Žinoma istorija

Joana fontanuoja premjeromis viena po kitos – beveik tuo pat metu nuo virbalų į spintą atkeliavo du nauji megztukai. Abu plonyčiai, dar Joanos ir mėgstamais mikroskopiniais virbalais numegzti.

Siūlus margajam Joana išsirinko per MZ gimtadienį, jai patiko metų skaičius – 13. Estišką sruogą rinkosi labai rudeninių atspalvių (tas spalvynas taip ir vadinasi 🙂 ), ilgai derino moherį, kad prie visų perėjimų tiktų, išsirinko labiausiai prie savęs derantį. Taip gerai išsirinko, kad rudens pabaigoje su nauju megztuku pasirodžiusi darbe sulaukė komplimentų, kaip pavasariškai atrodanti – ar gali būti geresnis įvertinimas?

Kolegos pagavo bendrą įspūdį, o mezgimo bendrininkai pastebės ir visas detales – dailų ripsinį su skylutėmis atlenkiamą kaklą, subtilų I-cord užbaigimą, preciziškus skeltukus šonuose ir simetrišką abiejų rankovių spalvinį sutaikymą.

Antras megztukas panašus savo koloritu – veiksme dalyvauja tas pats žalsvas moheris, tik estiška vilna parinkta šviesiai pilka, todėl ir rezultatas ne toks spalvingas. Tenka šalikui atsigriebti ; ) . „Šaliko istorija… megztas daugiau negu metus, kaip darbelis, kuris lengvas  svoriu ir rašte klaidų nepadarysi, o mezgiau oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, ant suolelio prie marių ir t.t., ilgis – 180 cm, plotis – 50 cm, virbalai – 1,5 mm 😀. Tiesiog visur buvo ką veikti🤣. „

Manau, šalikas yra puikus atsakymas, kodėl abu megztukai taip labai šeimininkei tinka – spalvos gi visos iš tos pačios operos, vadinasi, tikrai, jos. Beje, megzdama antrą megztuką Joana kaip užkeikimą kartojo: „Čia bus man, man, man”, visai gali būti, kad buvo ir kas kėsinasi 😉 . Bet gi čia kaip svetimą vaiką savintis, kai tam ant kaktos parašyta, kad jis – kito lizdo – JOANOS – paukštis 😉 .

Šaliko istoriją tai Joana papasakojo, o paklausta apie megztukus atsakė tai, ką ir taip gerai žinau jau beveik visus tuos trylika metų: „Aš labai mėgstu plonąją estišką vilną. Ir moherį.” Dvi neblėstančios meilės šį kartą susitiko dviejuose naujuose mezginiuose.

Santūrus žalsvasis turi subtilių tekstūrinių langelių nugaroje ir rankovių apatinėse dalyse. Jis ilgesnis ir su sagom. Ir labai gražia apykakle, kuri nebuvo pradinis sumanymas, o super vykęs variantas per gilios iškirptės pataisymui. Geresnio pavyzdžio E. Zimmermann minčiai, kad daugelio vykusių dizaino atradimų pagrindas yra siūlų trūkumas arba klaidos, ir nesurasi.

Joanos Bartkevičienės megzti megztukai iš plonosios estiškos vilnos Aade Long 8/1 artistic (Fall) ir nedažytos pilkos kartu su Rowan Kidsilk Haze 581. Sagos – Union Knopf. Šalikas megztas iš Rowan KidSilk Haze 581, 578 ir KidSilk Haze Stripe 201.

Asimetrija

Įkvepiančiai savaitei pabaigai – nauja Jolantos liemenė. Įspūdinga ir traukianti akį, su tokia tikrai neliksi nepastebėtas 😉 .

Pati šio modelio esmė be jokių užuolankų slypi jo pavadinime – asimetriški yra ne tik raštai, spalviniai plėmai, priekis su nugara, bet ir apatiniai kraštai, šoniniai skeltukai ir net pažastų apdaila.

