Tai, kad Audronė mezga dvi vienodas skarytes, sau ir draugei, reiškia tik viena – jos abi jau kažkur susiruošė 😉 . Knygos viršelis – išdavikas, o gal ženklas?
Šį kartą draugės nusprendė, kad jų skarytės, skirtos kokiam nors koncertui užsieniuose, yra tokia puiki tradicija, kad jos verta yra kiekviena kelionė, nebūtinai koncertinė. Numatomai išvykai į Veneciją siūlus rinkosi “Margarita. Nors ir aš tų pačių norėjau. Turėjo būt vandens, rūko ir mūro spalvų. Dar gal saulėlydžio. Knygos viršelis pasitaikė jau po siūlų pasirinkimo. Taip kad rinkomės pačios įsivaizduodamos kaip turėtų būti.”
Man pačiai labai patinka iš anksto ruoštis kelionėms – ieškoti informacijos, planuoti, svajoti, neabejoju, kad dviejų draugių kelionė buvo puikiai suplanuota visomis prasmėmis, bet skarytė specialiai konkrečiai kelionei, derinantis iš anksto prie jos spalvų, galvojant apie miesto atmosferą yra kažkoks ypatingai saldus būdas lėtai, akis po akies, artėti prie savo svajonės realizavimo.
Fotosesija vietoje – labai svarbi programos dalis. Galėtum užmesti akį į aplinką ir praeiti, padaryti prabėgant privalomą nuotrauką telefone, bet kai ieškai tinkamos aplinkos skarelėms, spalviškai priderinto fono, esi ne tik labiau pastabesnis detalėms, bet ir jos labiau įsimena. Grįžti namo su savo skarele ir turbūt nė nuotraukų nereikia, kad ją matydamas prisimintum kelionę – nuotaikas, kvapus, įspūdžius, vaizdus…
Mes visi turim savo būdus užfiksuoti laimingus prisiminimus: nuotraukose, dienoraščiuose, piešiniuose, iškarpų albumuose. Audronė su Margarita atrado savitą, labai originalų, gražų ir šiltą būdą savo kelionių įspūdžiams saugoti – mažose suderintose skarytėse 🙂 .
Audronės Steponaitienės megztos skarelės sau ir draugei bei nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 100 2624; modelis – mini versija “Sophie Shawl“.
