Austas šalis

Iš plonyčio prašmatnaus vilnos ir šilko derinio WYS Exquisite Lace mačiau įvairių skarų – megztų ir nertų – ir visos jos buvo prabangios ir dailios, bet šitame nuostabiame austame šalyje aš tik pabaksnota atpažinau siūlus, kuriuos kartu su autore parduotuvėje čiupinėjome ir derinome. Komplimentas “kaip iš parduotuvės” mezgėjams dažnai nuskamba dviprasmiškai ir nors jo autoriai tikrai turi tik pačius aukščiausius pagyrimus galvoje – akių lygumą, tvarkingą apdailą – dažnai toks “komplimentas” demonstruoja ne itin gilų amato išmanymą. Taip, lygių akių konkurse su mašinomis sunku varžytis (nors tikrai ne neįmanoma daugeliui), bet rankinis darbas dažnai turi savyje tiek daug subtilių meistrystės niuansų, kokių jokia mašina ir į greitą rezultatą minimaliomis sąnaudomis orientuota technologija nepajėgi padaryti. Gėda man prisipažinti, bet apie audimo subtilybes neturiu jokio supratimo, todėl ir mano pagyrimai šaliui greičiausiai nuskambės “kaip iš parduotuvės” stiliumi, bet aš tiesiog negaliu suvokti, kaip iš tokio plonyčio siūlo įmanoma namuose pagaminti tokį delikatų, subtilų, juvelyrišką daiktą.

Prie sodrių brangakmenius primenančių Exquisite Lace spalvų prisiderino ir tokio pat plonumo Lace Ball 100 kamuoliukas, Arbatos Ceremonija (2249), turintis savyje ir žalius, ir fuksijos atspalvius. Teoriškai jo perėjimai turėjo sužaisti su vienspalvėmis sruogomis, bet praktikoje šaliui teko tik viena šviesiai žalios spalvos atkarpa, idealiai įsijungusi į bendrą koloritą. Spalvos audime kitaip sąveikauja nei spalvotame mezgime, jos čia ne tik neprapuola viena kitos kaimynystėje, atvirkščiai, paryškina ir pabrėžia viena kitą. Pažiūrėkite į paskutinę nuotrauką – brangakmenių mozaika juvelyrikoje, kur kiekvienas brūkšniukas spindi ir žėri, kaimyno – kaip tobulo rėmo – apsuptyje.

Pati medžiaga dailiai krenta ir yra tokio delikataus plonumo be jokių nereikalingų skylių, kad prarijus tuos taip besiveržiančius į laisvę žodžius “kaip iš parduotuvės”, pamačius šalį aš kuriam laikui pavirtau mini Eločka Liudojedka, nes net ir tų 17 žodžių nebeturėjau.

Šalis – Liepos dovana mamai.

Liepos Žukauskaitės austas šalis ir nuotraukos. Siūlai – WYS Exquisite Lace 585 (Belgravija), 388 (Smaragdas), 371 (Savoja) ir Schoppel-wolle Lace Ball 100 2249 (Arbatos Ceremonija).

Sonata socks

Visą gyvenimą nemėgau savo vardo. Tik jei krikšto vardą (Izabelė) vaikystėje net drovėjausi kam pasakyti, toks jis man nepriimtinas buvo, tai begyvenant visai kitaip ėmiau į jį žiūrėti. Man patinka vardai su istorija, gal todėl ir vaikai mano visi atėjo su labai tradiciniais vardais. Artimieji retai mane vardu šaukia, matyt, kažkokiais kanalais tas mano nesusitapatinimas su savo vardu jiems persiduoda, jau pusę gyvenimo didžioji šeimos dalis mane vadina mama, tai vardui natūraliai tenka rolė kamputyje. Vaikystėje buvau pravardžiuojama, kaip ir daugelis turbūt, bet su muzikos pasauliu susijusią pravardę mano atžvilgiu sau leido naudoti tik pagyvenęs kiemo kaimynas, kuris labai savo šmaikšumu patenkintas vadino mane Simfonija. Mes vaikai buvome taip išauklėti, kad suaugę yra teisūs ir jei manai kitaip, turi tyliai kentėti. Tai aš tyliai ir kentėjau ar greičiau nekenčiau tos jo šypsenėlės su visom simfonijom kartu.

Nuo šito mano dvilypio santykio su vardu kartais nukenčia kokie prekybos agentai, kurie išmokinti, jog maloniausias garsas žmogaus ausiai yra jo vardas ir jį reikia kuo dažniau kartoti. Kai su amžiumi prie to vardo dar prisidėjo žodis “ponia”, mano ausiai buvo sukurtas absoliučiai sprogstamas mišinys. Po ketvirto sakinio, jau kokį ketvirtą kartą išgirdusi savo vardą, tvirtai esu įsitikinusi, kad man tikrai tikrai tikrai nereikia tos prekės ar paslaugos ir skubu kuo greičiau atsisveikinti, kad tik penktą kartą neišgirsčiau “ponia Sonata”.

Kadangi mano vardas iš esmės reiškia muzikos kūrinį, nenuostabu, kad jis karts nuo karto išlenda ant pačių įvairiausių daiktų. Kursiokai man su dideliu džiaugsmu demonstravo mano vardo mašiną, nepamiršdami pakikenti, kad ji iš tos vienkartinių-plastmasinių rūšies. Bet kursiokus aš mylėjau, o mašinomis visai nesidomėjau (ypač tomis vienkartinėmis-plastikinėmis), tai šį epizodą prisimenu su šypsena. Ir aišku, saldainiai, pro šalį nepraėjo nė viena mano vardo rūšis, visi radę su džiaugsmu mane vaišino. Aš pati būčiau darius lygiai tą patį! Ar jie suartino mane su vardu? Greičiau su šokoladu.

Su amžiumi su daug kuo imi susigyventi, su vardu taip pat, ypač kai šis vardas patenka į tau artimą pasaulį. Ne taip jau seniai gaunu iš Rasos nuotraukas, kurias lydi jai būdingo subtilaus jumoro prierašėlis: “Labas, apžiūrinėjau Noro siūlus Liuksemburgo lokale, ir štai – at last, the recognition you deserve!”

Žinoma, jei su manimi kas būtų suderinę mano vardo siūlus, būčiau išsirinkus tikrai ne medvilnę su viskoze, šilku ir poliamidu, esu vilnos žmogus, bet – dovanotam vardui į dantis sudėtį nežiūrima!

O visai ne taip ir seniai įsitaisiau ir savo vardo kojines 🙂 . Panaršiusi Ravelry radau dar vienas panašiai pavadintas, bet jos su Lietuva (tai yra, su manim 😉 ) tikrai neturi nieko bendra, o štai naujosios – turi! Ir ne tik su Lietuva – su MZ tiesiogiai. Visų pirma, pamačiau jas ant Vaidos kojų 🙂 ,

o pažiūrėjus dizainerės puslapį, radau, kad jos originali balta pora numegzta iš Regia Silk kamuoliuko, Tanios išsivežto iš MZ praeitų metų pavasarį, kurį praleido Lietuvoje, slėpdamasi su vaikais nuo užklupusio šalį karo.

Po kelių mėnesių svetur ji su drauge susipakavo vaikus ir didvyriškai grįžo namo į Kijivą – gyventi normalaus gyvenimo, kiek tai įmanoma tokiomis nenormaliomis sąlygomis. Visi geros valios žmonės kaip įmanydami šiuo metu remia Ukrainą ir niekas nesiginčija, kad ginklai yra pats svarbiausias dalykas okupantams išvaryti. BET. Šalyje gyvena ir milijonai civilių žmonių, kurie priešinasi ne ginklu, o neleisdami priešui saugriauti svarbiausio dalyko – jų ir jų šeimų gyvenimo. Su vaikų pamokom ir šventėm, su kasdiene rutina ir artimaisiais šalia, kasdieniu darbu ir kūryba. Tetjana kuria mezgimo modelius ir garsėja kaip ypač atidi detalėms, apgalvojanti kiekvieną smulkmeną, idealiu tikimu besirūpinanti dizainerė – jos “ambasadorė” Vaida, testavusi daugelį Tanios modelių, tą paliudys : ). Pasivaikščiokite po dizainerės puslapį, tikrai rasite, ką išsirinkti, Ravelry ji taip pat turi savo skyrių. Parama bėdoje visada reikalinga ir yra gerai, bet turbūt nieko nėra žmogui maloniau, kaip gauti atlygį už savo padarytą darbą.

Kol kas mano vardo kojinių aprašymas yra tik ukrainiečių ir rusų kalbomis, bet netrukus pasirodys ir anglų. Užtai vaizdų apstu! Kas dar nusimegsite, būtinai pamokite man dailiai raštuota koja – dar pora tokių meduolių ir aš galutinai su savo vardu susidraugausiu ;)) .

Rausvoji pora megzta ir fotografuota Vaidos B. M., siūlai – WYS Signature 4-ply 234. Balta pora megzta ir fotografuota Tanya Mulokas, siūlai – Regia Premium Silk 00002, modelis – “Sonata Socks“.

Sophie Scarf

Šita skarytė yra šių metų rudenį mano spintos karalienė – ir ne tik mano 😉 . Ir vienaskaita čia ne visai tinkama – modelis vienas, o jų įgyvendinimų turiu jau vos ne prie kiekvieno rūbo.

Šiltesniame klimate gyvenanti dukra jas nešioja kaip lauko rūbą, aš galvojau visų pirma apie jos ryšėjimą patalpoje – kai vėsu, su tokiom mizerijom lietuviškos žiemos lauke neišgyvensi 😉 . Užtai patalpoje neatrodysi, kaip pamiršęs nusiimti šaliką – mažutė (perpus plonesnė nei tradicinis baktusas), dengianti tik kaklą, ji yra tam tikra prasme megztas šilkinės skarutės analogas, tik gal praktiškesnis ir šiltesnis.

Tas analogas mane ir nuvedė prie prašmatniausių siūlų lentynos, nes reikia jų nedaug, turi būti švelnūs ir gražūs. Tokie paprastai būna labai nepigūs, bet šito modelio bonusas yra jo mažumas – dažnam nesunaudosite net viso 50 g kamuoliuko. O aksesuarą sau ar dovanai turėsite išskirtinai prašmatnų 🙂 .

Kalbant apie dovanas – įtariu, šis modelis šiemet vyraus mano kalėdinėse dirbtuvėse. Nei laiko, nei siūlų neimlus modelis man taip sėkmingai nešiojasi pastaruoju metu, kad norisi šiuo gėriu dalintis 🙂 .

Ir kai jau toks mažas ir praktiškas daiktas, kas atsispirs įvairiausių siūlų išbandymui? Islandiška Plotulopi vilna (čia ne hyper jautrių žmonių pasirinkimas, bet tie, kam ši vilna nekanda, tikrai įvertins jos šiltumą ir jaukumą),

WYS Wensleydale Gems (jei jau siūlai atrodo kaip brangakmeniai ir jų vardais pavadinti, tai ar ne pati geriausia vieta jiems vietoj vėrinio? 😉 ),

švelnutis Edition 3.0 (jei norisi margumo ar sužavėjo kamuoliuko spalvos ir nežinai, ką iš jo vieno padaryti).

Susidarė nemaža eilutė siūlų, iš kurių jos dar nenumegztos, bet tai – paties artimiausio laiko klausimas. Retas daiktas mezgime, kuriam reikėjo tiek mažai resursų (net ir dydis nėra radikaliai svarbus! ) ir atnešė tiek pasitenkinimo.

Šalikėliai megzti iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 5990, Istex Plotulopi 1762 ir 2021, WYS Wensleydale Gems Cobalt, Edition 3.0 2361 (Teta Ema), 2298 (Skalbimo diena). Modelis- “Sophie Scarf“.

Dvispalvis angliškas stulpelis (Brioche)

Įdomesnių mezgimo technikų mėnesio kursai niekaip negali apsieiti be tokio populiaraus pastaruoju metu dvispalvio angliško stulpelio (Brioche), todėl š.m. lapkričio 12 d., šeštadienį, 11-14 val. kviečiam į kursus. 

Kursams reikės dviejų spalvų vienodo storio siūlų (geriau konstrastingų) ir jiems tinkamų virbalų, žymeklių ir (arba) pagalbinio virbalo pynėms. Kursų kaina – 25 €. Medžiagos į kainą neįeina, jas galėsite įsigyti parduotuvėje. Būtina registracija el.paštu (info@mezgimozona.lt), telefonu (867643668), paspaudus registracijos mygtuką puslapio viršuje ar tiesiog užėjus į parduotuvę.

Kad suprastume šio rašto principus, kursų metu megsime dvispalvį pavyzdėlį. Pradėję pačiais paprasčiausiais dryžiukais, pereisim prie pasirinkto rašto.

Išmoksim uždėti akis dviem spalvomis, specifinius brioche uždėjimus ir suėmimus, centrinius ir į abi puses, kad abiejose pusėse raštas vienodai gerai atrodytų, ir gražų užbaigimą adata.

Angliškas stulpelis nėra jokia naujiena, gal retesnis dvispalvis, bet pastaraisiais metais šis mezgimo būdas ypatingai išpopuliarėjo. Dvipusis ypatingai purus raštas atveria šių dienų mezgėjams naujus horizontus. Populiarių dizainerių pamėgtas principas, jis stilingai aktualizuotas ir modernizuotas. Ne vienas toks mezginys ir MZ dienoraštyje rodytas.

Galima juo išmegzti įmantriausius raštus, pozityvu-negatyvu susidėstančius abejose pusėse. (Pavyzdėlyje įrodymas, ką įtariau iš pat pradžių: WYS Croft yra tikrai gera pora su Drops Lima.)

Galima tiesiog žaisti spalvomis, kuriant grafiškus ir labai šiuolaikiškus drabužius, ką sėkmingai daro populiarusis  Stephen West, labai nemenkai prisidėjęs prie šios technikos populiarumo.

Jo modeliuose angliškas stulpelis pasirodo beveik grynu pavidalu, užtai kokias galimybes atveria žaidimams spalvoms! Tik viena akim nukrypstam į šoną (geras akis mezgam išvirkščiom, o pastarąsias – gerom) ir jau lygios vertikalios linijos susiskaido. Jo modeliai – klondaikas meniškam siūlų likučių panaudojimui. 

Vienas populiariausių šio dizainerio modelių brioche technika – „Askew me Shawl“ jau ir mano numegztas:)).

Junkitės į kompaniją!

Item added to cart.
0 items - 0,00 €