Raudonos vilionės

Abu skarelių modeliai – “Grenenas” ir “Graffiti” – pasirodė to paties MZ gimtadienio metu, bet jei pirmasis sudomino ne vieną mezgėją, tai antrasis modelis toli gražu taip lepinamas nebuvo. Užtai nauja pagal jį megzta Ievos skara pradžiugino dvigubai – ir nauju gražiu mezginiu (jie visada džiugina!), ir dėmesiu neperlepinto modelio įkūnijimu 😉 .

Juokingiausia, kad pati to modelio neatpažinau iš karto, tik pabaksnota – įvairiakryptis mezgimas gerai matosi dryžuojant vienspalvius ar žaidžiant pereinamų spalvų kamuoliukais, bet pirmame vienspalviame tamsiai raudoname kampe tikrai ne iš karto atpažinau savo “vaiką” ;)). Antras, šviesesnis, kampas, kaip matote, jau išsiduoda 🙂 .

Ievai dabar toks laikas, kai raudona spalva kalba tiesiai į širdį, o ir įvykiai taip susiklostė, kad oro uoste pamesta brangi mamos skara taip ir neatsirado (pažįstama ne vienam rankų darbo daiktų turėtojui situacija, deja 🙁 ). Skara buvo tamsiai raudonos su geltona spalvų, miela ir reikalinga, tai neradus prarastos teko pačiai užpildyti atsiradusią spragą.

Už raudonus atspalvius (tamsų ir šviesesnį kitame kampe) tapo atsakinga plonytė estiška vilna, iš jos numegzti ir ugniniai dryželiai šviesiame kampe, bet Ieva nebūtų Ieva, jei nuo savęs nepridurtų kokio smagaus spalvinio akcento – nesimetriškai per vidurį įsitaisė kelios juostos Tropinių žuvyčių ir Žalios žolės, abu spalvynai stebuklingų Zauberball kamuoliukų. Žaliojo jau seniai nėra nei prekyboje, nei gamyboje, bet daugelio mūsų podėliukai saugo dar ne tokias paslaptis 😉 .

Atstatytas netekimas, bet ne tiesiogiai, o labai individualiu ir ryškiu būdu. Ir tai turbūt yra pats tikriausias tradicijų tąsos kelias – pereidamos per skirtingus žmones idėjos vis po truputuką keičiasi, tokiu būdu išsaugant dalykus gyvus ir tikrus, o ne mechaniškai kartojant. O kad viena žvaigždės dulkelė užkrito ir ant mano modelio – medus ant širdies ❤.

O kad skarai vienai nebūtų liūdna ir rankoms nešalta – dvi poros pirštinaičių prie jos iš tų pačių siūlų. Viena pora be pirštų, kita – tradicinės pirštuotos. Švelniam ir spalvingam perėjimui į šaltą sezoną 🙂 .

Ievos Abraitytės megzta skara ir pirštinės iš estiškos Aade Long 8/1 vilnos (vienspalvės ir artistic) ir Schoppel-wolle Zauberball 1564 (Tropinės žuvys) bei 1155 (Žalia žolė). Skaros modelis – “Graffiti“. Pirštinių nuotraukos – autorės.

Baltiškos usnys

Šią savaitę oficialiai ateina kalendorinis ruduo – kam mokslai, darbai ir tamsa su šalčiu, MZ tai yra pats gražiausias mezgimo sezonas ir labai man džiugu pradėti savaitę labai lauktu mezginiu – nauju Daivos pledu 🙂 . Ji pati myli šilumą, todėl ir vasarą šitas pledas ne tik namus puošia, o karštesnio kraujo žmonėms jis teatskleidžia pačią gražiausią, jaukiausią, pačią vilnoniškiausią rudens pusę 🙂 . Kam gali nepatikti sezonas, kurio metu gali jaukiai su knyga, mezginiu, puodeliu arbatos ar kokiu gyvu padarėliu įsitaisyti po tokiu šiltu megztu grožiu?

