Braškinis kokteilis

Tik atkeliavę Odemira medvilnės kamuoliukai patraukė ir Agnės dėmesį, tik ji pradžioje pasirinko išbandyti naują siūlą mažesniu formatu – dukrytės megztukui.

Straipsnelio pavadinimą nusikopijau iš Agnės – tai ji pavadino savo naują mezginį braškiniu kokteliu ir sunku rasti tikslesnį pavadinimą tokiai gražiai pieniškai baltai spalvai su netolygaus intensyvumo rožiniais pabarstukais. Papildomų akcentų nedominuodamos ir nekonkuruodamos suteikia ir dailios Kristinos sagutės.

Susegamas reglano megztukas yra pati universaliausia versija tiek suaugusiam, tiek vaikui ir, bent jau iš nuotraukų, Dorotėja atrodo labai patenkinta. Agnė, jau ne iš nuotraukų, kalbėjom, taip pat džiaugėsi rezultatu ir jau planuoja ką rimtesnio sau 🙂 . Gamintojai savais keliais viską girdi ir… plečia naujo siūlo paletę. Kad nebeliūdėtų nei vienas mezgantis žmogus, kuris be džiaugsmo sutiko For Nature print pabaigą. Naujasis siūlas su savo nuosaikiu marginimu turi daug šansų jį pavyti ir… pralenkti 😉 .

Agnės Naraveckės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Odemira 01, modelis – „42-9 Little Pearl Cardigan„, sagutės „Smagu visiems„.

Žaidimai su vasara

Aš tik rašydama apie Jolantos kojinių dėžutę padūsavau, kaip ji moka susiorganizuoti laiką, kad visuomet žengia koja kojon su nauju sezonu – mezgime, kaip suprantate, tai reiškia planavimą ir darbą gerokai prieš 😉 – ir štai, prašau, rugpjūčio galas ir Jolanta mezga dar vieną tradiciškai vasariniu laikomą daiktą – berankovę palaidinę iš medvilnės. Bet čia viskas ne taip paprasta… 😉

Pradėsiu nuo to, kas mane intrigavo labiausiai. For Nature print siūlas mezgėjų buvo labai mylimas, net labiau už tokį patį vienspalvį, ir jo nenusakomas marginimas nekėlė niekam rūpesčių, greičiau buvo įkvėpimo šaltinis patiems įvairiausiems eksperimentams. Nutraukus jo gamybą, ne vienas žmogus liūdėjo. Spėju, ne tik pa mus, nes netrukus Rosarios4 pradėjo gaminti tą pačią medvilnę kitu pavadinimu (Odemira) ir truputį kitaip margintą, lyg ir tvarkingiau ir minimaliau, kiek matėsi iš kamuoliuko, bet pati nespėdama visko pramegzti, miriau iš smalsumo, kaip naujieji siūlai atrodys mezginyje.

Jolanta ir šį kartą iš tampriai susukto kamuoliuko numatė, kad jos sumanytai idėjai (reikėjo vidutinio storio medvilnės, margos, bet ne per virš) naujiena tiks ir prisitaikiusi nusižiūrėtą pynę priderino prie jos tekstūrinį pagrindą, sugalvojo siluetą ir apdailos detales.

Spėjo ir papozuoti, ir panešioti – ruduo net nebandė su Jolanta lenktyniauti 😉 . Bet pasikliauti dangaus malone – ne Jolantos būdui, rugpjūtis yra paskutinis vasaros mėnuo ir jos pabaiga, suksi šiaip ar taip, ruduo vis tiek ant nosies, o kiti metai, kaip žinia, kiti ratai. Tad nauja palaidinė šiltomis dienomis panešiota ir užskaityta, o ruduo ateis – abra kadabra, virbalams paliepus, stilistui panorėjus – ir ji virs efektinga liemene visam vėsiam periodui 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė-liemenė ir nuotraukos. Siūlai – Odemira 7.

Ilga suknelės mezgimo istorija

Pamenate beveik lygiai prieš metus MZ dienoraštyje publikuotą straipsnelį apie nuostabią G kelionę su pačia gražiausia vasariška suknute? Praėjo metai ir naujieji atnešė naujus įspūdžius, naujas vietas ir… naują suknelę ;)) .

Kada gimė mintis atostogauti Dovilyje (Deauville) Normandijoje nepasakysiu. Planavau prieš ketverius metus, bet dėl didelio kelionių skaičiaus tą vasarą nusprendžiau atidėti metams. Doviliui reikia vasaros, nes oras prie Atlanto ir Lamanšo permainingas ir nuvykus iš lietaus Lietuvoje vaikščioti su skėčiu nebūtų laimės. Žinoma, vykti ko gero labiausiai įkvėpė filmas „Vyras ir moteris” (1966 m.) – dviem „Oskarais“ ir Kanų “Auksine palmės šakele” apdovanotas vienas garsiausių kino istorijoje meilės filmų. Toookio gerumo man jis. Tačiau įvyko Covid ir Dovilio atostogas teko atidėti dar kartą. Filmas turi du tęsinius su tais pačiais aktoriais – Anouk Aimee ir Jean-Louis Trintignant : „Vyras ir moteris: po dvidešimt metų“ (1986 m.), o štai naujausioje dramoje „Gražiausi gyvenimo metai“ veikėjai susitinka po 50-mečio ir dar kartą atsigręžiama į  Žano Luji ir Anos meilės istoriją  – juos garsieji prancūzų aktoriai suvaidino sulaukę beveik 90 metų amžiaus. Trečiajame filme vietomis viskas panyra į prisiminimų rūką, iškyla jų pirmojo filmo jaunystė, paplūdimys prie jūros ir viešbutis, kuriame prasidėjo romanas – Le Normandie, Deauville.

Labai graži filmo scena, kai Žano Luji mintys skrieja Paryžiaus, Dovilio gatvėmis su didžiule nostalgija ir abejone, ar jis, buvęs lenktynininkas,  ten kada dar pralėks… 2020 m. covid pavasarį žiūrint šias filmo scenas mano mintys lėkė kartu – ar sugrįšiu į Paryžių, išvysiu Dovilį…

Ta proga pagalvojau, kad artėja Dovilis ir dar kelios kelionės, būtų neblogai nauja Schoppell-wolle suknelė: 3 kamuoliukai Schoppell-wolle Zauberball Cotton „Darbininkų klasė” ir 1 Isager Trio2 dėl kitoniškumo.

Norėjosi tamsesnių Schoppell-wolle spalvų ir kaip apsidžiaugiau gavusi „Mezgimo zonos” siuntą, nes Dalia turbūt „perskaitė“ mintis. Paprastai toks mano mezginys įvyksta per 7 – 10 dienų. Atsipūtusi numezgiau du gabalus, o trečiasis kamuoliukas turėjo sujungti suknelės viršų. Tada ir pamačiau, kad nieko gero nebus, mano gabalai nedera ir reikia pradėti iš naujo.

Iki Dovilio turėjau spėti, bet… nutiko daug neplanuotų darbų ir reikalų. Permezgiau tik tuos du kamuoliukus, siūlai ir spalvos nugulė į savo vietas, tad parskridusi ramiausiai ketinau per porą trejetą dienų pabaigti ir su ja išvykti atostogų į Italijos Rivjerą – Portofino bei Cinque Terre. Ir atsakyti sau klausimą, kas gražiau  – Portofino ir Cinque Terre ar Amalfi ir Kapri 😉 .

O į Paryžių ir Dovilį šalia kitų prigriebiau ir savo pernykštę Schoppell-wolle suknelę, kuria džiaugiausi Amalfyje. Nesistengiu perteikti abiejų kelionių miestų grožio, tik keletas foto ir tos, kur pateko mezginys. Dovilis – tai prabangos, prancūziško skonio ir rafinuotumo pavyzdys, nuostabaus grožio kurortas, kaip ir kiti pakrantės miestai. Nenusakomo dydžio pliažas (net ir įpratusią prie milžiniškų Italijos paplūdimių, mane jis stebino),  Les Planches promenada. Oras buvo kaip užsakytas (+23/+28 oC ) – tokio ten reta.

1913 m. Coco Chanel šalia garsiojo viešbučio „Le Normandy” ir Deauville Casino atidarė savo pirmąją parduotuvę. Pro ją praeidavau kasdien – šiandien miniatiūrinės patalpos stovi tuščios.

Nespėjau suknelės pabaigti ir iki sekančio skrydžio. Buvo pačiai netikėta, bet nepikta – apsirengti aš turių ką, o mezgimas – tai maloni veikla, ne suknelių fabrikėlis… Taigi pernykštė, patogi karštam orui, nesiglamžanti ir spalvinga kaip Cinque Terre miesteliai, nugulė lagamine į Portofino (https://www.youtube.com/watch?v=W2lJwkMgeRg):

Grįžus mėgavausi namais, maloniu bendravimu ir mezgimu. Tada viskas ir pavyko, pernykštė turi rimtą konkurentę:

G megzta suknelė (abi 🙂 ), istorija ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2343 (Darbininkų klasė) ir Isager Trio 2 (Navy).

Dailios naujienos

Praeitą savaitę žadėtos naujienos – Rosarios4 Odemira (100% organinė medvilnė, 50 g ~ 137 m). Ši medvilnė tik susukta kitaip, bet tai yra tas pats siūlas, kaip ir vienspalvis For Nature, tik meniškai margai dažytas.

Šeši subtiliai pataškuoti spalvynai – vieni ar derinyje su tokia pat vienspalve medvilne – naujam projektui šviesiai vasarą išlydėti ir rudenį pasitikti 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00