Naujas virusas!

Jau kurį laiką stebėdama kaip mezgėjai eina prie kasos su panašiu į pirmoje Eglės nuotraukoje glėbeliu Drops Snow siūlų, galiu 99% atspėti, ką jie megs. Taip, viruso greičiu išpopuliarėjusias veltas šleputes 🙂 .

Šis siūlas nėra apdorotas prieš vėlimą, todėl skalbimo mašinoje megztas daiktas virsta tokiu storu žavingu veltinuku. Metamorfozė įspūdinga – beveik visų mezgusių nuotraukose užfiksuotas etapai prieš vėlimą ir po. Eglė labai žaismingai pamatavo milžino kojos dydžio mezginio virtimą žmogiškomis šlepetėmis: “3 meškučių ir 1 eglutės dydis po vėlimo susitraukė iki 1 meškučio ir 1 eglutės!“

Šis projektas atneša ir daugiau iššūkių, ne tik vėlimo. Daugelis mūsų jau atpratę mezginius siūti… Cituoju tą pačią Eglę:
“Rezultatas labai džiuginantis. Palų siuvimas labai erzinantis.“

Bet tai, kad šis mezginys taip plačiai pasklido, akivaidu, kad pirmas punktas ryškiai persveria antrą 😉 .

Vėlimas mašinoje yra toks ir prognozuojamas, ir truputį siurprizų pažeriantis dalykas 😉 . Annos nuotraukose žemiau matote dvi poras ne dėl to, kad rikiavosi eilė (nesu tikra, kad nesirikiuoja dabar;) ) , priežastis gerokai proziškesnė – mėlynos šleputės, megztos 43 dydžio kojos savininkui, gavosi… 38 dydžio ;(.

Jokios tame bėdos, aišku, tik gėris – šiltai apdovanoti buvo du žmonės 🙂 .

Vietoj skalbimo 40 laipsnių programoje (1 valanda ir 15 minučių) su rankšluostuku antra pora buvo veliama taip pat su rankšluostuku, bet 30 laipsnių temperatūroje sumažinus laiką (~ 40 minučių). Kolegės patarta Anna dar drėgnas šleputes patempė, paformavo ir… antras kartas nemelavo 🙂 .

O pas Katryną tai iš tiesų rikiavosi eilė – kažkas pamato ant kito kojų, užsimano sau…

Ji dydį atitaikė per du skalbimus. Pirmoje apatinėje nuotraukoje matote šleputę prieš skalbimą (man tai pats įspūdingiausias reginys, sunku patikėti, kad iš tokio monstro virs tokio jaukumo daiktas), antroje – po pirmo skalbimo, trečioje – po antro.

Ir šiltas nukrypimas – Gitanos pora, megzta ne iš Drops Snow, o iš islandiškos Lettlopi vilnos, kuri taip pat puikiai veliasi. Kaip matote iš nuotraukų – ir rezultatas puikus ir labai šiltas 🙂 .

Pirma pora megzta Eglės Lašinskienės, siūlai – Drops Snow 107, 119, 7. Kitos dvi poros megztos Annos Dambrauskienės, siūlai – Drops Snow 106, 66, 22 ir87, 57, 3, 23. Dar kitos dvi poros megztos Kotrynos Boroškaitės iš to paties siūlo – Drops Snow 54, 37, 46 ir 29, 14, 97. Paskutinė pora megzta Gitanos Gricienės iš Istex Lettlopi 9421, 9427, 9434, 867. Modelis – “Sailors Slippers“. Nuotraukos autorių.

Spalvotos eglutės

Praėjus Trims Karaliams oficialiai kaip ir baigiasi kalėdinis laikotarpis ir laikas grįžti į kasdienį gyvenimą, o MZ dienoraščiui vėl pradėti reguliariai rašytis. Skaitau IG daugelio pažįstamų įrašus, pilnus entiuziazmo ir džiaugsmo vėl įsisukus į pažįstamą rutiną ir truputį pavydžiu, nes man visai dar nenori niekur suktis, dar taip gera gyventi lėtu ir laiko neskaičiuojančiu pošventiniu ritmu, dar nepavargau nuo to “nieko neveikimo”, atvirkščiai, mėgaujuosi iš visos širdies sutvarkytais namais, skaniais maistais, įdomiomis knygomis (skaitau ir tą pačią iš Eglės nuotraukos), baltais vaizdais už lango ir mezginiais be numatyto pabaigos termino (ir – stebuklas! – tokie nusimezga greičiausiai!). Todėl ir dienoraštis teprasideda dar ta pačia šventine dvasia 🙂 .

Jau ne pirmą kartą pagaunu save tokioje būsenoje metų pradžioje, kai visi pagrindiniai reikalai atlikti (o jei ir neatlikti, traukinys jau išvažiavęs…), bet sausainiukų ir snaigių bei kitų kalėdinių reikalų receptai vis dar akis bado ir galvos neketina geruoju palikti. Ne pirmą sausį aš išnaudoju šį šventinės nuotaikos ir atsiradusio laiko derinį pasiruošimams metų galui. Nedarau to sąmoningai kaip darbo, greičiau leidžiu sau ramiai ir neskubėdama pažaisti su taip ir nespėtomis realizuoti dovanomis, puošmenomis ar rūbais. Atrasdama juos jau paruoštus gruodį esu kaip niekada sau dėkinga. Toks jausmas, lyg būčiau radus brangiausią dovaną po eglute 😉 .

Ši pokalėdinė banga yra turbūt vienintelis mano sustojimas ar net žingsniukas atgal. Truputį anachronizmas, nes mezgimas yra lėtas dalykas ir iš esmės yra apie planavimą ir žiūrėjimą į priekį, kartais net labai toli į priekį. Man tokie (po)šventiniai mezginiai yra grynas džiaugsmas ir savirealizacija (tuo metu, kai darau), bet kam sunku pakeisti kryptį, galite galvoti apie labai išankstinį pasiruošimą kitoms šventėms – juk Kalėdos ir vėl ateis 🙂 .

Vienas paskutinių praeitų metų MZ dienoraščio įrašų buvo Annos megzti bumbulai iš siūlų likučių. Šie metai šventine girlianda teprisijungia prie senųjų ta pačia tema. Kaip daug kam vargas ir galvos skausmas (keistų kiekių, storių ir spalvų siūlų likučiai) virsta nuostabiomis, originaliomis ir labai šiltomis puošmenomis.

Apvaliai megztai juostelei Eglė pasirinko siūlą su greitai besikeičiančiomis spalvomis, todėl jos eglutės yra tokios dailiai margos ir subtiliai spalvingos.

Kažkada su aparatėliu tokiai juostelei megzti vaikai buvo pratinami prie amato ir senuose leidiniuose galima rasti įvairių idėjų, ką iš tos juostelės paskui pagaminti, bet iš tiesų, įjunkite fantaziją ir nereikės jokių gatavų instrukcijų. Arba pažiūrėkite Eglės nuotraukas “iki” – gal kitais metais jos eglutę papuoš kaspinėliai arba susukti ledinukai ant pagaliukų?

Eglės Lašinskienės megztos eglutės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2528.

Nauja karta

Mezgimas ir nėrimas vis rečiau dėstomi mokykloje, nebemokinami vaikai ir namie, nes o kam, ir taip užsiėmę labai visi, ir ta karta, kuri buvo ir mokinama, ir priversta rankdarbiauti dėl totalaus rūbų (ir visko kito) trūkumų, dažnai padejuodavo, kad šis amatas taip ir mirs su jais, jaunimas nebesidomi, nebeužsiima, nebemoka. O paradoksas! Neatbaidyti mokykloje (kiek močiučių ar mamų numegztų kojinių su šalikais buvo mokytojams dėl pažymių pristatyta 😉 ), išlaukę tinkamo momento, jauni žmonės atranda siūlus, vąšelius, virbalus ir adatas ir imasi to su dideliu entiuziazmu. Pasimokyti yra iš kur (jei ne močiutė ar mama pašonėj, tai internetas visada padės), priemonių ir medžiagų gausa ir prieinamumas beribiai, o susiformavusi virtuali (daug kur ir reali) bendraminčių bendruomenė pakursto entiuziazmą, pasiūlo idėjų ir palaikymą. Vis mažiau bedarydamas realių dalykų savo rankomis, žmogus ilgisi to tikro veiksmo, matomo rezultato, ir nors mezgantys žmonės nešališkai džiaugiasi, kad jaunimas renkasi virbalus ir vąšelį, o ne pjūklelį ar kaltuką (renkasi turbūt ir juos, tik gal ne taip masiškai), labai suprantamas susidomėjimas tekstile. Rengiames visi ir visada, rengtis išskirtinai, įdomiai, originaliai ir gražiai nori visi ir pačiam pasidaryti dažnai tėra vienintelis būdas to pasiekti prieinama kaina ir aukštos kokybės rezultatu.

Tokia ilga džiaugsminga įžanga prieš pristatant Vaidos dukters Monikos nertą pledą, kuris man sukėlė turbūt nemažiau džiaugsmo nei mamai – nors pats moki tą padaryti ir nemanai, kad tai yra raketų mokslas, pamatyti savo vaiko rankomis sukurtą daiktą yra toks labai nemenkas stebuklo jausmas 🙂 . Net jei ir pats apdovanotas visapusiškais talentais ir supranti, kad vaikas ir užsikrėsti, ir paveldėti juos ir tavęs galėjo 😉 .

Stebuklas net ir nedidelis daiktas, o čia visas didžiulis pledas! Tokio baidosi net ir patyrusios mezgėjos… Vaidos namuose pledai iš estiškos vilnos yra seniai mylimi ir labai naudojami, bet nusinerti pačiai savo, įspūdingo dydžio ir labai efektingos formos, yra jau visai kitas lygis!

Estiška vilna tokiam reikalui ideali – lengva, šilta, skalsi ir puri. Dvigijė nėra stora ir virbalais megztas pledas būtų toks prie plonesnių, bet vąšelis suteikia tekstūros ir storio, o spalviniai perėjimai lyg specialiai sukurti spinduliuojančios žvaigždės motyvui išryškinti.

Epinis nėrinys, labai tikiu, įkvėpsiantis Moniką tolimesniems pasiekimams, nes rūbai dažnai išeina iš mados greičiau nei susidėvi, o su meile prižiūrimas pledas gali būti įtrauktas į testamentą ;). Jis tarnaus ilgus metus, šildys ir gaubs, ir nuolat būdamas šalia kasdien tau primins, kad jei galėjai nunerti tokį daiktą, tai gali laaabai daug!

Monikos Misiuk nertas pledukas ir nuotraukos. Siūlas – estiška vilna Aade Long artistic 8/2. Pledas nertas pagal pamokas čia.

Labai šiltas ratas

Daiva numezgė šį pledą draugei labai svarbia proga. Pamenu, dar siuntė man įvairius antklodžių modelius pasitarti, bet “pasitarėm ir nusprendėm”, kad MZ “Šiltas ratas” bus pats geriausias variantas visomis prasmėmis. Daiva tą pat akimirką net pamatė reikiamus siūlus, iš kurių galės sudėlioti savo peizažo viziją. Visą laiką pati džiaugėsi ir grožėjosi megzdama, o kai baigs, sutarėm, eisim abi kur nors į mišką fotografuoti.

Daiva pasiėmė mane į savo numylėtas gražiąsias vietas vėlyvą lapkritį ir mes abi fotografavom jos pabaigtą pleduką, kuris santūrioje priešžeminėje gamtoje savo spalvomis skleidėsi kaip koks egzotiškas ateivis – šiltu, ryškiu ir spalvingu žiedu.

Prie šiltos ir ryškios islandiškos vilnos Daiva dėjo plonus pereinamų spalvų lace kategorijos siūlus, kurdama savo ratais besiplečiantį spalvotą pasaulį. Prie pagrindinio geltonų atspalvių kamuoliuko prisiderino ir plonos naminės atsargos – viską apjungė bendras storis, islandiškas pūkas ir Daivos vizija.

Apatinėse nuotraukose matote laimingą ir planuotą istorijos pabaigą – pledas jau naujuose namuose. Bet kelias iki jų nebuvo toks jau lygus, nes Daiva neišsiduodama pasikalbėjo su drauge ir ėmė abejoti, ar nebus pledukas per kandus, ar tikrai tiks. Žinot, kaip sunku – turi nuostabų daiktą, į kurį sudėjai tiek šilumos, ir tave ima kankinti abejonės…

“Kokios abejonės???” – tik pažiūrėkite į griežtą gerumo kontrolierius žvilgsnį, kuris akivaizdžiai naują daiktą namuose prisiderino sau prie akių 😉 , žmonėm palikdamas džiaugtis tokiais “niekniekiais”, kaip skamba šiltas ratas naujos aplinkos spalvose. Ir gal net leis pasidžiaugti islandiškos vilnos šiluma, kai pledukas bus neužimtas 😉 .

Daivos G. megztas ir fotografuotas (kartu) pledas, siūlai – Istex Einband 1765, 1763, 1026, 1762, 9112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 šalia plonyčių lace kategorijos siūlų iš naminių atsargų. Modelis – “Šiltas ratas“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €