Žiemos žiedai

Sinoptikai karksi apie grėsmę, rodos, dar taip neseniai viską nušvietusiam sniegui, bet jei net ir išsipildytų jų blogiausios pranašystės ir mes vėl sugrįžtume į tą tarpinę būseną tarp rudens ir pavasario, žiema jau įvyko ir baltame fone prasiskleidė patys gražiausi žiedai.
Kas laukiate vyšnių žydėjimo laiko ir meldžiatės, kad sakurų sodas šį pavasarį sutiktų neužtvertas lankytojams, pasigrožėkite, kaip anksčiau laiko rausvais žiedais pražydo nedidukas medelis mano kieme. Ir mano kojos :).

Rimutė, puoselėjanti savo sodyboje ir skanius, ir gražius žemės vaisius šiltąjį sezoną, nesustojo burti didžiąją karantino dalį leisdama kaime ir žiemą. Vasarą džiugina mus vienos gėlės, žiemą – kitos:). Taip sužavėjusi draugę Jolantos skara, įkvėpta aplink tuo metu žydinčių gėlynų, sužydėjo ir pas Rimutę. Ant sniego (balsvas Admiral Tweed yra tobulas fonas visiems metų laikams ;)) mažos gėlytės primena snaiges. Džiaugsmingas, mirgančias ir spalvotas. Ir šiltas šiltas :).

Kojinės megztos Dalios LiepuonienėsWunderkleckse 2412 (Žydinčios vyšnios). Skarelė megzta ir fotografuota Rimos Daugėlienės, modelis – “86-13 a – Crocheted Shawl“, siūlai – Admiral Tweed Bunt 980 ir patys įvairiausi kojininių siūlų galiukai prie jo.

Kojinės, šildančios kojas bei širdis

Įkūrusi savo mezginių parduotuvę Ramunė nusprendė, kad ji visai nesiruošia būti patarlės “Batsiuvys be batų” herojė ir kasmet per Kalėdas jos šeima gaus mamos rankomis megztas kojines. Šeimynai gausėjant auganti darbų apimtis netapo pretekstu sulaužyti savo pažadą ir šiais metais, kaip ir pernai, užpernai ir už-už-pernai, visi po eglute rado naujas poras. Šiemet naujų kojinių laukė jau penkios poros kojų:). Tiek pat buvo suskaičiuota ir per praeitas Kalėdas, bet vienas jų nešiotojas dar saugiai sėdėjo mamos pilvelyje ir jokių drabužių nė nesapnavo. Užtai šiemet šventes pasitiko jau ant savo kojų:).

Žinojimas, kad kažkas bus kiekvienais metais taip pat, šildo širdį ir suteikia gyvenimui stabilumo, todėl ši graži tradicija, svarbi visą laiką, po praėjusių metų amerikietiškų kalnelių ir matant tirštą rūką priešakyje tikra ta žodžio prasme tvirtai pastatys visą Ramunės šeimyną ant kojų.
Paprastai kiekviena kalėdinė kojinių porcija sudaro vieningą kolekciją su bendru jungiančiu elementu. Šiemet – Wunderklecks tapybiniai efektai. Nenuspėjami, pilni siurprizų, spalvingi ir labai gražūs. Kaip praėję metai ?;)

Ramunės Juzikienės megztos kojinės šeimynai ir nuotraukos. Siūlai – Wunderklecks 2177 (Žiogas), 2185 (Burokėliai ir piktžolės), 2151 (Pieniškas šokoladas su razinomis ir riešutais) bei neskęstantis Titanikas (.2150).

Tapyba ir mezgimas: du viename

Viskas viename kamuoliuke – rankomis dažyti Wunderkleckse (75% vilna, 25% suyrantis poliamidas, 100g ~ 420m) siūlai pavers jūsų mezginius nepakartojamais meno kūriniais. Subalansuota kojinėms (dažymo žingsnis bei sintetikos priedas), bet puikiai tiks bet kokiam mezginiui.
Tarp naujai atvykusių spalvynų – Bella Patina ir Titanikas.

Titanikas yra apskritai toks spalvynas, kuris net negalvoja skęsti, jis pasirodo kiekvienoje siuntoje, nes nuolat baigiasi, ir vis kitokiu pavidalu (ačiū rankiniam dažymui!), kad net iš jo mezgę nevisuomet atpažįsta šio fatališko vardo savininką. Pastaroje siuntoje jis visai pametė audringas spalvas ir labai viltingai atrodo, pastebėjo dar kartą kaip naują jį išsirinkusi Daiva. Nenuostabu, kai tiek laiko sėkmingai plaukioji ;).
Net jei ir negalvojate apie kojines, gundykitės ypatingai gražiomis spalvomis – nusimegsite skarelę kaip Audronė. O smagiausia – net paėmę kitą to paties numerio kamuoliuką negausite identiško vaizdelio, todėl dėl teorinės galimybės susitikti ką tokiu pačiu daiktu galite būti ramūs ;).

Audronės Steponaitienės megztas Baktusas Wundercklekse 2150 ir nuotraukos.

Vilmų beretės

Iš pradžių įrašas vadinosi “Vilmos beretė”, nes taip ir buvo pradžioje – viena Vilma ir viena jos beretė. Bet kol atėjo tinkamas laikas kepurėms nešioti, pasirodė kita Vilma su dar viena berete 🙂 . Gal ir nenuostabu pamatyti dar vieną galvą su berete – jos visada turėjo savo vietą, o šiemet ypatingai populiarios. Smagumas buvo daug daugiau sutapimų – abi galvos turi ne tik tokį pat vardą, bet ir tą pačią specialybę (abi istorikės) bei abi išskirtinai puikiai mezga. Kiekviena savo stiliumi, iš pirmo žvilgnio skirtingu, kaip ir patys žmonės, vienija tik tas labai ryškus savitumo ženklas.

Pirmoji beretė – nuo ko viskas prasidėjo. Vilma išsirinko savo mėgstamų spalvų kamuoliuką – žalią su mėlynu Wunderckleks’ą. Tapybai ant galvos. Ši beretė – antras bandymas, nuosaikesnis po pirmojo labiau dramatiško. 

Spėju, galima ją nešioti abiem pusėm, Vilma pasirinko išvirkščių akių variantą. Ir demonstruoja du nešiojimo būdus – su ripsiniu krašteliu aplink galvą ir jį palenkus į vidų. O kai nenešioja, gali turbūt ja pasipuošti namus – paguldyta atrodo kaip gėlės žiedas.

Kaip ir kitos Vilmos beretė, tik jos žiedas banguotas ir pribarstytas dekoratyvių skylučių. Beje, abiejų kepurių siūlų gamintojas tas pats ir abu spalvynai vienaip ar kitaip su gėlėmis ir pievomis susiję – šiandieniniame madų šou dalyvauja “Žiogas” ir “Diena sode” 🙂 . Visai kitas žmogus – visai kitos spalvos ir kitas stilius. 

Nesu tikra, kuri beretė buvo pirmoji, maža ar didelė, bet abi su dukra dabar gales eiti labai susiderinusios 🙂 .

Pirmoji beretė megzta Vilmos BukaitėsWunderklecks 2177 (Žiogas), antroji – Vilmos ButkutėsEdition 6.0 2328 (Diena sode).