“Pledas jau pabaigtas ir gyvena savo gyvenimą 🙂 . Smagiai  pagriaužiantis, terapiškai šildantis sąnarius 🙂 . Labai tiko ta estiška vilna  prie senosios latviškos.”

Straipsnio pavadinimas geriausiai nusako pagrindines šio pledo sudedamąsias dalis. Visų pirma, megztas jis iš latviškos (spalvotas siūlas motyvuose) ir estiškos (tamsiai pilka motyvuose, jų sujungimuose ir marga pabaigos krašte) vilnos. Modelio pagrindinis motyvas – nacionalinis Škotijos augalas usnis, ir sukurtas jis ten gyvenančios dizainerės Kate Davies.

Žemai galvą lenkiu prieš Daivos pasiryžimą šito projekto imtis – koks gražus man bepasirodė modelis, kai tik jį pamačiau išleistą, megzti virbalais atskirai kiekvieną kvadratą iš išorės į vidų, juos blokuoti ir jungti man neteko dvasios. Kurį laiką šis mezginys buvo ir Daivos atidėtas į šoną. Keli kvadratėliai išėjo kiek didesni ir ji nusprendė juo sumažinti “šiek tiek” paveldama skalbimo mašinoje, rezultatą, manau, numanote. Kaip ir reakciją – labai neįkvepiančią tęsiniui… ;( . Bet mezgėjai nebūtų mezgėjais, jei tokios “smulkmenos” lengvai išmuštų juos iš vėžių – baigtas pledas kalba pats už save!

Originalo modelyje spalvotos usnys ryškiai išsiskiria šviesiame fone, Daivos pasirinktas tamsiai pilkas fonas ir įvairių spalvų, dažnai prislopintų (daugiau ar mažiau išsiskiriančių) usnys kuria tokį organišką, nesimetrišką paveikslą – lyg pledas pats būtų tos gražios ir daugialypės gamtos, kurioje jis nufotografuotas, dalis.

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, siūlai – latviška vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 natūralia tamsiai pilka bei artistic vilna. Modelis – “The Shieling“.

Mezginiai ir jūra

Pastaruosius mėnesius mezgėjų instagramo paskyrose didžiosios dalies mezginių nuotraukų fonas – jūra ar pajūris, pasižvalgykite vien tik po Eglės, Daumantės ar Jurgitos paskyras ir čia tik lašas didelėje atostoginės nuotaikos, išdykėliško vėjo ir purslais tykštančio sūraus vandens jūroje. Atrodo, kad nebeliko nei darbų, nei kasdienybės ir tai yra tam tikra tiesa, nes laikas pajūryje matuojamas ne laikrodžiais ar kalendoriais, o visai kitu – įspūdžių, džiaugsmo ir patirčių matu ir būdami stiprūs ir ryškūs jie nustelbia net ir gerokai ilgesnes ne tokios saulėtos kasdienybės minutes. Jie dažnai tęsiasi per visą ilgą ir šaltą sezoną… Tegu paskutinis vasaros savaitgalis būna skirtas toms saldžioms ir ilgoms pajūrio akimirkoms. Su mezginiu, kokia laimė be jo?!

Ingos nuotraukose – ne tik gimstančios nuostabios kojinės, pats kamuoliukas – kaip peraugusi kopų erškėtuogė 😉 ,

o metų modelis – “Sophie Scarf” – iš minkštutėlės merino vilnos plevėsuoja virš jūros spalvinga žuvėdra. Net neabejoju, vasaros vėjas ir saulė, jūros kvapas supsis ant kaklo kiekvieną kartą dėvint skarelę – tokie mezginiai yra tobuliausi vasaros “konservai” 🙂 .

Dalios kojinių porciją jau matėte, o kad jau kabliukas prarytas, tai kokios atostogos be naujų porų? 😉 Ir fotosesijos pajūryje, aišku 🙂 .

Ne viena pora Dalios išmegzta iš Opal Van Gogh serijos, bet viršutinė – labai ypatinga. Van Gogh’o kamuoliukas taip vykusiai spalviškai suderintas su panašaus kolorito sruoga iš “Avių kelio” serijos, kad nežinodamas net neįtarsi, kad čia ne iš vieno ir to paties kamuolio megzta. Mylius tokius pagalvojimus ir derinius – taip iš gamintojo spalvynų mes susikuriame savus, unikalius…

Tamsiai mėlyna pora – vyriška. Ir tokia jau labai labai iš jūros. Kad žiemą ne tik šildytų, bet ir džiugintų 🙂 .

Pirmos 4 nuotraukos (“Apelsinas ir mėta”) Ingos Kvėdaravičienės. Jos mezgamos kojinės iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2472 (Orangerie) ir skarelė (modelis – “Sophie Scarf“) iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2598 (Švelnūs tonai). Kitos trys poros kojinių megztos ir fotografuotos Dalios Gudaitienės, siūlai – Opal Van Gogh 5437 (Sirenos restoranas Asniere) kartu su Opal Schafpate XIV 11193, Opal Van Gogh 5430 (Miegamasis Arlyje) ir Drops Fabel 917.

Atsisveikinimas su vasara

Su dar viena vasarine palaidine aš uždarau (ar galvoju, kad uždarau) vasaros mezginių sezoną ir manęs visai neglumina, kad paskutinė premjera įvyko rugpjūčio viduryje – iki tol rugpjūtis buvo pats anksčiausias laikas bet kokiems mano vasariniams mezginiams, o šiemet dar ir panešioti spėsiu 🙂 .

Iki pilno susipažinimo su Isager vasariniais siūlais man trūksta tik rūbo iš japoniškos medvilnės, bet ją esu įtraukus į savo skiautininę šios vasaros palaidinę, tai kaip ir pusiau galiu užskaityti 😉 . Ten yra ir lašiukas Isager Bomulin, bet iš tokios homeopatinės dozės nedaug ką apie siūlą suprasi, tai šiandieniniu mezginiu užpildžiau šią spragą. Naujasis storasis Trio2 taip pat jau vasaros pradžioje papildė mano (?) spintą šventišku raudonu akcentu.

Naujoje palaidinėje man rūpėjo keli dalykai – visų pirma labai dailus modelio kaklas, originale iš moherio su linu jo dailus atsilenkimas gal labiau prognozuojamas, bet man vasariniame daikte tiks visi būdai, kuriais jis norės kristi. Jokios specialios apdailos tam kaklo prakirpimui nedariau, tik nukeldavau ne pirmą akį, kaip paprastai, o pirmas dvi. Išsiuvinėtos tamsiai mėlynos horizontalios juostelės taip pat suteikė kaklo iškirpimui tam tikrą skeletą.

Taip iš pradžių ir pradėjau megzti – vienspalvį švelnios jūros bangos (vasarinės palaidinės turi tikti prie veido), su natūraliai išsiformuojančia iškirpte. Elementarusis reglanas, kurio gana platūs takeliai pabrėžti ripsu, šis pereina į menamą siūlę šonuose, ši – į skeltukus apačioje. Perliniu raštu megzti kraštai su I-cord juostele, kad niekas nesitampytų ir nesideformuotų.

Pamezgiau gerą galą, kol supratau, kad noriu jos ne vienspalvės, o languotos kaip mokyklinis sąsiuvinis. Teko išardyti iki pat pradžios, kur prasidėjo pirma horizontali juosta. Jas mezgiau iš tamsiai mėlyno dvigubo Trio1. Mezgti patogiau būtų iš to paties storio, kaip ir pagrindas, Trio2, bet vertikalias juosteles jau pabaigus nėriau vąšeliu, imituodama pynutę, ir joms užteko viengubo Trio. Pastarojo užteko vieno kamuoliuko ir dar gerokai liko, o Bomulin sunaudojau visus 4 ir liko mažiau nei metras ;).

Toks kaklas man pasirodė dėkingas visokioms skarelėms ir šalikėliams, tai išbandžiau kelias turimas – karščiai greitai baigsis 😉 .

Palaidinė megzta iš Isager Bomulin 46 kartu su Isager Trio 1 (Navy), modelio įkvėpimas – “Valencia“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €