Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Močiutės trikampis

Plonytė lace kategorijos vilna tinka nėrimui kaip nei vienas kuris kitas siūlas – daiktas gaunasi šiltas, lengvas ir minkštas. Jei naudosite spalvotus Schoppel-wolle kamuoliukus – ir labai gražus 🙂 .

Nuotraukose – Kristinos skara, įspūdingo dydžio (135 cm ilgis, 280 cm plotis, 7 kamuoliukai) ir įspūdingo vaizdo. Nerti 1,5 mm vąšeliu buvo ką, bet kai toks gražus siūlas… ;), turėjo džiuginti ir pats procesas, kaip ir rezultatas („tokios ir norėjau, didelės, šiltos, nesunkios”).

Močiutės kvadratėlių raštas suteikė puikų skylučių ir purios tekstūros balansą, o ir savo paprastumu nekonkuravo su akį džiuginančiais spalviniais perėjimais. Šis raštas yra super dėkingas geometrinėms konstrukcijoms, tai trikampį iš kvadratėlio padaryti turėjo būti juokas :).

Skara pabaigta žemų stulpelių juostomis su vėžio žingsneliu, suteikiančiu gražų, tvirtą ir solidų „rėmelį” melsvai žalsvam paveikslui.

Kristinos Alešiūnaitės nerta skara ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 2360.

Spalvinga kolekcija

Jei kalbėtume tik apie mezginius, tai šios dienos herojai – trys, bet iš esmės jie turbūt yra tik trys (idealiai derinami tarpusavyje) galingo kūrybinio medžio, vardu Anastasija, žiedeliai, pagrindinė veikėja yra išskirtinai mąstanti, konstruojanti ir derinanti viską tarpusavyje autorė. Dera tarpusavyje ne tik mezginiai (fotografavom juos tiek atskirai, tiek įvairiai suderintus), bet ir visi aksesuarai, drabužiai šalia, net plaukų spalva!

Mezginys Nr.1 – ilgos plonyčio pereinamų spalvų siūlo rankovės. Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukai daug kam atrodo tokio nesvietiško plonumo, kad būtinai turi būti su kuo sudėti, bet, pasirodo, visai nebūtinai ;). Anastasija paprastai mezga tampriai, bet šį kartą paėmė išskirtinai storą virbalą, kad medžiaga primintų lengvą spalvotą voratinklį, su kur ne kur pabarstytais nuleistų akių „kirminiukais” (gera žinia tiems, kas tokiame mezginyje netyčia paleis akis ar įvels klaidų – viską galėsite nurašyti dizainui 😉 ).

Spėju, daugeliui margieji Schoppel-wolle kamuoliukai yra puikiai pažįstami, todėl lengvai atpažinsite ne tik, iš kurio megztas šis dailus aksesuaras, bet ir atspėsite, kokia spalvinė dalis liko kito projekto laukti – turkio spalvos melsvas segmentas 😉 . Užtai panaudota rožinė ir geltona dalis su lengvu mėtiniu gabaliuku tinka prie visų sudedamųjų šiandieninės istorijos dalių 🙂 .

Tokios rankovės yra labai universalus aksesuaras – galima jas vilkėti su juostele per nugarą, su jungiamąja juostele priekyje , o galima apsisukti apie kaklą kaip plevenantį spalvingą šalikėlį. Anastasija jas mezgė pasinaudojusi E. Zimmermann megztinio nuo viršaus konstrukcija „shirt-yoke shoulder” iš knygos „Knitting without Tears”.

Mezginys (tiksliau, nėrinys) Nr. 2 – liemenė iš trijų spalvų tarpusavyje sujungto tinkliuko. Skiriasi ne tik spalvos – skiriasi ir siūlų struktūra bei storis. Viena iš sudedamųjų dalių jau pažįstama. Tai – žalsvai rausvai gelsvas plonojo pirmojo mezginio kamuoliuko fragmentas. Šalia tokių, amžinatilsį Jurgitos močiutės žodžiais tariant, „musės žarnų” visai sėkmingai pridera pakankamai storas Drops Lima siūlas (4 kartus storesnis, kam norėtųsi tikslumo), o per viduriuką – neoninis kojininis siūlas, atlikęs nuo komplektą papildančių kojinių.

Visi trys skirtingi siūlai originalaus rašto dėka susipina į vieningą ir labai originalią struktūrą, kuriai net kabantys nesukišti pabaigos siūlai – ne minusas, o papildoma detalė.

Nusinėrusi tokį neeilinį daiktą, Anastasija dar nebuvo apsisprendusi, myli jį ar nemėgsta, tai galvoju, fotosesija, o tiksliau ją lydintys susidomėję bei susižavėję žvilgniai (fotografavomės visus derinius klubo metu ir paprastai triukšmingas stalas darėsi vis tylesnis su kiekvienu nauju komplektėliu) turėjo stipriai pakreipti nuomonės svarstykles į palankią pusę 😉 .

Smagioji dalis – ne tik „varlės letenos” iš permatomų ilgų rankovių, bet mezginio Nr.1 derinukas su mezginiu Nr. 2 🙂 .

Mezginys Nr. 3 – liemenė šiltukas su gobtuvu. Turėtų būti tikra šilumos bomba – pagrindui suderinta bukliuota alpaka su šiltutėle neverpta islandiška vilna. Vien tik taip apsirengusi balandžio gale Anastasija atkeliavo ketvirtadienį į MZ (tuo metu aš lauke vilkėjau pūkinę striukytę su džinsiniu švarku ant vilnonio megztinio 😉 ).

Du vienos eilės neoniniai dryžiukai šiltuko apačioje virto užsegimo juostelėmis (kiekvienam šonui skirtingomis). Tos pačios spalvos akcentai pasikartojo ir dvigubame gobtuvo kraštelyje – žakardiniuose rombuose išorėje ir juostelėse viduje. Galima nešioti tiek vienu, tiek kitu raštu atlenkus.

Ir, aišku, gražiosios spalvotos rankovės ir prie šito mezginio – kaip jam megztos. Nes visi tie gražūs ir stilingi daiktai – vieno (ryškaus ir labai išskirtinio) lizdo paukščiai. Daiktai neeiliniai, pakankamai originalūs ir būtų ekstravagantiški, jei taip netiktų šeimininkei, kurios natūrali ir labai graži išraiška yra.

Anastasya Zaychenko megzti mezginiai. Rankovės megztos iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai), konstrukcija pritaikyta iš E. Zimmermann knygoje „Knitting without Tears” paskelbtos  „shirt-yoke shoulder”. Liemenė nerta iš Drops Lima 8112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai) ir kojininio neoninio siūlo (lauktuvės iš Berlyno 🙂 ), modelis – „Wefan„. Juosvas šiltukas megztas iš Drops Alpaca Boucle 8903 kartu su Istex Plotulopi 0005, detalės megztos iš neoninių kojininio siūlo likučių.

Ilmava 21

Annos Verschik modelis „Ilmava” pas mus nemirštantis kaip Schoppel-wolle Wunderckleks „Titanikas” neskęstantis. Super gera apvalios koketės konstrukcija leidžia panaudoti pačius įvairiausius siūlus, įterpti norimus raštus, žaisti su ilgiu, apdaila ir rankovėmis.

Tęsiam tradiciją naujus Ilmavos įsikūnijimus rodyti ketvirtadieniais ir šį sezoną atidarom – ta-dam! – jau dvidešimt pirmąja serija 🙂 . (Ką šis serialas sudomino, pagal modelio pavadinimą paieškoje galite rasti ir senesnius sezonus 😉 ).

Naujas sezonas, kaip matote, prasideda pavasariškai spalvingai – Jolanta jau pasirūpino pačių gražiausių spalvų plonos medvilnės megztuku pavasariui, kad prie visų pirmųjų žiedų derėtų 🙂 . Raštų ji atsisakė ir apsiribojo paprastu stulpeliu krašteliuose – spalvos skleidžiasi visu savo gražumu niekieno netrukdomos! Užtai prie naujo megztuko – nauja skarelė (ji bus kitame įraše) ir ištikimiausia kompanjonė Bitutė 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2370, modelis – „Ilmava„.

Item added to cart.
0 items - 0,00