Dalia labai intensyviai nėrė dar vieną pledą dukrai, ne taip seniai persikrausčiusiai į naują, erdvesnį butą. Mano kukliu supratimu, kraustytis į naują butą galima ir su “senu” pledu, bet Dalia taip skubėjo jį pabaigti, kad atrodė, vaikas neturi nieko nei šilto, nei gražaus naujame interjere. Į logišką (mano galva 😉 ) klausimą, kam Urtei antras pledas, gavau per nosį: “Čia trečias. Pledų per daug nebūna”. Na ir pasiginčykit!
Net nebandžiau, nes iš esmės taip ir yra, ypač jei tie pledai yra mamos nerti, kiekvienas kitoks, su savo nuotaika, stiliumi ir charakteriu.
Naujasis nertas iš pačių įvairiausių kojininių siūlų (jei nepainioju, didžioji dalis Dalios pledų tokie) tokiais mažais laipteliais, kurie sudėlioja spalvas į laužytas įstrižas linijas (neriama iš kampo ir dauginama).
Jei prieš tai nertam pledui reikėjo švelnių perėjimų, tai šiam raštui Dalia naudojo viską, išskyrus Zauberball kamuoliukus – langeliai geriau atrodė švaresni ir kontrastingesni. Sakydama “viską”, galvoje turiu pačius įvairiausius keturgijus kojininius siūlus. Toks pasirinkimas pelengvina derinimą, garantuoja lengvą priežiūrą, o ir greiti šiems siūlams būdingi spalviniai perėjimai tik į pliusą.
Visą tą spalvingą įstrižų laiptelių kolekciją gražiai įrėmina švelniai pamargintas pilkas siūlas. Jis ir suteikia lygius kraštus, ir žaismės savo mažais spurgeliais palei visą perimetrą suteikia.
Gavau porą nuvykusio į savo namus pledo nuotraukų ir taip – akivaizdu, kaip tikrai labai čia jo reikėjo 🙂 .
Dalios Liepuonienės nertas pledas iš įvairių kojininių siūlų likučių.
