Kelionių savaitė su Žana. MISSONI

Oi, kaip greitai bėga vasara, todėl čiupau tą Khaki Isager Trio likutį nuo suknelės ir Isager Japansk Bomuld kamuoliuką ir greitai nusimezgiau palaidinę ale Missoni. Noro siūlus, kuriuos planavau derinti kartu, palikau kitam projektui, rudeniškam. Missoni mano mezginiuose atsirado po vienos kelionės. Visai ne iš Milano ar Italijos, o po komandiruotės į Štutgartą 2005-ųjų kovą. Ten turėjo jau laukti tikras pavasaris, bet tiek prisnigo, kad beveik paralyžavo miestą. Žodžiu, smagumo nebuvo jokio. Pati nemaloniausia mano komandiruotė istorijoje. Ir ne tik dėl oro, kas tik galėjo, tas komplikavo situaciją… Po kelionės tvarkydama lagaminą pamačiau, kad parsivežiau kažkokį madų žurnalą, nežinia kaip į mano popierius įkritusį. Štai ten ir buvo graži Missoni tipo suknelė.

Kopijuodama, panašią vėliau ir nusinėriau. Po beveik dešimtmečio nusimezgiau kitą, tik vertikaliais zigzagais. Visa tai – įkvėpimas iš tos nelaimingos komandiruotės, bet gero žurnalo. Likimas man pametėjo tada ne tik suknelių modelius, bet ir keletą nerealiai svarbių pažinčių – trumpų, bet labai reikšmingų , kad tolesni įvykiai ir gyvenimo keliai pakrypo pagal jų protingas rekomendacijas. Viskas kaip filme „Atsargiai, durys užsidaro” (1998 m.). Jei nematėte, būtinai pažiūrėkite. Lengvas , paprastas filmas, bet parodo, kaip ima susiklosto gyvenimas. Mano nuomone, būtent taip ir yra. Na, o kaip ten man pačiai finale būtų susiklostę, jei ne ši komandiruotė, aš nesužinosiu – kaip filmo pabaigoje ar kitaip… Tačiau žurnalo tai jau tikrai nebūčiau turėjusi, o ir Missoni, kad ir kiek garsūs ir žinomi, gal niekada giliai ir nebūtų įstrigę į širdį. Ir negalvokite, kad aš jį išmečiau numezgusi. Oi, ne! Žurnalas guli komodoje su archyvinėm Burdom. Visada apie jį pagalvoju, kai mezgu ale Missoni. Specialiai suradau ir nufotografavau.

Atsivertus žurnalą dabar, šiuo kelionių badmečiu, mano akis užkliuvo už pirmo puslapio ir San Tropez, mintys nulėkė į praeitus metus ir Žydrąją pakrantę…. Žurnalas įkvepia visapusiškai , guli jau penkiolika metų ir toliau gulės. Įkvėpimui.

Džiaugiuosi, kad suporavau tik Isager Trio ir Bomuld. Kur du – ten trečias nereikalingas. Gavosi puikus vasariškas rūbas, kuris nepersišviečia. Apačioje kraštelis pasirodė geriau užlenktas dvigubas, nei pradinis variantas iš viengubo.

Kai sausį žiūrėjau Isager Japansk Bomuld, jis man dar kėlė kažkiek abejonių. Lyg plonas, o gal ir ne , bet neįprastas ir be aiškaus galutinio rezultato. O liepą per karščius viskas klostėsi sklandžiai – ir storis geras, ir metražas , ir tinkama partija (t.y. Trio) jam į kompaniją pakrito. sager Trio jau liaupsinau megzdama suknelę. O Isager Japansk Bomuld man labai idomus puikus siūlas. Ir jei reikėtų siūlais nutapyti paukštį, lengvą plunksnų raibumą ar ežero vandens raibuliavimą perduočiau tai tik šiuo siūlu.

Žanos Galnaitienės megzta palaidinė iš Isager Japansk Bomuld 13 ir Isager Trio Khaki. Autorės nuotraukos ir tekstas.