Permainų vėjai

Kai nuolatos stebi mezgėjų bendruomenę, nori nenori imi pastebėti tam tikrus dėsningumus – populiarius modelius, labiausiai mezgamus dalykus, mėgstamiausius siūlus. Kojinių mezgimas visada buvo ir, tikiu, liks populiarumo viršūnėse, nes rankomis megztos kojinės iš plonų specialiai tam skirtų tvirtų ir šiltų siūlų yra per daug geras dalykas, kad “išeitų iš mados”. Kojininių siūlų gaminama nesuskaičiuojama daugybė rūšių, jos truputį skiriasi sudėtimi, nors didžioji dauguma yra standartinis – 75% vilnos ir 25% sintetika – derinukas, užtai didžiausias laukas eksperimentams atsiveria siūlų dažymo procese. Kojinės yra daugmaž numatomo akių skaičiaus ir nesiskiria taip dydžiais, kaip, sakysim, megztiniai, todėl galimi gana tikslūs paskaičiavimai, lemiantys, kad kojinės, megztos lygiai iš vieno kamuoliuko, atrodys kaip mandriausiai raštuotos, įmantriai margintos, švelniai besikeičiančiomis spalvomis ar subtiliai dryžuotos (be jokių mazgų!!!), o kur dar meninis dažymas rankomis!.. Kiekvienam sezonui paruošiamos naujos kolekcijos pačiomis įvairiausiomis temomis ir pačių įvairiausių koloritų – apsvaigusiomis akimis norisi išbandyti viską!!! Ir tyliai, nepastebimai ateina laikas, kai nuo vienos įmantrybės šokdamas prie dar įmantresnės, dar naujoviškesnės, supranti, kad pasiilgai paprastų dalykų – tų kuklių margoje draugijoje vienspalvių siūlų kamuoliukų.

Mezginiai iš vienspalvių siūlų tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprastesni, iš tiesų tai, kuo mažiau papildomų dėmesį pasiglemžiančių priedų, tuo didesnė reikšmė tenka proporcijoms ir kiekvienai detalei. Margumo neprislėptas ryškiau matosi ir siūlo gražumas – ar tai būtų matinis šilko blizgesys, ar subtilus kašmyro pūkelis, ar jauki vilnos migla. Ir, žinoma, raštas – vienspalviame fone jis groja pirmu smuiku!

Šiandieninio įrašo herojės – dvi Eglės megztos serijos, dvi trilogijos. Visos iš vienspalvių siūlų, vienija abiejų serijų sudedamąsias poras bendras raštas, abu buvo testuojami.

Niekas nesako, jog nebereikia margų kojininių siūlų, ar kad jie nebegražūs, bet šios Eglės poros jautriai atspindi bendrą tendenciją, matomą didžiojoje daugumoje mezgimo krepšių – nuolat svyruojančios skonių, mados ir populiarumo svarstyklės šiuo metu lengvai pakrypusios į vienspalvę pusę 😉 .

Kiauraraščiai vienspalvėje medžiagoje man turi labai ypatingą vintažinį žavesį, kai kiekviena rūbo detalė buvo kuriama su ypatinga atida ir apgalvojimu, kai skleidėsi ir buvo vertinama meistrystė, o šios švelnios pirmosios serijos šakelės dar išsistiebė tokiose skaniose spalvose!

Tokios kojinės – jautri širdies dovana.

“Atradusi “Mezgimo zoną”, atradau ir visus nuostabiai margintus siūlus, kokių ankstyvąjame savo mezgėjos gyvenime nebuvau mačius. Užėmė kokius dešimt metų džiaugtis tais grožiais. Ir tada (ne)tikėtai gimtadienio proga nuo mielos mano draugės Židronės gavau nuostabaus grožio raštuotas vienspalves kojines, kurios įkvėpė naujų vėjų į mano mezgiminį gyvenimą. Pirmiausia nedrąsiai ėmiausi megzti pagal patikrintus aprašymus, o štai šios kojinės – mano testuojamos. Pasisiūliau išbandyti ir “išmeškerioti” galimas klaidas, bet bemešmeriodama ir pati užkibau ant kabliuko ir šiuo metu jau mezgu trečią porą pagal šį aprašymą.”