Moheris čia vėl pagrindinėse rolėse – būdamas plonu ir labai plačių galimybių siūlu, jis keliagubai sudėtas gali būti mezgamas vienas, bet taip pat sėkmingai pridedamas prie kito siūlo (šiuo atveju – Rowan Felted Tweed DK). Mišinys ir vienas pagrindinis siūlas mezgami to paties numerio virbalais ir nėra jokio žymaus storių skirtumų, užtai spalvinės galimybės prasiplečia neįtikėtinu mastu – liemenėje sumegzti tik 4 siūlai, o kokia spalvinė įvairovė ir atspalvių turtingumas! Būdamas plonu ir pūkuotu priedu moheris mišinyje įgyja peršviečiamumo efektą, liemenei suteikdamas papildomą erdvinę dimensiją.

Viena iš pagrindinio siūlo spalvų pasirinkta visai neutrali rusva , sudaranti idealų foną ryškiems akcentams. Tvidiniai kitų spalvų jos spurgeliai, kaip ir apačios žalio tvido – razinos pyrage 🙂 . Jos apjungia ir suriša visas detales į vieną ir labai ryškūs spalviniai moherio intarpai neiškrenta, o įgyja efektingų pagrindinių akcentų svorį.

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Rowan Felted Tweed DK 157 ir 161, Rowan Kidsilk Haze 683, Rosarios4 33, modelis – „Asymmetry„.

Tuščios vietos nebūna

Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.

Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.

Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.

Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.

Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .

Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.

Tikslas – už vienos saujos

Jolanta savo likučių naudojimo iššūkyje, panašu, priartėjo prie tikslo. Kai visos juokėsi, kiek dar liko (ar atsirado 😉 ), Jolanta, neatsižegnodama nuo galimai kitokios situacijos ateityje, išdidžiai parodė nedidelę saują! Tokią, kurią visai nesunku kur būtų prikombinuoti (ir net nedidelis daiktelis išeitų), bet kai turi tikslą – ne šiaip sunaudoti įvairius galiukus, o numegzti iš jų fantastinio gražumo megztinius, tai tos saujos galima nė neskaičiuoti 😉 .

Ta pati (ir vis kitaip atrodanti) kombinacija – moheris su plona lace kategorijos vilnele. Pastebėjusi, kad po bangelių lygiai mezgami gabalai stipriai išplatėja, Jolanta paprastą kojininį mezgimą pakeitė sutraukiančiais tekstūriniais langeliais, kurie kiekvienoje spalvinėje juostoje vis kitokie.

Megztinis (iš anūkėlių kartos 😉 ) ir šį kartą gavosi toks gražus, ryškus ir įspūdingas, kad, rodos, ir norėdamas tokių likučių nesusirinksi 😉 . Ta proga prisiminiau vieną Arne&Carlos laidą apie spalvų derinimą, kurioje jie ima nežiūrėdami iš atsargų krepšio vis kitą kamuolį naujai spalvinei juostai argumentuodami tokį „pasirinkimą” tuo, kad visos spalvos, kurios atsiranda mūsų atsargose, yra mums gražios ir nėra jokios priežastiems šioms nesudaryti tinkamų derinių. Akivaizdu, kad Jolantos atsargos sugyveno super draugiškai, nors kiekvienas naujas megztinis mane pribloškia savo unikaliu spalvynu, nepanašiu į praeitos kartos.

Jolanta dar savo atsargas apdairiai pasipildė pora kamuoliukų raudonų atspalvių moherio ir viską sujungė į kibirkščiuojančią ir akį traukiančią visumą.

P.S. Sagas rinko visas klubas 😉 ir vieningai pritarė pasirinkimui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš įvairių moherių (Isager Silk Mohair 44, Rowan Kid Silk Haze 580, 583), Rowan Fine Lace 933, Schoppel-wolle Lace Ball 2166 (Įkaitusi geležis) ir įvairūs priderinti viengijės estiškos Aade Long 8/1 atspalviai (man ypač gražūs tie gabaliukai, kur tamsiai žalias moheris susieina su vyšnine vilna), gali būti riešutų pėdsakų dar šio bei to prie kompanijos; sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00