, storesnės medvilnės megztukui, rinkdamasi spalvas, Anastasija be meilės žiūrėjo į medvilnę apskritai, bet iš šitos ji megzti sutiko 😉 – mama gyvena šiltame krašte ir vilna jai nėra labai naudinga. Panašu, kad pirmas susitikimas praėjo labai gerai – vasara dar nesibaigė (kaip ir jos pasakos 😉 ), o jau storasis turi jaunesnį (plonesnį ;)) ) brolį ir tokio pat spalvyno melanžo, tik fingering kategorijos.
Dar didesniam lengvumui ir minkštumui gan ploną medvilnė Anastasija mezgė 5 mm dydžio virbalais ir paprastai, spalvų perėjimų neblaškančiai formai pridėjo dailių akcentų iš vertikalių nuleistų akių.
O mes pildom tos gerosios medvilnės atsargas nebodami tradicinio šalto sezono įvaizdžio. Kai tarp šiugždančių lapų ar krentančių snaigių pasiilgsite vasaros pasakų, žinote, kur jas rasti 🙂 .
Šiandieniniame įraše rasite tobulą ateinančio savaitgalio (o gal kam ir atostogų ; ) ) nuotaiką. Prie Baltijos jūros pradėta, Italijoje išbandyta – nauja G suknelė yra pati vasaros kvintesencija 🙂 . Gaudom kartu paskutines jos dienas, lauke ir nuotraukose, ir kaupiam spalvas, šilumą bei gaivią atostogų nuotaiką ilgam ateinančiam šaltam laikui. O gal kuriam savo vasaros viziją mezgimo planuose ir semiamės įkvėpimo iš originalaus ir labai labai gražaus G spalvų, tekstūrų santykių ir stiliaus matymo?
„Gavusi siūlus, apsidžiaugiau, kad mano pasirinktas derinys Schoppel Wolle Crazy Cotton Stärke 4 2391_ Harvest Season ir Isager Japansk Bomuld 47 labai tiko savo storiu ir spalvomis. Derinys rekomenduotinas visais atžvilgiais. Siūlo storis puikus, nereikia pasuknelės – nepersišviečia. Tačiau nustebino (palyginus su spalvų palete gamintojo puslapyje) žalios ir geltonos spalvos gausa, o ir žalios tikėjausi labiau prigesintos. Negana to, peržiūrint siūlų atsargas, į rankas papuolė citrininė itališkos medvilnės ir kašmyro ritė, tai aš mostelėjau papildomų citrininių juostų (ir visai ne dėl siūlų trūkumo) – iki šiol nelabai mėgusi žalios ir geltonos derinį, pasielgiau kaip senoje Metaxa reklamoje: „Aš nežinau, kas su manim, bet aš pasikeičiau…“. Visada sakau, kad atsitiktinumų nebūna , net spalvose, pasirodo – vos spėjau pabaigti suknelę, užsisakiau Kristinos (Smagu visiems) auskarus (jie tobulo lengvumo bei smagumo) ir išskridau į Amalfio pakrantę ir Kaprį:
Žalia ir geltona, žalia ir geltona, kur pažvelgsi – Amalfio citrinos, Limoncello kokteiliai ir citrinų šerbetas. Įsiliejau į aplinką ir Tirėnų jūros spalvas:
Į Positano grožį viešbučio restorano terasoje bei mieste:
Vykstant į Ravello, suknelę vėl norėjosi rengtis, ji labai patogi, gili iškirptė nugaroje nepamainoma per karštį. Priekyje siaurinau sumegzdama akis, o nugaroje padariau pynės sukeitimą – jis planuotas priekyje ir labai gerai priglunda ties krūtine, bet dėl spalvinio tono kita pusė man pasirodė artimesnė veidui, o guli taip pat gerai. Žodžiu, galima rengtis užsimerkus – tiks visaip. Ravello Villa Cimbrone Begalybės terasoje (Terrace of Infinity) susilieja jūra ir dangus – stovint beveik 400 m virš jūros terasoje, jauti, kad miestas “…arčiau dangaus nei toliau nuo jūros…“.
Prie įėjimo į Amalfi miestą parašyta Renato Fucini frazė: „Paskutinio teismo diena Amalfi pakrantės gyventojams, kurie eis į dangų, bus eilinė diena“. Tikra tiesa, jiems niekas nepasikeis, nes čia rojus – rojus žemėje!.
Dar pridursiu, kad aplink kaklo iškirptę ir rankoves gerai užsilenkia savaime. Patogiai ir estetiškai, nereikia jokių užlenkimų daryti. Ties pečiais rekomenduočiau plačias tokias juostas, o ne siauras petnešėles, nors gerai bus visaip 😉 „.
Grįžtant į mūsų kraštus, „svarbiausia, ji labai tiks ir nenuspėjamam Lietuvos orui. Su džinsiniu švarkeliu – kaip pora 😉 „.
G megzta suknelė, nuotraukos ir pasakojimas. Siūlai – Schoppel-wolle Cotton Crazy Starke 4 2391 ir Isager Japansk Bomuld 47.