Augaliniai motyvai būdingi ir antrai kojinių serijai. Lapojantį kiauraraštį dar labiau pabrėža moteriškas dantytas kraštelis.

Būdama jautri aplinkos virpesiams Eglė žieminei trilogijai – tyčia ar netyčia? – pasirinko šaltą koloritą. Tik ryški mėlyna spalva gėliškai suskambėjo ir palaukė pavasario, kol tuo pačiu atspalviu pasipuošė pati gamta 🙂 .

“Šią porą pradėjau megzti dar žiemą, bet nusprendžiau tęsti, kai pradės žydėti armėninės žydrės, nes rašto panašumas į šios žavios gėlės žiedelius, reikalavo šios pauzės. Gėlės nužydėjo, trečioji pora numegzta, laukia būti padovanota 💙.”

Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmos trilogijos modelis – “Pillars“, siūlai – WYS Signature 4-ply 632 (Cinamono lazdelė), 517 (Kvapnieji pelėžirniai), Regia Premium Silk 0001. Antrasis komplektas megztas pagal testuojamą modelį “Lacey Leafy socks”, siūlai – Regia Premium Silk 00018, 00053, 00056.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai “Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje “Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau “megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai “Aukso sietelis”, modelis – “Opalite“, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Stephen West kojinių metai – žiema

Aš labai myliu ilgai grojančias dovanas (ypač su širdžiai brangiomis melodijomis 😉 ) – prenumeratas, dar išeisiančius leidinius ir panašius dalykus, nes apsidžiaugęs pirmą kartą tą džiaugsmą vis pakartotinai išgyveni. Vieną tokią dovaną gavau ir per šias Kalėdas 🙂 . Labai ypatingą ir visus metus grojančią – būsimą Stephen West kojinių knygą.

Pravairavo tas traukinys pro Paco gatvę ir aš prisiminiau juokingą epizodą iš vienos kūrybinės stovyklos Latvijoje, kur mes su Gitana buvom vienintelės lietuvės. Mus sieja ne tik mezgimas ir MZ, mes ir gyvename toje pačioje gatvėje, bet susitikome tik Rygoje ir abiems buvo siurprizas. Grupė tada juokėsi, kad turbūt ta mūsų gatvė labai ilga. Gatvė mūsų, kas nežino, yra tokio trumpumo, kad traukinio priekiui sustojus prie mano namo, kiti vagonai dar būtų po Gitanos langais. Žodžiu, į West’o kojinių traukinį šį kartą įsėdome kartu ir tikiuosi kartu išlipti.

Visos trys žiemos poros jau rodytos instagrame, bet nebūtinai visi jį žiūri, tai trumpai pristatysiu jas ir čia.

Kol kas mes esam darbo pirmūnės – vasario mėnesio kojines baigėme dar mėnesiui neįpusėjus. Ir dizaineris įtraukiantis, ir kojinės yra mūsų mylimas projektas, ir kompanija neleidžia nuo bėgių nukrypti ;).

Oficialiai kojinių metai prasidėjo šių metų sausį, bet papildomas bonusas buvo gruodžio pora – apšilimui. Šio dizainerio visi modeliai taip kviečia pažaisti spalvomis, tai ir kojinės kol kas – ne išimtis. Išimtis greičiau buvo Gitanos gruodžio versija – pagrindinį siūlą ji ėmė ne tradicinį kojininį, o vilną su linu. Jau ne pirmą žmogų girdžiu (matau pirmą) iš šito siūlo kojines mezgantį, labai smalsu, kaip nešiosis. Kols kas – labai gražus vaizdas su spalvotais kojininių siūlų intarpėliais.

Aš pasirinkau kojininius, pagrindui ėmiau naujai atvykusią intensyvią Admiral mėlyną ir prie ryškaus pagrindo derinau įvairius vienspalvius galiukus iš serijos “Ryškus ir dar ryškesnis”. Man buvo labai smalsu padaryti viską tiksliai pagal instrukcijas su viltimi ką nors naujo sužinoti. Aš kojines moku megzti ir vis karts nuo karto kovoju su pagunda padaryti taip, kaip įpratus. Tą, tiesa, padariau pirštuose – neužbaiginėjau kojinės su adata, nes tokia forma netinka mano kojai. Ar tai svarbu, klaustukas, nes pačios kojinės nėra tinkamos mano kojai – dizaineris yra didelis žmogus, turintis 47 dydžio pėdą, tai kad ir koks profesionalas būtum, nuo savo mastelių sunku pabėgti. Gitana pataikė, o aš užtai padariau originalų užlenktą atvartą ;)) .

Sausio mėnesio pora tęsė nukeltų akių temą, tik jos kryžiuojasi pynėmis, o tarpuose įkomponuotos margos juostelės. Gitana vėl mane nustebino juostelėms išsirinkusi vieną ryškiausių Wunderckleks spalvynų – Shin Kyo tiltą. Pilkame fone jis visai kitomis spalvomis suskamba!

Aš nuėjau panašiu keliu – fonui ėmiau vienspalvį, juostelėms – margą siūlą, tik margumas mano buvo vos matomas: pats santūriausias turbūt Zauberball Crazy kamuoliukas. Kojines šias jau sąmoningai dariau vyriškai kojai – toks ir pozuotojas.

Vasario mėnesio poras užbaigėme abi labai greitai. Mane gynė į priekį smalsumas – mat susidėjau pačius keisčiausius spalvų derinius ir, aišku, rūpėjo, kas, kaip ir su kuo suderės ir kaip atrodys visuma. Spalvos, kurios sudėtos viena šalia kitos skirtingų dydžių siūlų kamuoliukų pavidalu atrodė labai patraukliai, procesui baigiantis man vis mažiau patiko, bet aš jau ne pirmą tokį mezginį esu apturėjusi, tai kol kas užtenka man paguodos iš žinojimo, kad jei nebandysi, nieko ir neatrasi. Kojines kol kas padėjau į šoną, būna, kad akims pailsėjus, viskas kitaip pasirodo 😉 .

Gitaną be kitų man nežinomų motyvų gynė ir reikalas – kojinės ne tik mėnesiui neįpusėjus buvo baigtos, jos jau ir padovanotos, vos spėjusios išdžiūti 😉 . Labai man patinka jos dangų ir jūrą primenanti pora 🙂 .

Naujai pavasarinei kolekcijai esame pasiruošusios.

Pirma pora megzta ir fotografuota Gitanos Gricienės, siūlai – Schoppel-wolle Alb lino 6165 su įvairiais 4 gijų vienspalvių kojinių siūlų galiukais. Manoji pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral 4401, “plytos” – iš tų pačios gausios kojininių siūlų atsargos. Modelis – “Painting Brick socks“.

Sausio mėnesio kojines Gitana mezgė iš Opal uni 9936 kartu su Schoppel-wolle Wunderckleks 2433 (Shin-Kyo tiltas), aš savo porą mezgiau iš Schoppel-wolle Admiral 6760 kartu su Zauberball Crazy 2475 (Foninis triukšmas); modelis – “Cabled Trellis Socks“.

Vasario mėnesio porą Gitana mezgė iš Opal uni 5191 su tokios pat veislės melsvais likučiais, aš savąją mezgiau iš įvairiausių vienspalvių 4 gijų kojininių siūlų (WYS Signature 4-ply, Opal uni, Regia, Admiral). Modelis – “Painting Triangles Socks“.

Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu “susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą “Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – “Alpine Sweater“, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €